Ministerija nebenori remti Klaipėdos regiono jaunų šeimų

Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas piktinasi, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sugalvojo griežtinti tvarką ir iš jos išbraukti žiedines savivaldybes. Mero poziciją palaiko ir kitų miestų vadovai bei Savivaldybių asociacija.

Ministerijos parengtos Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo pataisos numato, kad subsidijos dydis siektų 50 proc. pradinio įnašo, kuris apskaičiuojant subsidiją negalėtų viršyti 15 proc. paskolos sumos - ji negalėtų būti didesnė kaip 87 tūkst. eurų.

Ministerija anksčiau pranešė, kad nuo 2018-ųjų rugsėjo, kada įsigaliojo paramos jaunoms šeimoms tvarka, iki 2022 metų pabaigos paramą gavo 5 313 šeimų.

Joms skirta beveik 68 mln. eurų, o nuo 2020 metų iki 2022-ųjų pabaigos gavėjų skaičius išaugo apie 1,5 karto.

Pagal galiojusią tvarką daug jaunų šeimų pirko būstus aplink didžiuosius miestus. Klaipėdos rajonas buvo absoliutus lyderis, čia parama pasinaudojo 965 šeimos, Kauno rajone - 380, Vilniaus - 305. Šeimoms kurtis šalia trijų didžiausių šalies miestų išmokėta apie 20 mln. eurų paramos.

Šiemet išnaudojus šiai priemonei skirtus 8 mln. eurų, nuo birželio nebeteikiamos pažymos, kad šeima turi teisę į paramą būstui. Laukiančiųjų sąraše liko daugiau kaip 200 šeimų.

SADM dar gegužės mėnesį dalinosi džiugia žinia, kad šiemet papildomai skirs 3 mln. eurų jaunoms šeimoms finansinei paskatai pirmajam būstui įsigyti.

Tačiau jau birželį pozicija kardinaliai pasikeitė, ministrė Monika Navickienė pranešė, kad šiemet nebebus skiriama papildomų lėšų.

Du šimtai šeimų liko laukti, o dalis jų jau visai nebeturės galimybės pretenduoti į paramą.

SADM inicijuoja įstatymo pataisas, pagal kurias Klaipėdos rajono savivaldybėje ir dar penkiose šalies žiedinėse savivaldybėse norinčios įsikurti jaunos šeimos liks be valstybės pagalbos.

Ministerija skaičiuoja, kad, pakoregavus įstatymą, 2024 metais į valstybės paramą galės pretenduoti 725 šeimos, o joms numatoma skirti per 14 mln. eurų. Tačiau Klaipėdos ir kitų didžiųjų šalies regionų jauniesiems naujakuriams valstybė atsuka nugarą.

Neteisinga

„Absoliučiai nesuprantamas žingsnis. Nueinama primityviausiu keliu. Nėra siekiama tobulinti esamą tvarką, kad paskata būtų tikslinė, ją galėtų gauti ir jaunos šeimos žiedinės savivaldybėse, tarp jų - ir Klaipėdos rajone. Joms paprasčiausiai atimamos visos galimybės įsikurti mūsų rajone su valstybės paskata“, - teigia B. Markauskas.

Anot jo, Klaipėdos rajono savivaldybė geografiniu požiūriu yra didžiulė. Nuo vieno rajono galo iki kito - 80 kilometrų. Vienas iš siūlymų keisti tvarką būtų paramą skirstyti pagal Registrų centro verčių žemėlapius.

„Sutikime, kad turto vertė Sendvario seniūnijoje ir, pavyzdžiui, Endriejave gerokai skiriasi, bet, jei išbrauksime visą Klaipėdos rajoną, tai net ir nuo didmiesčio nutolusiose gyvenvietėse mūsų jaunos šeimos paramos negaus“, - akcentuoja B. Markauskas.

Anot jo, kaip tik reikia skatinti jaunus žmones, kad jie gyventų ir kurtų, suteikti galimybę tiems, kuriems reikia, pradėti savarankišką gyvenimą su šiek tiek lengvesne finansine našta, o ne bausti juos už norą gyventi Klaipėdos rajone.

Nesame Amerika

Algimantas Bružas, nekilnojamojo turto UAB „Aidila“ vadovas, „Vakarų ekspresui“ sakė, kad yra labai blogai, kai valstybė neturi ilgalaikės strategijos ir paramos tvarka keičiama kas kelerius metus.

„Galiojusi tvarka Klaipėdos regione buvo populiari. Buvo prisitaikę ir NT vystytojai. Jie žinojo, kad paramai gauti reikalingas 100 proc. NT objekto baigtumas“, - aiškina A. Bružas.

