Kodėl elektra Lietuvoje kainuoja brangiausiai regione?

Kai kada Lietuvos kainų zonoje elektros kaina apskritai yra aukščiausia visoje „Nord Pool“ biržoje. Taip buvo gegužės 20 ir 25, birželio 6 ir 7 dienomis.

Kai kurių ekspertų nuomone, elektros kaina Lietuvoje pašoko nutraukus rusiškos elektros importą iš Kaliningrado srities bei ją pakeitus brangia vietine elektra.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ atstovas aiškina, kad didžiausią įtaką elektros kainai Lietuvoje turi kaimyninėse rinkose vyraujančios tendencijos. Todėl, kol Lietuvoje dominuos importo srautai, jie lems aukštesnę kainą, nei ji bus eksportuojančiose rinkose.

Tačiau padėtis keičiasi vartotojams palankia linkme, nes Lietuvoje auga vietos generacija, ypač žalioji.

Ekspertai neatmeta galimybės, kad Lietuvoje elektros kaina ir toliau liks aukščiausia regione.

Elektros energijos biržos „Nord Pool“ Lietuvos kainų zonoje elektros kaina pastaruoju metu beveik visada yra didesnė negu Estijos ir tokia pati ar didesnė negu Latvijos.

Antai „Nord Pool“ dienos prieš elektros kaina birželio 5 d. Estijos kainų zonoje (EE) buvo 92,76 euro už megavatvalandę (EUR/MWh), Latvijos kainų zonoje (LV) – 128,62 EUR/MWh, Lietuvos kainų zonoje (LT) – 137,16 EUR/MWh).

Atitinkamai birželio 6 d. kaina EE buvo 191,67 EUR/MWh, LV ir LT – 195,95 EUR/MWh, birželio 7 d. EE – 163,04, LV ir LT – 208,74 EUR/MWh.

Nesiskiria nuo Latvijos

„Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius mano, kad sustabdytas rusiškos elektros importas elektros kainoms reikšmingos įtakos nedarė, nes atsižvelgiant į tai, jog importo srautai iš trečiųjų šalių dominavo nakties metu, kai elektros paklausa yra mažiausia ir vyrauja žemiausios rinkos kainos, pastaruoju metu elektros srautai buvo ne didesni nei 150 megavatų.

L. Varanavičius paaiškino, kad, prekiaujant biržoje rinkos sąlygomis, elektros komerciniai srautai teka iš pigiausių prekybos zonų į brangesnes.

Prekiaujant biržoje rinkos sąlygomis, elektros komerciniai srautai teka iš pigiausių prekybos zonų į brangesnes.

„Lietuva šiuo metu yra didžiausiame balanso deficite Baltijos šalyse ir importuoja daugiau elektros negu kitos Baltijos šalys, kurios didžiąją dalį laiko pasigamina daugiau elektros, negu reikia jų vietos rinkai. Visa tai nulemia ir aukščiausią arba lygią kitų šalių kainoms elektros rinkos kainą“, – teigė jis.

Liutauras Varanavičius: Lietuva šiuo metu yra didžiausiame balanso deficite Baltijos šalyse ir importuoja daugiau elektros negu kitos Baltijos šalys. Alfa.lt

L. Varanavičius neigė, kad elektros kaina Lietuvoje galėjo išaugti dėl to, kad, sustabdžius „Inter RAO“ prekybą „Nord Pool“ biržoje, kažkokiu būdu rusiška elektra dar buvo importuojama į Estiją ir Latviją.

Jis atkreipė dėmesį, kad sprendimas stabdyti „Inter RAO“ prekybą biržoje buvo priimtas gegužės 20 d., o dieną prieš biržoje vis dar buvo importo srautai iš Kaliningrado į Lietuvą.

„Komercinių srautų Lietuvoje nebebuvo nuo gegužės 22 d. Estijoje prekyba su Rusija nevykdoma jau daug metų, Latvijoje komercinis importas iš Rusijos buvo sumažintas iki minimumo jau nuo gegužės 1 d. ir gegužės 22 d. visiškai nutrauktas“, – tvirtino L. Varanavičius.

