Kodėl Palangoje Basanavičiaus gatvė nebėra „kurorto gariūnai su rusiška muzika“

Jeigu šiandien Lietuva neturėtų Palangos, praktiškai neturėtų nieko. Lietuva būtų kitokia. Praktiškai neturėtume poilsio vietos prie Baltijos jūros.

Šiandien Lietuvos gyventojai turi galimybę atvažiuoti prie jūros, pailsėti, pabūti būtent Palangoje ir Šventojoje, kur yra 25 km intensyvaus paplūdimio.

Jeigu tada arbitražiniame teisme nebūtų išspręstas klausimas, neįsivaizduoju Lietuvos be mums svarbaus ruožo – Palangos.

Manau, ir žmonės tą mato – per 10 metų Palanga pasikeitė praktiškai 90 laipsnių kampu.

Šiandien Palanga yra ant didelės sėkmės bangos. Tiek investicijų prasme, tiek dėl pasikeitusio miesto veido.

Pagrindinis dalykas, kurį mums su komanda pavyko padaryti, – išsaugoti tą, ką mes turime brangiausio. Prieš 10 metų praktiškai jau buvo sunykęs Tiškevičių paveldas.

Kalbu apie senąsias vilas – „Anapilis“ jau buvo net ir nešildoma vila, miesto centre stovėjo sudegęs kurhauzas. Taip pat kalbu apie parką, apie Gintaro muziejų, ten jau buvo labai bloga situacija.

Antras tikslas buvo išspręsti sezoniškumo problemą, kad žmonės čia atvažiuotų ištisus metus. Mūsų tikslas buvo pasiekti, kad visi savaitgaliai būtų pilni sausį, vasarį, kovą ir kitus mėnesius ne vasarą.

Galiu drąsiai pasakyti, kad mums pavyko tai padaryti.

Supratome, kad, išskyrus objektus be stogo, kaip turėjome Vasaros koncertų estradą, kuri tarnaudavo pusantro mėnesio ir buvo apgriuvusi, neturėjome ką pasiūlyti. Neturėjome nei paprasto baseino, nei sporto komplekso.

Tai buvo klausimas, ką reikėtų veikti Palangoje atvykus ne vasarą. Pasivaikščioti?

Taigi, buvo užsibrėžtas tikslas atkurti gyvenimą po stogu ir kad tai veiktų ištisus metus.

Per tą dešimtmetį pavyko pastatyti Koncertų salę, sporto kompleksą.

Būdavo, kad į Palangą atvykdavo profesionalių komandų, bet neturėjo, kur sportuoti, išskyrus mokyklų sales, tai važiuodavo į Klaipėdą.

2019 m. Palanga pasistatė baseiną. Nesuvokiama, kad prie jūros gyvenantys vaikai anksčiau neturėjo galimybės išmokti plaukti. 

Mes taip pat ėmėme tvarkyti infrastruktūrą, nes buvo ir dviračių takai apleisti, daugelis gatvių, o tai juk kurorto vizitinė kortelė.

Per dešimtmetį pavyko įtikinti valstybę, kad pastatytų aplinkkelį, juo praėjusiais metais pravažiavo 3,5 mln. automobilių Šventosios arba Latvijos kryptimi. Visas šis srautas būtų važiavęs per Palangą. Ir taip jau buvo. Palanga buvo tapusi automagistrale.

Palanga turi labai platų restoranų tinklą, ypač dabar, kai kuriasi naujos erdvės. Kainos yra labai įvairios. Žmonės gali rinktis.

Tipinis palangiškis kartais nenueina ir prie jūros. Tikrai yra tokių žmonių. Taip jau yra. Bet viskas po truputį keičiasi. Palangiškiai vasarą nesprunka iš kurorto.

Daugelis užsiima apgyvendinimo verslu, kas dar gali. Palangiškiai yra labai disciplinuoti, išsilavinę, kultūringi žmonės.

Nuo pat mažens yra įskiepyta, kaip reikia priimti svečius, jeigu nori, kad jie grįžtų.

Palangiškių bendruomenė yra labai susitelkusi. Jeigu kuriam nors bendruomenės nariui iškyla problemų – stengiamasi padėti.

Palangą atranda skandinavai, vokiečiai, aplink Baltijos jūrą esančių valstybių žmonės.

Mes turime šalia ir didmiestį Klaipėdą, ten keltais atvyksta daug žmonių, jie taip pat aplanko Palangą.

Jeigu pandeminė situacija nebus blogesnė, o tikėkimės, kad nebus, nes žmonės skiepijasi, dalis jau persirgo, žmonės okupuos Palangą. Tai jau matyti iš išankstinių užsakymų. Labai gerai pildosi viešbučiai, privatus apgyvendinimo sektorius.

Vėl Palanga ūš ir bus labai daug žmonių. Tikiuosi, kad bus geras sezonas.

Palangos paplūdimys / BNS

Verslas dirba, viskas priklauso nuo pandeminių įsakymų, jų mes nereguliuojame. 

Esame priėmę sprendimą, kad verslas, kavinės gali išsinešti staliukus į miesto erdves prie sau priklausančių statinių.

Svarbu, kad verslas yra supratęs, kad Palanga turi pasikeisti, nebegali Palangos J. Basanavičiaus gatvės įvaizdis prilygti Gariūnų turgavietei, sklindant rusiškos muzikos garsams.

To jau nebėra. Per šį laikotarpį pavyko sutarti, kad ne kioskai yra svarbiausia pagrindinės promenados puošmena. Investuokite į patalpas, statinius ir visada bus klientų. 70–80 proc. J. Basanavičiaus gatvės yra sutvarkyta.

Palanga pasitinka svečius / R. Rumšienės/LRT nuotr.

2020 metais, kai visą Lietuvą užpuolė pandemija, Palangos miestas dar įgyvendino 60 projektų. Tai buvo patys darbingiausi metai per visą mano kadenciją.

Dabar esame išsikėlę sau didžiausią iššūkį – pagaliau turėti Šventosios uostą.

Pramoginį, skirtą žvejams. Matome labai didžiulį potencialą, nes 30 metų bet kuri Vyriausybė, kokia tik buvo, į savo planus buvo įsirašiusi, kad reikia atstatyti uostą. Bet projektas taip ir likdavo iki galo neįgyvendintas.

Gegužės mėnesį prasidės antrojo etapo įgyvendinimas. Tai yra infrastruktūra žvejams, pati uosto pradžia. Ir ši Vyriausybė yra įsirašiusi Šventosios uostą į priemonių planą. Kalbamės ir vyksta finansų paieška.

Tokia buvo piešiama Šventosios uosto vizija.

Pagrindinis dalykas yra molų statyba jūroje. Ši priemonė yra brangiausia. Ieškome visų galimybių pateikti Europos Sąjungai paraišką, kad molai tarnautų ir kaip aplinkosauginė priemonė, sulaikanti smėlio migraciją.

Šis molas galėtų tarnauti ne tik jachtoms įplaukti, bet ir smėliui sustabdyti. Smėlio perteklius galėtų būti skirtas Palangos paplūdimiams.

Uostas kurtų pridėtinę viso miestelio vertę.

Atsiradus uostui, kai ten įsikurtų jachtos, pramoginiai laiveliai, žvejų infrastruktūra, atsirastų kitų investicijų. Ir dabar tą matome – kai tik paskelbėme apie uosto atgaivinimo planus, į Šventąją suplūdo iki tol nematytos investicijos. Mieste pilna kranų, - portalui LRT.lt pasakojo Palangos meras Šarūnas Vaitkus.