Anot jo, žmonės kuriasi gyventi prie ekonominių centrų, arčiau darbo vietos. Žinoma pasitaiko, kad darbuotojai važiuoja į Klaipėdą ir iš Skuodo, tačiau tai daugiau priverstinės situacijos. Jaunos šeimos turi vaikų, kurie lanko mokyklas, darželius, popamokinius būrelius. Todėl atstumai daro labai didelę įtaką.

„Nesame Amerika, pas mus niekas nenori prarasti poros valandų kelionei į darbą. Dėl tos priežasties jauni žmonės iš Klaipėdos priemiesčių jau pradeda sugrįžti į Klaipėdą“, - sako A. Bružas.

Jis mano, kad jei valstybė remtų jaunų šeimų įsikūrimą tik prie Kretingos ar kitų mažesnių miestelių, galima prognozuoti, kad tik per labai ilgą laiką tai galėtų paskatinti iš paskos žengti verslą ir kurti darbo vietas regionuose.

Nepritaria tvarkai

Seimo narys Remigijus Žemaitaitis sako, kad nepritaria nei galiojančiam įstatymui, nei planuojamiems pakeitimams.

Anot jo, pirmo būsto parama turėtų būti skiriama pirmo vaiko susilaukusioms šeimoms. Joms turėtų būti fiksuota palūkanų būsto paskolai norma penkeriems ar dešimčiai metų.

„Jaunoms šeimoms pirmo būsto paskolai galėtų būti 1,7 procento fiksuotų metinių palūkanų. Tada būtų didesnė tikimybė, kad tokia šeima liks gyventi Lietuvoje, čia vaikas eis į darželį, mokyklą, Lietuvoje bus mokami mokesčiai. Ir jauniems žmonėms nereikės vykti į užsienį uždarbiauti, kad būtų galima padengti išaugusias bankų palūkanas“, - sako R. Žemaitaitis.

Anot jo, paramos jaunoms šeimoms nereikėtų sieti su regionais. Seimo narys pastebi, kad valstybės regioninėje politikoje yra užprogramuoti dideli prieštaravimai. Didžiausia valstybės parama verslui ir pramonei yra skiriama būtent Vilniuje ir kituose didžiuosiuose šalies miestuose registruotoms įmonėms. Tuo tarpu paramą būstui aplink didžiuosius miestus norima apriboti.

Regionuose yra sudėtinga rasti gerai apmokamų darbo vietų. Todėl jaunoms šeimoms valstybė siūlys pasirinkimą - pirkti būstą su parama toliau nuo ekonominių centrų ir gaišti laiką kelionei į darbą, pavyzdžiui, iš Rietavo į Klaipėdą, ar atsisakyti paramos ir kurtis miestuose.

Siūlo tobulinti

B. Markauskas sutinka, kad iki šiol galiojusi paramos jaunos šeimoms sistema nebuvo tobula ir ją reikia tobulinti. Jis net siūlo kaip.

„Matome landų, kai paramą gali gauti tie, kuriems galbūt jos net nereikia. Pavyzdžiui, nėra taikoma nulinė nekilnojamojo turto tolerancija. Esame tenkinę prašymų, net jei šeima jau turėjo negyvenamosios paskirties turto Vilniaus centre, komercinės paskirties objektų ir turbūt tikrai nebuvo tie, kuriems reikėtų valstybės paramos, - sako B. Markauskas. - Tačiau dabar valstybė nori nubausti jaunas poras, kurios nori gyventi Klaipėdos, Panevėžio, Kauno, Šiaulių ar Vilniaus rajonuose. Asmeniškai manau, jog tai blogas kelias.“

Klaipėdos, Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių ir Alytaus rajonų savivaldybės pasirašė raštą. Jų vadovai SADM siūlo tobulinti esamą tvarką ir vadovautis pasirinkimo, efektyvumo ir veiksmingumo principais, skatinti jaunus žmones kurtis ten, kur jiems norisi gyventi, suteikti galimybę pradėti savarankišką gyvenimą su lengvesne finansine našta

Savivaldybės siūlo nustatyti nulinę turimo turto toleranciją - kadangi dabar teisės aktuose nėra aptarta situacija dėl turimų žemės sklypų, dirbtuvių, poilsio pastatų, sodo sklypų, viešbučių, jachtų ir pan.

Jei jauna šeima turi tik vieną žemės sklypą, kuriame planuoja statyti sau pirmąjį gyvenamąjį namą ar prašo paskatos statybai, vieninteliam nuosavybės teise turimam gyvenamajam namui užbaigti, tada jie turėtų turėti galimybę gauti finansinę paskatą, bet jei jauna šeima turi kito nekilnojamojo turto, nors ir nusidėvėjimas daugiau nei 60 proc., neturėtų būti duodama paskata, nes jie gali parduoti turimą turtą ir padengti pirminį įnašą įsigydami būstą.