Nepriklausomas energetikos ekspertas prof. Vidmantas Jankauskas paaiškino, kad Latvijos ir Lietuvos elektros sistemos labai tvirtai sujungtos (keturiomis aukštos įtampos linijomis), todėl elektros kainos abiejų šalių biržose paprastai mažai skiriasi.

Latvijos ir Lietuvos elektros sistemos labai tvirtai sujungtos, todėl elektros kainos abiejų šalių biržose paprastai mažai skiriasi.

Profesorius nurodė, kad, pavyzdžiui, gegužės mėn. vidutinė kaina Lietuvoje ir Latvijoje buvo vienoda – 164 EUR/MWh, tuo tarpu Estijos ir Latvijos elektros sistemų ryšiai ne tokie stiprūs, todėl elektros kaina Estijoje skiriasi ir dažnai būna mažesnė nei Latvijoje, nes Estija turi dvi stiprias jungtis su Suomija, kur elektros kaina parastai dar mažesnė (vidutinė elektros kaina gegužės mėnesį Estijoje buvo 151 EUR/MWh, o Suomijoje – 133 EUR/MWh).

„Aišku, galima rasti dienų, kai dėl įvairių priežasčių elektros kainos būna didesnės vienoje šalyje, mažesnės kitoje, tačiau bendra tendencija iki tol, kol buvo nutrauktas elektros importas iš Rusijos, buvo išlaikoma“, – teigė ekspertas.

V. Jankauskas atkreipė dėmesį, kad paskutiniąsias dvi savaites elektros kaina Lietuvos biržoje jau buvo didesnė nei Latvijos (užpraeitą savaitę Latvijoje – 122 EUR/MWh, o Lietuvoje – 161 EUR/MWh, praeitą savaitę Latvijoje – 177 EUR/MWh, o Lietuvoje – 186 EUR/MWh).

„Atrodo, kad pagrindinė priežastis – nutrauktas elektros importas į Lietuvą iš Kaliningrado“, – mano ekspertas.

Vidmantas Jankauskas: atrodo, kad pagrindinė priežastis – nutrauktas elektros importas į Lietuvą iš Kaliningrado. BNS foto

Vietoje gaminti brangiau

Latvijos kapitalo įmonės „Elektrum Lietuva“ Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas nurodė, kad Lietuvoje yra didžiausias energijos deficitas, jungtys tarp šalių yra maksimaliai išnaudotos, todėl turi veikti vietinė gamyba, kuri yra brangesnė, nes istoriškai yra mažiau efektyvi.

„Dėl to kai kuriomis valandomis atsiranda kainų skirtumai tarp Baltijos šalių. Dėl šių priežasčių ir skatinama vietinė žalioji gamyba, kad kuo daugiau elektros galėtume pasigaminti patys, vietoje, panaudodami atsinaujinančius išteklius. Šiuo metu Lietuva pasigamina tik apie 30 proc. elektros, reikalingos šalies poreikiams“, – pabrėžė A. Zatulinas.

Ekspertas teigė neturintis duomenų, kokią įtaką elektros kainai Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse turėjo elektros importas iš Rusijos, ir ar turėjo apskritai.

„Bet kokiu atveju, pagrindinė priežastis, kodėl mokame brangiau, yra brangesnė vietinė elektros gamyba, kuri turi didesnę įtaką kainoms toje kainų zonoje, kai jungtys pilnai išnaudojamos, ir eksportas bei importas yra ribotas“, – sakė A. Zatulinas.

Pagrindinė priežastis, kodėl mokame brangiau, yra brangesnė vietinė elektros gamyba.

Ekspertas pabrėžė, kad atsijungimas nuo rusiškos elektros buvo neišvengiamas ir planuotas dar iki Rusijos karo Ukrainoje, todėl ir daroma sinchronizacija su Vakarų tinklais.

V. Jankauskas taip pat nemano, kad nutraukus „Inter RAO“ prekybą elektra „Nord Pool“ biržoje, pigesnė rusiška elektra dar kaip nors patenka į Latviją ar Estiją.

