Borisas Pistorius

Latvijoje viešintis gynybos ministras garantavo Baltijos šalims Vokietijos paramą

(1)

Rusijos invazijos Ukrainoje akivaizdoje  Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius užtikrino Baltijos šalims Berlyno solidarumą ir paramą.

„Stovime jūsų pusėje. Vokietija pasirengusi imtis vadovaujančio karinio vaidmens Baltijos valstybėse, – sakė jis pirmadienį Latvijos sostinėje Rygoje susitikęs su latvių kolega Andriu Sprudu. – Jūsų saugumas yra mūsų saugumas“.

Vokietija laikosi savo pažado ir prisideda prie Estijos, Latvijos ir Lietuvos apsaugos sausumoje, vandenyje ir ore, kalbėjo B. Pistorius. „Jaučiame atsakomybę, ypatingą atsakomybę už šį regioną“, – pabrėžė jis.

A. Sprudas akcentavo, kad Rusijos grėsmė yra ilgalaikė ir kad jo šalis ją vertina „labai rimtai“. „Labai vertiname vokiečių indėlį į regiono saugumą“, – teigė jis. Latvijos ministras paminėjo vadovaujantį Bundesvero vaidmenį NATO kovinėje grupėje kaimyninėje Lietuvoje. Tai esą teigiamai atsiliepia ir abiejų kitų Baltijos valstybių saugumui.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą Vokietija smarkiai išplėtė savo karinį įsipareigojimą Baltijos šalyse. Intensyviausias bendradarbiavimas vyksta su Lietuva, kur federalinė vyriausybė ateityje ketina dislokuoti Bundesvero brigadą.

Su abiem kitomis Baltijos šalimis Vokietija jau išplėtė bendradarbiavimą ginkluotės srityje. Latvija, pavyzdžiui, kartu su Estija susitarė dėl vokiškos oro gynybos sistemos „Iris-T“ pirkimo. B. Pistorius ir A. Sprudas atkreipė dėmesį į Vokietijos indėlį stebinti oro erdvę virš Baltijos šalių – tam karinės pajėgos 2024 m. Latvijos Lielvardės bazėje dislokuos naikintuvus ir personalą.

B. Pistorius kartu pabrėžė didelę Švedijos narystės NATO svarbą regiono saugumui. „Reikalinga pažanga dėl Švedijos prisijungimo prie NATO. Švedijos įstojimas būtų naudingas ypač Baltijos šalims“, – sakė jis. Taip Estija, Latvija ir Lietuvą esą įgytų strateginio gylio. Be to, ekstremalios situacijos atveju tai leistų lengviau teikti pagalbą ir tiekti atsargas.

Švedija 2022 m. gegužę pasiprašė priimama į NATO. Tačiau tam dar nėra pritarusi Turkija ir Vengrija. „NATO, Vokietija ir Baltijos šalys negali sau leisti tolesnio delsimo“, – pabrėžė B. Pistorius.

Antradienį B. Pistorius keliaus toliau į Estiją, kur trečiadienį vyks kasmetinė Baltijos šalių saugumo konferencija („Annual Baltic Conference on Defence“).

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder