Karo pabėgėliams iš Ukrainos – naujas išlikimo egzaminas

Grįžta į pasienį

Nuo karo baisumų užuovėjos Panevėžyje ieškantys žmonės dabar sutinka glaustis net atokiose sodybose ar sodo nameliuose be jokių patogumų.

O kai kada, negavę pastogės, priversti grįžti į laikinas pabėgėlių stovyklas prie Ukrainos ir Lenkijos sienos.

Ukrainiečiams padedantys panevėžiečiai pastebi, kad paskutinioji karo pabėgėlių banga – kitokia.

Daugumai jų teko išgyventi tikrą pragarą žemėje: namai subombarduoti, dalis praradę artimuosius – vyrus, tėvus, vaikus.

O jų kelionė į Lietuvą lydima siaubo ir nežinios, ar pavyks pasiekti saugią užuovėją.

Ukrainiečiams padedančią Giedrę Rudienę, grupės „Panevėžio ukrainiečiai“ įkūrėją, vis dažniau pasiekia istorijos, kai iš karo niokojamos šalies pabėgusios moterys su vaikais Panevėžyje negavo pastogės. Miesto Savivaldybė visiškai nebeturi vietų, kur apgyvendinti pabėgėlius.

O gerų žmonių, sutinkančių juos priglausti, taip pat vis sudėtingiau rasti.

„Šią savaitę į Panevėžį buvo atvykusios dvi moterys su vaiku ir augintiniu. Negavusios pastogės, jos vėl išvyko į Lenkiją.

Šių žmonių įsikūrimas dabar priklauso nuo gerų žmonių“, – pasakojo G. Rudienė.

Pasirinkimo neliko

G. Rudienė pastebi, kad nors pabėgėlių srautai gerokai sumenkę, tačiau dabar atvykstantieji bėga iš karo zonų, kurios nuolat apšaudomos ar jau užimtos okupantų.

Dalis jų net ir neturėtų kur grįžti – namai subombarduoti, kiti neteko brangių žmonių.

Kaip sako Giedrė, išgirdus šių žmonių istorijas, šiurpsta oda.

Anot jos, bėgantieji nuo karo anksčiau dar galėjo rinktis, kur gyventi. Dabar jiems tinka viskas – svarbu, kad būtų stogas virš galvos.

„Sodybos, kurios iš pradžių netiko, nes, pavyzdžiui, buvo per daug nutolusios nuo miesto, dabar visos užimtos.

Jau niekas nebesirenka – čiumpa viską, kad tik turėtų saugią pastogę virš galvos.

Panevėžio rajono atokesnių vietovių atvykėliai anksčiau vengė tik todėl, kad vaikams būtų sudėtinga pasiekti ugdymo įstaigas.

Dabar, kai vasarą nevyksta mokslai, tikiu, kad visos laisvos vietos bus užpildytos ir rajono apgyvendinimo įstaigose“, – neabejoja G. Rudienė.

Prašymai kartais glumina

Pasak G. Rudienės, senka ne tik Savivaldybės, bet ir panevėžiečių galimybės padėti. Ji svarsto, kad panevėžiečių altruizmą kiek atšaldė ir pasipylę netradiciniai ukrainiečių prašymai, pavyzdžiui, sudėti blakstienas, nudažyti plaukus ar priekaištai, kodėl vienas sporto klubas, iš pradžių pabėgėliams leidęs baseino ir pirčių kompleksais naudotis nemokamai, dabar prašo susimokėti pusę kainos.

„Natūralu, kad tokie prašymai piktina norinčiuosius padėti.

Bet yra ir atvirkštinių situacijų, pavyzdžiui, vieniša mama vaikučių drabužius plauna tik rankomis ir nedrįsta pasakyti, kad jos gyvenimą palengvintų kažkieno padovanota skalbimo mašina“, – pastebi Giedrė.

Dar viena nauja tendencija, anot jos, kad į Panevėžį iš Ukrainos atvažiuoja ne vien mamos su vaikais ir vyresnio amžiaus tėvais, bet jau ir pilnos šeimos su jų maitintojais darbingo amžiaus vyrais.

„Stebina, kad paskutiniu metu atvyksta labai daug vyrų. Todėl tenka savotiškai atsirinkti, kam padėti.

Kita vertus, smagu, kad dauguma pabėgėlių jau įsitvirtino Panevėžyje, turi darbus ir pragyvenimo šaltinį“, – sako G. Rudienė.

Mieste vietos užimtos

Panevėžio savivaldybės karo pabėgėlių apgyvendinimo koordinatorius Justas Laurinavičius patvirtino, kad Savivaldybė iš tiesų daugiau neapgyvendina bėgančiųjų nuo karo.

Visos ukrainiečiams numatytos 120 vietų švietimo įstaigų bendrabučiuose jau užimtos.

„Kiek vietų turėjome, tiek jau užpildyta. Galėtume priimti daugiau, bet tam reikia valstybės pagalbos.

Kol kas valstybė nesprendžia klausimo dėl finansavimo, o Savivaldybės finansinės galimybės ribotos“, – kalbėjo J. Laurinavičius.

Kiek laiko nemokamai ukrainiečiai galės gyventi mokyklų bendrabučiuose, anot specialisto, nėra numatyta.

Tačiau svarstoma, kad vėliau gali būti peržiūrima apgyvendinimo tvarka.

„Galbūt vėliau darbus jau turinčių ukrainiečių bus prašoma padengti bent dalį sumos.

Kiekvienu atveju bus individualiai kalbama su žmonėmis, kokios jų finansinės galimybės“, – teigė J. Laurinavičius.

Rajone – pustuščiai namai

Panevėžio rajono savivaldybė karo pabėgėliams iš Ukrainos paruošė buvusius Linkaučių globos namus: nupirko būtiniausius baldus, buitinę techniką, patalynės bei kitų reikalingų daiktų.

Iš viso čia buvo įrengtos trys dešimtys vietų.

Šiuo metu buvusiame mokinių bendrabutyje glaudžiasi vos dešimt pabėgėlių.

Panevėžio rajono vicemero Antano Pociaus teigimu, daugiausia čia yra gyvenę 18 žmonių. Iš viso Panevėžio rajone, jo žiniomis, apsistoję apie 350 pabėgėlių – dauguma jų prieglobstį rado gyventojų namuose ar sodybose.

„Buvusiame vaikų bendrabutyje Linkaučiuose gyvenimo sąlygos tikrai geros. Vaikai vežiojami į Krekenavos gimnaziją, mažiukams pačiuose Linkaučiuose yra vaikų darželio grupė.

Dėl vaikų ugdymo tikrai jokių problemų neturėtų kilti. Kas nori dirbti, irgi jau rado darbus.

Žinau, kad yra įsidarbinusių kepykloje ar pas vietos ūkininkus“, – pastogę Linkaučiuose ukrainiečiams siūlo A. Pocius.

Migracijos departamento duomenimis, Panevėžyje užsiregistravę 986 karo pabėgėliai, iš kurių – 409 vaikai.

Per paskutinę savaitę Aukštaitijos sostinėje užsiregistravo 27 ukrainiečiai. Iš viso Lietuvoje yra apsistoję 55 160 karo pabėgėlių iš Ukrainos.

Sekundė