Karybos ekspertai: Ukraina viena šio karo nelaimės

Nauja karo realybė: Vakarai turi daryti viską, kad Ukraina nepralaimėtų.

Strateginės aplinkybės

Vakarų politikai, karo žvalgybos tarnybos susiduria su nauja karo Ukrainoje realybe. Informuojama, jog kariniai veiksmai įstrigę, nei viena, nei kita pusė negali įgyti pranašumo dėl pernelyg ilgos fronto linijos, išsitęsusios daugiau nei 1,2 tūkstančių kilometrų. Ukrainos kariuomenės vadas generolas Valerijus Zalužnyj pareiškė, kad karas Ukrainoje pereina į naują etapą, virsta poziciniu išsekinimo karu, kas šiandien naudinga Rusijai.

Tuo pačiu pripažįstama, jog pagal buvusį (kontr)puolimo planą Ukrainos ginkluotosios pajėgos turėjo judėti į priekį maždaug 30 km per dieną greičiu. Buvo tikimasi, kad per keturis mėnesius Ukrainos gynėjai įžengs į laikinai okupuotą Krymą. Tačiau pačioje puolimo pradžioje Kyjivo pajėgos „paskendo“ minų laukuose pagrindinėje puolimo kryptyje.

„Iš pradžių maniau, kad kažkas negerai su mūsų vadais, todėl kai kuriuos iš jų pakeičiau. Tada pagalvojau, kad galbūt mūsų kariai netinkami, todėl kai kuriose brigadose perkėliau karius“, – sako generolas Zalužnyj. Tačiau tai iš esmės nieko nepakeitė.

Užsienio ir Lietuvos žiniasklaida savo išvadose daugiausia remiasi generolo V. Zalužny interviu „The economist“, kuriame Ukrainos kariuomenės vadas atvirai pripažįsta, kad tęsiant kovas esamo pozicinio karo lygmenyje, jis gali užsitęsti keletą metų, o manymas, kad rusus sustabdys gyvosios jėgos nuostoliai buvo klaida. „Tai buvo mano klaida. Rusija neteko mažiausiai 150 000 gyvybių. Bet kurioje kitoje šalyje tokios aukos būtų sustabdžiusios karą“, – teigia generolas.

Ką reiškia toks atviras Ukrainos kariuomenės vado interviu? Tai tiesi ir aiški žinia Vakarams, jog Ukraina viena šio karo nelaimės. To padaryti šiandien neįmanoma net ir suteikus Ukrainai daugiau ginkluotės. Kodėl? Todėl, kad pasirengti, integruoti į kariuomenę naujas sistemas, išmokti jomis naudotis, gali trukti 10-15 metų. Kyjivo lyderiai tikėjosi, kad pavyks rusus išstumti už šalies sienų naudojant esamą toli gražu ne naujausios kartos ginkluotę, tačiau to padaryti nepavyko. Maskva užtvėrė kelią minomis, lavonais, nepaliaujama artilerijos ugnimi ir oro antskrydžiais.

Kitaip tariant, Kyjivas praneša, jog ruošiasi poziciniam žiemos karui, tiksliau gynybai. Kaip tą reikės daryti? Klausimas degantis ir aktualus. Nes apsirūpinę kiniškais-šėkorėjietiškais ginklais, rusai alins ukrainiečių pajėgas bei naikins kritinę infrastruktūrą šaltaisiais žiemos mėnesiais. Šaltiniai informuoja apie milžiniškus kiekius ginklų, kuriais jau disponuoja Kremlius, tačiau nepatikrinę informacijos, kol kas skaičių neskelbsime.

Reikšmingi postūmiai

Vakar fronto linijoje įvyko 66 koviniai susirėmimai. Okupantai surengė 2 raketų atakas ir 62 oro smūgius į Ukrainos teritoriją. Per rusų teroristų atakas žuvo ir buvo sužeisti civiliai gyventojai, sugriauti privatūs gyvenamieji namai, kita civilinė infrastruktūra.

Visose kryptyse driskiai vykdė puolamąsias operacijas, tačiau pasistūmėti į priekį nepavyko.

Neatsisakoma planų apsupti Avdijivką.

Ukrainos gynybos pajėgos tęsia puolamąją operaciją Melitopolio ašyje, darydamos okupacinėms pajėgoms didelius gyvosios jėgos ir technikos nuostolius.

Trumpai

Vakar JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas atvyko į Izraelį ir išreiškė Vašingtono norą, kad kovose Gazoje būtų padarytos humanitarinės pauzės. Šios pauzės leistų teikti pagalbą, užtikrintų įkaitų paleidimą ir neleistų „Hamas“ smogikams pasinaudoti laikinomis paliaubomis savo naudai.

Izraelis kategoriškai atmeta kovų pertraukų variantą, reikalaudamas paleisti 200 įkaitų, kuriuos „Hamas“ teroristai pagrobė per spalio 7 d. išpuolį.

