Kokius produktus pirkti prekybos centruose, o kokius - jokiu būdu!

„Niekas taip nemažina maisto kokybės ir nedidina maisto kainų, kaip konkurencijos nebuvimas.

Kiek tik nori gali pasakoti ekonomistai apie mažą rinką, apie didelius administravimo ir logistikos kaštus, bet tai bus tik dalis tiesos.

Pamenate, kai atėjo „Lidl" kaip pakrito kainos ir pagerėjo maisto kokybė?

Pats „Lidl" atnešė geresnę kokybę, bet neilgam. Kol A.Sabonio veidas švietė iš reklamos. Dabar šis prekybos centras pavirto net į prastesnį nei kiti senbuviai.

Tikroji konkurencija ir jos nauda pasireiškia tik tada, kai rinką užplūsta mažieji gamintojai ir pardavėjai.

Bet greitai Lietuvoje tapti ūkininku bus misija neįmanoma.

O auginti naminius gyvulius, tvariai nepasirūpinant jų gerbūviu, bus draudžiama. Todėl konkurencijos dar nebus ilgai ir teks mums suktis kaip išmanome.

Lietuva - žemės ūkio kraštas, bet jau nebeapsirūpina nei kiauliena, nei vištiena. Kažkuo daromės panašūs į komunistinę Venesuelą, kuri anksčiau buvusi kavos ir jautienos eksportuotoja dabar pavirto į šio maisto importuotoją.

Linas Karpavičius

Paprasti patarimai, kokį maistą rinktis:

Duona.

Kuo juodesnė duona, tuo sveikiau. Venkite baltos forminės duonos. Suprantu, kad ji gali būti labai patogi, bet yra ir tamsesnės forminės.

Aliejus.

Venkite augalinio aliejaus. Tokiu žymėjimu žymimas pigiausias ir dažnai maišytas aliejus, kurį dažniausiai sudaro sojos ir kukurūzų aliejai. Šios kultūros yra labiausiai genetiškai modifikuotos. Pirkite aiškiai įvardintą aliejų - saulėgrąžų, rapsų ir t.t.

Sviestas.

Jokių margarinų ir tepių riebalų mišinių. Ant prekės turi būti aiškiai parašyta sviestas.

Pirkite, kad ir pigiausią, bet sviestą. Kaip atsiranda sviestas su nuolaidomis? Didieji pieno perdirbėjai iš visos perteklinės pieno produkcijos gamina pieno miltelius ir sviestą.

Pieno miltelius gali saugoti tris metus, sviestą du.

Sviestas 25 kg kaladėmis laikomas šaldytuvuose. Galiojimui einant į pabaigą, sviestas suskaldomas į mažus gabalėlius ir atsiduria prekybos centrų lentynose su nuolaidomis.

Šis sviestas neturi taip gerai pažįstamo mums visiems sviesto skonio. Šviežio sviesto kartais pavyksta nusipirkti sveriamo, kurio galima rasti mažesnėse krautuvėlėse.

Sviesto galite pasigaminti ir patys. Nusipirkite grietinėlės, pripjaustykite česnako, krapų, įdėkite truputį druskos ir suplakite blenderiu.

Turėsite gero sviesto.

Gerą sviestą daro ŽŪB „Šaltekšnis" ir „Ilzenbergo dvaro pieninė". Jis būna šviežias.

Pieno produkcija.

Visi trys didieji Lietuvos pieno gamintojai yra įvaldę technologijas, kurios leidžia išskirti naudingas medžiagas, kurios vėliau atsiduria elitiniuose produktuose (pvz. kietuosiuose sūriuose).

Jie būna skirti išrankesniam pirkėjui arba eksportui.

Todėl dažniau stenkitės pirkti smulkesnių gamintojų, kurie to dar nemoka daryti: Vilkyškių, Kelmės, Žagarės pieninės, „Šaltekšnis", „Ilzenbergo dvaras".

Grietinė.

Tik natūrali. Jokių grietinės ir augalinių riebalų mišinių. „Pieno žvaigždžių" pakelio pakuotėje mano skoniui yra nepamainoma.

Galėčiau valgyti vieną. Šios grietinės kokybę, matyt, bijoma sugadinti, nes ji išlieka labai populiari ir gerai perkama.

Mėsa.

Jokių problemų nėra, jei perkate triušieną, avieną, veršieną, mėsinių galvijų mėsą.

Ji tikrai gera. Jei perkate lietuvišką, tai jūs geriau viską suprantate, nei aš. Šiems gyvūnams labai sunku įsiūlyti kažką nevalgomo.

Triušis greitai užvers kojas, o ir kiti gyvūnai gali pridaryti ūkiui daugiau žalos negaluodami arba nugaišdami.

O štai su kiaulėmis, kaip ir su žmonėmis, galima eksperimentuoti. Taigi. Jokios vakuumuotos produkcijos.

Jei jau perkate, tai kilmės šalis tik Lietuva. Geriausia skerdiena. Tik lietuviška. Ja garsėja „Norfa".

Paukštiena.

Vištiena Lietuva taip pat nebeapsirūpina pati. 40 proc. Lietuvos rinkoje esanti vištiena - lenkiška. Jos valgyti nerekomenduoju, nes gali būti „pagardinta" antibiotikais.