Savivaldybės taip pat siūlo nustatyti, kad iš valstybės biudžeto finansuojamos subsidijos dydis būtų 100 procentų (ne 50 procentų) būsto kredito pirmajam būstui įsigyti pradinio įnašo. Tai ypač aktualu jaunoms šeimoms, kadangi finansavimo institucijos (bankai, kredito unijos) pradinį įnašą įsigyjant būstą dažniausiai nustato didesnį nei 15 procentų būsto kredito sumos.

SADM komentaras

Finansinės paskatos teikimo praktika rodo, kad didelė paramos gavėjų dalis (daugiau kaip 30 proc.) koncentravosi žiedinėse didžiųjų miestų  savivaldybėse (Vilniaus, Kauno Klaipėdos rajonuose). Ši paramos gavėjų dalis, turi didesnes pajamas, perka brangesnį būstą didžiųjų miestų prieigose, todėl būtent šiai paramos gavėjų daliai skiriama didžioji dalis finansinei paskatai teikti numatytų valstybės biudžeto lėšų. Tuo metu nuo didžiųjų miestų nutolusiose regionų savivaldybėse paramos gavėjų pajamos yra mažesnės, mažesnė perkamo turto vertė, atitinkamai ir finansinės paskatos dydis kartais 2-3 kartus mažesnis. Todėl manytina, kad finansinės paskatos koncentracija didžiųjų miestų žiedinėse savivaldybėse nesprendžia pagrindinio įstatymo tikslo – skatinti jaunas šeimas kurtis regionuose.

Tai taip pat akcentuoja Lietuvos bankas, teigdamas, kad finansinės paskatos teikimas žiedinėse savivaldybėse nesprendžia būsto prieinamumo (įperkamumo) problemos, priešingai – skatina jose būsto rinką. Dėl to galimai didėja būsto kainos ir dar labiau mažėja būsto prieinamumas kitoms gyventojų grupėms. Abejonių dėl finansinės paskatos mechanizmo taiklumo ir efektyvumo taip pat turėjo ir Ekonominio bendradarbiavimo plėtros organizacijos ekspertai, atlikę būsto prieinamumo Lietuvoje vertinimą. Į tai dėmesį taip pat atkreipė ir Vyriausybės strateginės analizės centras, atlikęs įstatymo įgyvendinimo vertinimą ir pateikęs pasiūlymus jam tobulinti.

Pažymėtina ir tai, kad Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymas nėra vienintelis paramos jaunoms šeimoms šaltinis. Paramą būstui įsigyti ir išsinuomoti taip pat reglamentuoja Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas, kuris sudaro sąlygas pasinaudoti lygiaverčiais paramos mechanizmais visoms įstatyme numatytas sąlygas ir reikalavimus atitinkančioms jaunoms šeimoms ir visose Lietuvos savivaldybėse.

Šios viena kitą papildančios paramos priemonės neužkerta kelio jaunoms šeimoms pasinaudoti paramos mechanizmais būstui įsigyti ir žiedinėse savivaldybėse.

Finansinei paskatai jaunoms šeimoms teikti 2023 m. skirta 8,03 mln. eurų, vėliau papildomai skirta 4,035 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų (iš kurių 3 mln. eurų skirti naujoms pažymoms pagal sudarytą Jaunų šeimų, laukiančių finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms, sąrašą formuoti ir išduoti), 1,035 mln. eurų – kitiems prisiimtiems įsipareigojimams vykdyti (papildomoms subsidijoms mokėti). Finansinės paskatos teikimas nėra sustabdytas – ne visos jaunos šeimos, gavusios savivaldybės administracijos suformuotą pažymą, patvirtinančią jų teisę į finansinę paskatą, sudaro kreditavimo sutartį, todėl joms rezervuotos lėšos naudojamos kitoms šeimoms, kurios laukia eilėje.

Planuojama, kad įstatymo projektas galėtų būti priimtas 2023 metais. Įstatymo projekte numatoma, kad naujos redakcijos Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo nuostatos įsigalios 2024 m. liepos 1 d. Taip pat numatoma, kad kai kurios galiojančio įstatymo nuostatos,pvz., dėl eilės sudarymo, finansuojamų teritorijų apibrėžimo, turėtų įsigalioti 2024 m. sausio 1 d.

Šiuo metu vertinamos visos, įskaitant ir regionų merų, gautos pastabos. Įvertinus jas, bus tikslinamas įstatymo projektas. Patikslintą projektą planuojama aptarti su Lietuvos savivaldybių asociacija, savivaldybių atstovais.