Kas kainuoja brangiau – mediena ar prarasta brandaus miško kuriama vertė?

Siekdamos palenkti sprendimus į savo pusę, interesų grupės nesnaudžia ir bando daryti įtaką į viešąją erdvę paleidžiamais mitais.

Vienas iš jų, kad miško kirtimų ribojimai – neproporcingi ir nuostolingi, o tą patį rezultatą galima gauti atsakingai ūkininkaujant ir atsodinant iškirstą mišką. Tačiau ką apie tai sako skaičiai?

Visame pasaulyje vis didesnis dėmesys skiriamas gamtos teikiamoms ekosisteminėms paslaugoms ir jų finansinei išraiškai, kadangi ekonominis aspektas būna svarbus priimant net ir aplinkosauginius sprendimus, taip pat šviečiant visuomenę.

„Bendroji tarptautinė ekosisteminių paslaugų klasifikacija“ įvardija net dvylika miško teikiamų ekosisteminių paslaugų, tarp kurių ne tik visiems geriausiai žinomas anglies dioksido dujų sugėrimas iš atmosferos, bet ir miško teikiami maisto produktai, dirvožemio apsauga nuo erozijos, potvynių prevencija, erdvė rekreacijai ir turizmui vystyti.

Kai kurios miško teikiamos naudos nėra tiesiogiai susijusios su vartojimu, tačiau yra be galo svarbios – tai mikroklimato reguliavimas (miškas efektyviai mus saugo nuo vis dažnėjančių karščio bangų) ar miško ir jame esančių rūšių bei genetinių išteklių išsaugojimas ateities kartoms.

Paskaičiuota, kad daugiau nei pusė pasaulinio bendrojo vidaus produkto (BVP) priklauso nuo gamtos. Kitaip tariant, be gamtos subyrėtų visa mūsų ekonomika, milijonai žmonių liktų be pragyvenimo šaltinio, iškiltų pasaulinio maisto stygiaus grėsmė.

Tuo tarpu Europos Komisijos skaičiavimais, saugomų teritorijų tinklo „Natura 2000“ nauda Europos Sąjungai kasmet siekia 200-300 mlrd. Eur ir net 52 kartus viršija šio tinklo palaikymo sąnaudas. Panaši studija 2020 metais buvo pirmą kartą atlikta ir Lietuvoje skaičiuojant, kokią naudą sukuria į „Natura 2000“ tinklą įtrauktos gamtinės teritorijos.

Kadangi didžiąją „Natura 2000“ tinklo dalį Lietuvoje sudaro miškai, paskaičiuota, kad miško ekosisteminių paslaugų vertė siekia 76,16 mln. Eur per metus. Dalis šių miškų yra privatūs ir skaičiavimai rodo, jog dėl juose taikomų gamtosauginių ūkinės veiklos ribojimų, miško savininkai per metus patiria apie 25 mln. Eur nuostolių.

Taigi, žvelgiant iš visuomenės perspektyvos, miško teikiama nauda trigubai viršija praradimus dėl neparduotos žaliavinės medienos. Verta atkreipti dėmesį, jog vien miško sugeriamo anglies dioksido metinė vertė viršija potencialias pajamas iš medienos išteklių.

Kodėl brandus miškas?

Intensyvaus ūkininkavimo miškuose šalininkai tvirtina, jog toks ūkininkavimas palankus klimato kaitos švelninimui, nes daugiausiai anglies dioksido dujų suriša jauni medžiai augdami, o sename miške CO2 kaupimas mažėja, be to, didėja šių dujų išskyrimas medienai pūvant.

Tačiau svarbu suprasti, jog miškas sugeria šiltnamio efektą sukeliančias dujas, kol nėra iškertamas ir CO2 nebūna išlaisvinamas panaudojus medieną, išmetus statybines medžiagas, baldus, sudeginus medieną.

Visų pirma, medienos produktų (popieriaus, biokuro, baldų ir kt.) gyvavimo ciklas dažniausiai yra trumpesnis nei brandaus miško. Eglė ar pušis miške gali augti šimtus metų, kaupdama ir saugodama savyje anglies dioksidą, ir dar tiek pat pūti, o jai supuvus didelė dalis jos kauptos anglies bus „užkonservuota“ dirvodaros procesų metu.