Reikėtų rinktis lietuvišką ir tik tą, kuri turi žymėjimą - be antibiotikų. Aš paukštienos prekybos centruose neperku.

Yra Lietuvoje daug auginančių vištas privačiai. 5-6 eurai už kilogramą ir turėsite tikrai geros vištienos.

Mėsos gaminiai.

Jei perkate perdirbtą mėsos produkciją, patenkate į didžiausią manipuliacijų lauką. Faktiškai vienetai produkcijos, kurią galėčiau patarti pirkti.

Visų pirma, žiūrėkite, kad nebūtų jokių skonio stipriklių E621, E645 ir visi kiti, kurių pirmas skaičius prasideda 6.

Tai skonio stipriklių serija. Kitą kartą būna pažymėti ne kodu, bet cheminiu pavadinimu - mononatrio glutamatas.

Pats jis nėra kenksmingas, kad jo reikėtų bijoti, tačiau jis apgauna jus taip, kad jo nesant gaminyje, to produkto jūs paprasčiausiai nevalgytumėte. Skonio receptoriai neleistų jums to maisto net sukramtyti.

Jūs greitai jį išspjautumėte. Skonio stipriklis panaikina nemalonų pojūtį (kuris šiaip jau jus apsaugo nuo blogo ir jums kenksmingo maisto) ir leidžia gamintojui jums šį maistą sumaitinti.

Jei skonio stipriklio nėra, tada žiūrėkite sudėtį. Koks yra procentas mėsos? Jis turi būti kuo didesnis.

Dažniausiai būna taip, kad nesant stipriklio mėsos dalis gaminyje padidėja, nes gamintojui nebeišeina jūsų apgauti.

Ir jis priverstas gerinti sudėtį. Ilgainiui vartojant daug maisto su skonio stiprikliais, pradeda augti svoris, jūs pradedate jaustis blogai. Teisingai.

Tokį maistą valgant jūsų organizmas užteršiamas. Toliau, prie sudėtyje esančios mėsos yra nurodoma jos kilmė.

Arba ES, arba Lietuva. Aš perku tik su Lietuvos žymėjimu. Ir ne tik todėl, kad palaikau lietuvišką prekę, bet dar ir todėl, kad ji yra geresnės kokybės.

Universalūs prieskoniai.

Dauguma universalių prieskonių savyje turi ir skonio stipriklį, ir didelį kiekį druskos.

Pirkite prieskonius, kurie yra be druskos ir be stipriklių.

Pasigardinkite druska atskirai. Kam mokėti už druską prieskoniuose, kurios jūs net negalite pamatyti?

Kiaušiniai.

Dažniausiai perku naminius privačiai iš kaimynų ar turgelyje. Bet kuo toliau, tuo sunkiau darosi jų įsigyti. Kaimynai nebespėja aprūpinti visų norinčių. Geram maistui kyla paklausa. Prekybos centruose kiaušinius perku pagal žymėjimą.

Būtinai tik lietuviškus. Toliau žiūriu kainos ir auginimo būdo santykį. Pirmenybė žymėjimui 1- laisvėje laikomos, 2 - ant kraiko.

Suprantama, kad 0 - žymintis ekologiškus kiaušinius būtų geriausia, bet kaina, bent jau man yra per didelė.

Šaldyti koldūnai.

Svarbiausi du žymėjimai. Pirmas žymėjimas rodo, kiek procentų sudaro įdaras, o kiek tešla. Įdaras turi būti ne mažiau 40%, o įdaro konsistencija ne mažiau 50% kiaulienos ir jautienos.

Pomidorų padažas.

Pomidorų padažo sudėtyje pomidorų pasta turi sudaryti ne mažiau kaip 40% padažo sudėties. Maksimumas, kurį teko matyti buvo berods 51%.

Galima gaminti ir savo pomidorų padažą. Nusiperkate pomidorų pastos ir eksperimentuojate. Deja, geros pomidorų pastos neliko.

Yra nebloga itališka tūbelėse, bet ji brangoka.

Kečupas.

Nevalgomas produktas. Jei perkate padažą, kam tas kečupas. Kečupas daromas iš tos pačios pomidorų pastos tik jos koncentracija produkte yra labai maža.

Majonezas.

Geriau nevalgyti.

Vaisvandeniai ir sultys.

Stop. Cukrus, cukrus, cukrus. Arba saldikliai. Geriau valgykite mandarinus, paskui atsigerkite vandens.

Silkė ir žuvis.

Prekybos centruose neperku. Neskani man ji. Labai retai nusipirkęs suvalgau. Dažnai išmetu nepabaigęs.

O buvau didelis ir silkės, ir žuvies mėgėjas. Deja. Žuvis auginama fermose, o silkė apdorojama chemikalais, kurie sugadina silkę. Todėl dabar perku turguje ir pats darinėju.

Daržovės ir vaisiai.

Pirmenybė lietuviškoms. Jei pas mus neauginama, tada kitas reikalas. Mandarino lietuviško dar nemačiau.

Obuolys, morka, bulvė, kopūstas, česnakas, svogūnas, agurkas užaugintas vietoje yra žymiai palankesnis mūsų organizmui nei atvežtinis.

Medus.

Tik šalia jūsų esančiame bityne, pas jums pažįstamą žmogų. Gamta, jūs, bitės, gėlės esate vientisame energetiniame lauke."