Įvertino maisto kainas Lietuvoje: mes ne tik pasivijome ES, bet net ir pralenkėme

– Einame į parduotuvę prieš dvejus metus, įsidedame batoną, duoną, grietinę, pieną. Kiek išleistume?

– Jau 2021 m. bazinis krepšelis buvo nemažas. Kainavo apie 53 eurus.

O jeigu dabar nueitume, tai toks pat krepšelis kainuotų apie 70 eurų.

Mūsų skaičiavimais, pigiausias krepšelis pabrango 32 proc. per du metus.

– Kokios galėtų būti priežastys?

– Per paskutinius metus įvyko keletas rimtų įvykių. Buvo antroji pandemijos banga, tada prasidėjo karas. Karas labiausiai padarė poveikį. Nuo karo pradžios kainos pradėjo labai šuoliuoti.

Iš rinkos pasitraukė Ukraina, Baltarusija, Rusija, kurios iki tol prisidėdavo prie pigių produktų pasiūlos. Mūsų prekybininkai turėjo persiorientuoti prie naujų tiekėjų.

Manyčiau, kad ir esami tiekėjai pasinaudojo ta panika. Tam buvo ir priežasčių, buvo neapibrėžtas laikotarpis. Brango energetika, buvo problemos su žaliavomis. Tai ne tik Lietuvos problema.

Prekiniai ženklai labai prisideda prie maisto infliacijos. Britanijoje prekybininkai kviečiami prie derybų stalo ir diskutuojama apie kainų keitimą.

Lietuvos fenomenas yra, kad mes ne tik pasivijome Europos Sąjungos vidurkį, bet net ir pralenkėme. Yra pavyzdžių, kur mes pralenkėme Švediją.

Yra ir tokių pavyzdžių, kur sunku paaiškinti. Lenkijoje litras sulčių kainuoja 0,86 centus, o Lietuvoje 2,29 euro. Kai kurie dalykai nepasiduoda loginiams paaiškinimams.

– Visgi du produktai atpigo per tuos metus. Kokie tai produktai?

– Iš 52 sekamų produktų atpigo du. Tai yra ryžiai, jie atpigo apie 1 proc. O antras produktas yra pigiausia kava. Tai įvyko konkurencijos dėka.

Kava labai reikšmingai prisideda prie krepšelio kainos. Todėl prekybininkai bando pasiūlyti kuo pigesnę kavą. Pigiausios kavos kilogramas kainuoja iki 5 eurų, tuo tarpu garsaus prekės ženklo kava kainuoja nuo 16 eurų.

Kartais iškyla klausimas, ar tas garsaus prekės ženklo įpakavimas toks jau vertingas, jei pigiausia kava kainuoja tik tiek.