KuršIų nerijoje vyko tarptautinės priešgaisrinės pratybos

Šiandien, liepos 2-ąją dieną vyko bendros abipus sienos pratybos, kurios surengtos įgyvendinant projektą LT-RU-1-002 „Kuršių nerija: kova su gaisrais“ pagal 2014 – 2020 m. Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programą. Projekto partneriai – Biudžetinė įstaiga „Paslaugos Neringai“ ir Nacionalinis parkas „Kuršskaja kosa“ – surengė pratybas, siekdami įvertinti bei patikrinti bendrame veiksmų plane numatytus veiksmus, operatyviai informuojant apie pastebėtą gaisrą bei jo lokalizaciją.

Pratybų metu buvo imituojama, kad gavus pranešimą apie gaisrą pasienyje, Rusijoje dalyje, organizuojamas gesinimas Neringos savivaldybės teritorijoje.  Pratybų scenarijuje buvo numatyta, kad  gaisras gesinamas nekertant sienos, o kiekvienas partneris organizuoja ir koordinuoja gaisro gesinimą savo teritorijoje.  Neringoje, vykusiose pratybose taip pat dalyvavo  Valstybinės miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio, Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnai, savanoriai bei Neringos savivaldybės atstovai. 

„Turint omenyje, koks svarbus yra pasirengimas, bendradarbiavimas, reagavimas, tinkamų priemonių taikymas bei kiti niuansai gaisro atveju, tokio pobūdžio priešgaisrinės pratybos yra neabejotinai reikalingos ir naudingos. Nesinorėtų prisiminti tų skaudžių Neringai metų, kai gaisrai suniokojo didžiulius plotus miško, kai buvo pasitelktos milžiniškos pajėgos ir dedamos pastangos, kad liepsna būtų suvaldyta. Tačiau realybė tokia, kad dėl Kuršių nerijos gamtos specifikos, neatsakingo žmonių elgesio ar tiesiog nelaimingo atsitiktinumo bet kurią dieną galime su tuo susidurti, ir tada visi lūkesčiai bus nukreipti būtent į ugniagesius gelbėtojus, kurie turi būti tinkamai pasiruošę tokioms situacijoms“, – kalbėjo Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.

Juodkrantės ugniagesiai šiose pratybose išbandė ir naująjį gaisrinį automobilį, pagamintą ant IVECO važiuoklės. Naujasis modernus automobilis yra padidinto pravažumo, kompiuteriu valdomu siurbliu (CAN sistema), su LED apšvietimu, elektrine automobiline gerve, cisternos antstatas pagamintas iš korozijai atsparių medžiagų. Iš projekto lėšų taip pat buvo įsigyta gaisrinių žarnų, grandininių bei diskinių pjūklų, suspausto oro kvėpavimo aparatų ir jų pildymui kompresorių, švirkštų ir kitos įrangos, darbo rūbų ir šalmų.

„Šios  pratybos buvo mokomosios, todėl pratybų dalyviai žinojo, kas bus daroma, tad   buvome pasiruošę įvykdyti numatytas užduotis pratybose. Viskas vyko pagal planą. Labai svarbu išmokti kuo efektyviau bendradarbiauti, tad visos pratybos yra naudingos bei svarbios. Mokėmės komandinio darbo tiek bendraudami su partneriais, tiek ir su priešgaisrinėmis tarnybomis, miškininkais, savanoriais, o pagrindinis  tikslas – užtikrinti geresnę priešgaisrinę saugą bei reaguoti į gaisrus ir nelaimes  visame Kuršių nerijos pusiasalyje“, – teigė  Gintaras Kuprys, Biudžetinės įstaigos „Paslaugos Neringai“ gelbėtojų vadovas.

Statistikos duomenys atskleidžia, jog gamtoje dažniausiai gaisrai kyla dėl žmogaus kaltės – aplaidaus rūkymo, kai numetama nuorūka ar degantis degtukas, nuo miške pamestų stiklo šukių ar šiukšlių, palikto neužgesinto laužo. Kuršių nerijoje vyraujantys pušynai bei kalnapušynų masyvai yra ypač degūs, nes juose ugnis plinta akimirksniu ir ją suvaldyti ypač sudėtinga.

„Vasara – atostogų metas, kai daug laiko praleidžiame gamtoje, tačiau tai ir sezonas, kai miškuose kyla didžiausia gaisrų grėsmė. Sausame miške ugnis gali įsiplieksti net nuo menkiausios žiežirbos, o pasekmės būna itin skaudžios, tad kiekvienas Kuršių nerijoje besilankantis turi elgtis ypač atsakingai“, – primena Jurgita Mikšytė, VĮ Valstybinės miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio Miško apsaugos specialistė.

Biudžetinė įstaiga „Paslaugos Neringai“ bei Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje esantis nacionalinis parkas „Kuršskaja kosa“ įgyvendindami projektą „Kuršių nerija: kova su gaisrais“ atnaujino materialinę bazę, organizavo mokymus, įgyvendino prevencines priemones – pastatė įspėjamuosius saugos ženklus apie gaisrus su pagrindinėmis gaisrų prevencijos rekomendacijomis, išleido informacines brošiūras. Bendras projekto biudžetas –  411 130,98 EUR, iš jų –  370 017, 88 EUR finansuojama iš 2014 – 2020 m. Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programos lėšų.