Čia verta paminėti ir svarbų vaidmenį atliekančias medžių šaknis, kurios sudaro apie pusę viso medžio masės ir savyje taip pat „užkonservuoja“ anglį. Kuo medis didesnis, tuo didesnės ir šaknys, kurios auga giliau į žemę. Dėl to brandžių medžių šaknys turi mažiau sąlyčio su oru, lėčiau pūva ar net iš viso nepūva. Tuo tarpu jaunų medžių šaknys plonos, arti paviršiaus ir greičiau pūdamos atiduoda anglies dioksidą į atmosferą.

Popieriaus, baldų, statybinių medžiagų gyvavimo laikotarpis tik išskirtiniais atvejais siekia šimtus metų. Dažniausiai jie tampa nebereikalingi ir yra išmetami gerokai greičiau. O jeigu atsižvelgsime, į tai, jog labai dažnai nauji medienos gaminiai tiesiog pakeičia senus, kuriais yra atsikratoma, „ilgalaikis“ anglies kaupimas medienos pramonės gaminiuose dažniausiai nėra toks jau ir ilgalaikis.

Tyrimai vidutinio klimato juostos miškuose parodė, kad dabartinės anglies atsargos kertamuose miškuose sudarė tik 55 proc. palyginti su tuo, kiek miškas sukauptų, jeigu jam būtų leista maksimaliai užaugti.

Be to, net du trečdaliai nukirstos medienos paverčiama trumpalaikiais, mažiau nei trejus metus naudojamais produktais. Tai, žinoma, yra ir vyraujančios vartojimo kultūros pasekmė, kuri turi dramatiškų padarinių visose aplinkosaugos srityse.

Klimato kaitos akivaizdoje taip pat vis aktualesnė tampa karščio bangų ir sausrų problema, kasmet nusinešanti tūkstančius gyvybių. Naujausi tyrimai įrodė, jog senesni miškai su aukštomis lajomis ir didele biomase užtikrina net 2,5 °C vėsesnį mikroklimatą palyginti su supaprastintos struktūros ūkiniais medynais.

Seni, didelį lapų plotą turintys medžiai išgarina daug daugiau vandens, kuris aukštesniuose atmosferos sluoksniuose sudaro tankesnius debesis, neleidžiančius prasiskverbti saulės šilumai iki žemės, padidėja kritulių kiekis kraštovaizdyje.

Brandūs miškai pasižymi didesne biologine įvairove, yra retų ir nykstančių rūšių gyvenamoji vieta bei teikia žmonėms visas kitas ekosistemines paslaugas, kurios svarbios ir mūsų psichinei, ir fizinei sveikatai, ir išlikimui apskritai.

Žinoma, mediena yra neginčijamai svarbus išteklius ir taip pat įvardijamas prie bendrų miško teikiamų ekosisteminių paslaugų. Tačiau svarbu suprasti, kad pasirenkami miškų tvarkymo būdai turi įtakos daugeliui kitų miško funkcijų ir paslaugų, todėl čia reikia brandaus ir visa apimančio žvilgsnio.

Nepaisant to, biologinės įvairovės ir senų medynų išsaugojimas dažnai supriešinamas su anglies dioksido kaupimu. Tai nėra teisinga. Tarptautiniu mastu pripažįstama, jog šiuolaikinė visuomenė susiduria su dviem krizėmis – klimato šiltėjimo ir biologinės įvairovės nykimo. Vienos problemos išspręsti kitos problemos sąskaita neįmanoma.

Tekstas parengtas įgyvendinant LIFE integruotąjį projektą „Naturalit“, kuris siekia užtikrinti pilnavertę Natura 2000 tinklo – vertingiausių Europos Sąjungos gamtos teritorijų – apsaugą Lietuvoje.“ Už teksto turinį atsako autoriai ir jis nebūtinai atspindi Europos komisijos nuomonę. Daugiau informacijos apie projektą – naturalit.lt.