JAV aktyvumas Artimuosiuose Rytuose mūsų nestebina. Mus stebina ES lyderių tyla ir nesikišimas į karo veiksmus, kurie gresia humanitarine katastrofa visų pirma Europai.

Kremliaus išlaikomas klounas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad Ukraina „vis tiek bus mūsų“. Pasak Rusijos kolūkio liaudies artisto, JAV nusisuka nuo Ukrainos, o prezidentas Volodymyras Zelenskis esą ruošiasi palikti šalį. Pasak Baltarusijos diktatoriaus, JAV yra „toli, jie dideli, jiems šimtą metų to nereikia. Jų politika – tai košė, košė, košė..... Žinote, kad ten lengviau gaudyti žuvį. Tokia jų politika. O visa kita yra nereikalinga, kaip šiandien Ukrainoje. Štai kodėl šis regionas yra mūsų regionas. Ta prasme, kad mes būsime kartu“.

Ši žinutė, be abejo, skirta Kyjivui, kad šiuo sudėtingų metu sukeltų daugiau nevilties, įneštų sumaišties ir nusivylimo partneriais. Toks priešo psichologinių operacijų tikslas – pakirsti pasitikėjimą savo jėgomis, sukelti sumaištį galvose ir širdyse.

JAV netikėtai paskelbė apie naują karinės pagalbos Ukrainai paketą, kurio vertė – 425 mln. dolerių. Pentagonas praneša, jog numatomas neatidėliotinas ginklų siuntimas į Ukrainą: papildoma amunicija raketų „žemė-oras“ sistemoms NASAMS; papildomi šaudmenys raketų artilerijos sistemoms HIMARS; 55 mm ir 105 mm artilerijos sviediniai; prieštankinės valdomos raketos TOW, Javelin ir AT-4 prieštankinės sistemos, daugiau kaip 3 mln. šaulių ginklų šaudmenų ir granatų, sprogstamoji kliūčių įveikimo amunicija ir kitos būtinos priemonės.

Pentagono teigimu, JAV finansuos Ukrainai skirtų lazeriu valdomų šaudmenų, skirtų kovoti su bepilotėmis orlaivių sistemomis, gamybą. „Pagalba Ukrainai saugumo srityje yra protinga investicija į mūsų nacionalinį saugumą. Ji padeda užkirsti kelią didesniam konfliktui regione ir atgrasyti nuo galimos agresijos kitur, kartu stiprindama mūsų gynybos pramonės bazę ir kurdama aukštos kvalifikacijos darbo vietas amerikiečiams“, – skelbia Pentagonas.

Jei taip reaguojama į viešą Ukrainos generolo „karo išpažintį“, akivaizdu, jog šalto dušo terapija vis dar veikia.

Lietuvoje

Aną dieną atlikome kelio „Via Baltica“ „patikrinimą“ ir konstatuojame, jog visame magistralės ruože nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos atliekami itin intensyvūs kelio tiesimo darbai. Tai mus labai džiugina. Šios Lietuvai svarbios, su Europa jungiančios arterijos platinimas nepaprastai svarbus tiek ekonomiškai, tiek ir saugumo prasme. O ir fizinė integracija nepakenks, nes tautiečiai, nelinkę keliauti po Europą automobiliais, dabar galės integruotis į Vakarus žymiai greičiau.

Tikimės, jog praplatinta susisiekimo arterija padės mums visiems išsigydyti nuo provincijos sindromo. Provincijos, kurios vadovai nemato toliau savo kaimo tvoros, nes esą kas vyksta už tvoros – nesvarbu, neįdomu, tolima. Tarsi gyventume užkampy. Užmiršti, palikti, niekam neįdomūs.

Kai esame neįdomūs, partneriams Vakaruose susidaro įspūdis, kad mes gyvename be rūpesčių, be problemų arba, kad mūsų iš viso nėra. Mes paprasčiausiai pamirštami.

Visuomenės kiek toliau į vakarus nuo mūsų sienų, nieko negirdėjo apie iš Minsko sklindančius grasinimus, apie terorą mokymo įstaigose, kibernetines atakas ir kitus išpuolius. O negirdėjo, nes mes apie tai garsiai nekalbam. Nekalbam, nes priimtas politinis sprendimas „nekelti panikos“. Kokios šio tylaus dreifavimo tikrosiosios priežastys galime tik spėti. Galbūt, mūsų užsienio politikos „karvedžiai“ nusvilo liežuvius, kuomet paskelbė „karą“ Kinijai, išsišoko ES po baltarusiškų trąšų ir Rusijos tranzito stabdymo iniciatyvų.

Tačiau imtis iniciatyvos, reaguoti į priešo išpuolius būtina. Esame įsitikinę, kad Lietuva šiame informacinio karų gaudesio fone turi tupėti ne ausis suglaudusi ir tylėti, bijodama išsišokti, o būti itin aktyvi.