Išliks aukščiausios regione?

Kai kurie ekspertai neatmeta galimybės, kad rinkoje sumažėjus elektros pasiūlai trumpuoju laikotarpiu elektra Baltijos šalyse gali pabrangti apie 10 procentų.

V. Jankausko spėjimas panašus. „Sutinku, kad trumpuoju laikotarpiu, nutrūkus importui iš Rusijos, elektra gali brangti“, – teigė ekspertas.

Vis dėlto jis prognozuoja, kad elektros kainos Lietuvoje nedaug skirsis nuo elektros kainų Latvijoje.

L. Varanavičius atkreipė dėmesį, kad Europos ir Rusijos elektros rinkos nėra susietos, todėl pasiūlos sumažėjimas iš trečiųjų šalių nėra tas pats, kas sumažėjusi pasiūla iš vidinės Europos rinkos.

„Dėl didelio ir nuolat augančio atsinaujinančių šaltinių generacijos kiekio Lietuvoje ir regione, vis dažniau stebime, kai esant perteklinei pasiūlai elektros kaina nukrenta iki AEI ribinių kainų (0 Eur/MWh), tačiau dėl to balansavimo kaštai kyla. Tad efektyviam rinkos veikimui didelę įtaką daro ne tik pasiūlytas energijos, bet ir gebėjimas lanksčiai keisti gamybos ir importo grafiką esant dinamiškai pasiūlai ir paklausai“, – dėstė L. Varanavičius.

Jo nuomone, elektros kaina Lietuvoje yra itin konkurencinga dėl didelių tarpsisteminių pajėgumų.

„Mes importuojame iš pigiausių šaltinių ir pigiau nei pagamina vietinė gamyba. Pokyčiai Lietuvos rinkoje turi santykinai nedidelę reikšmę elektros kainai. Didžiausios įtakos kainai turi kaimyninėse rinkose vyraujančios tendencijos. Kol Lietuvoje dominuos importo srautai, jie lems aukštesnę kainą, nei ji bus eksportuojančiose rinkose. Tačiau svarbu pabrėžti, kad ši situacija keičiasi vartotojams palankia linkme, nes Lietuvoje auga vietos generacija, ypač žalioji“, – teigė L. Varanavičius.

Kol Lietuvoje dominuos importo srautai, jie lems aukštesnę kainą, nei ji bus eksportuojančiose rinkose.

Tuo metu „Elektrum Lietuva“ Verslo klientų skyriaus vadovas A. Zatulinas neatmeta galimybės, kad Lietuvoje elektros kaina išliks aukščiausia regione.

Artūras Zatulinas neatmeta galimybės, kad Lietuvoje elektros kaina išliks aukščiausia regione. Alfa.lt

„Neatmestina, kad taip. Elektros energijos deficitas yra didžiausias, o pralaidumai tarp kitų zonų turi apribojimų. Tačiau jeigu vietinė gamyba padidės (plėtojami vėjo energetikos projektai) ir nebus jungčių pralaidumų ribojimų – kainos susivienodins su viso „Nord Pool“ regiono kainomis.

Dėl to ir turime kuo greičiau investuoti bei plėsti atsinaujinančių išteklių gamybinius pajėgumus Lietuvoje, kad mažintume elektros deficitą ir galėtume patys apsirūpinti elektra“, – komentavo A. Zatulinas.

Jis priminė, kad šalys, tarp jų Lietuva, nenaudos rusiškos elektros energijos ir balansavimo paslaugoms teikti.

„Nutarta, kad balansuodamos sistemą, tai yra užtikrindamos pusiausvyrą tarp pagamintos ir suvartotos elektros energijos, operatorės ketina naudoti tik Baltijos, Šiaurės šalių ir Lenkijos rezervinius pajėgumus. Ar tai turės įtakos elektros kainų dinamikai Baltijos šalyse, kol kas įvertinti sudėtinga“, – pastebėjo A. Zatulinas.