Greitosios medicinos pagalbos reforma: kas keisis?

Apie reformos eigą buvo trumpai pristatyta Klaipėdos regiono žiniasklaidos atstovams.

Šiuo metu veikia decentralizuotai

Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento direktorė Odeta Vitkūnienė pristatė GMP reformos tikslą: centralizuoti GMP į vieną nacionalinę įstaigą ir steigti 5 filialus. Paminėjo, kad vienas iš filialų būtų būtent Klaipėdoje.

Dabartinė situacija yra tokia, kad GMP teikimas yra decentralizuotas. Lietuvoje 60 savivaldybių pagalbą užtikrina 48 GMP įstaigos, tarp jų Klaipėdos miesto GMP tarnyba.

18 įstaigų Lietuvoje dirba savarankiškai, o 30 įstaigų yra kaip sudėtinė dalis, pavyzdžiui, pirminės sveikatos priežiūros centro. Taip pat Lietuvoje yra 2 privačios įstaigos, kurios teikia paslaugas Šilalėje ir Visagine.

Didžiuosiuose miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje) veikia skambučių valdymo centrai (dispečerinės). GMP sistemoje kasdien dirba apie 219 brigadų, o iš viso – per 2 tūkst. darbuotojų.

5 proc. pagalbos nesulaukia

Tačiau atlikus analizę pastebėta, kad galimybės sudarytos ne vienodai gelbėti Lietuvos gyventojų gyvybes. Ypač tai pasireiškia skirtingais darbo krūviais – atskirose savivaldybėse jis skiriasi net iki 10 kartų.

Pavyzdžiui, Klaipėdos regione vienoje savivaldybėje per parą sulaukiama 1–2 iškvietimų, kitoje – 8–10, o apmokėjimas už darbą yra toks pat. Spaudos konferencijoje O. Vitkūnienė pažymėjo, kad esant decentralizuotai GMP sistemai taip pat kyla ginčytini paslaugos prieinamumo klausimai paribinėse teritorijose, o apmokėjimo tvarka yra frag­mentuota ir sudėtinga.

„Atlikus modeliavimą paaiškėjo, kad net 5 proc. Lietuvos gyventojų pagalbos laiku nesulaukia. Tai liudija istorijos, nelaimingi atsitikimai, kurių siekiame ateityje išvengti“, ‒ kalbėjo specialistė.

Įkurti 1 tarnybą

Šių metų gegužės mėn. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymų pakeitimus ir pavedė Vyriausybei, ministrui, savivaldybių taryboms priimti poįstatyminius teisės aktus dėl GMP centralizavimo.

Norima įsteigti vieną GMP tarnybą visoje Lietuvoje, jos savininkė būtų valstybė, kuri paslaugas teiktų per 5 teritorinius padalinius (Vilnius, Kaunas, Šiauliai, Klaipėda ir Panevėžys). „Būtų įsteigti teritorinių padalinių skyriai, budėjimo vietos, pastotės ir pan. Siekiama suvienodinti tvarką visoje Lietuvoje.

Kaip, pavyzdžiui, Lietuvoje turime centralizuotą mokesčių sistemą ir „Sodrą“, ‒ įvardijo SAM Asmens sveikatos departamento direktorė O. Vitkūnienė.

‒ Matome naudą žmogui – greičiau pasieksime gyventoją, dirbsime pagal standartizuotus protokolus, kokybiškiau suteiksime paslaugas, nes turėsime galimybę GMP brigadas išdėstyti nebūtinai atsižvelgiant į savivaldybių ribas, bet ten, kur labiausiai reikia.

Taip siekiame išvengti ginčytinų klausimų tarp savivaldybių. Galėsime didinti brigadų budėjimo vietas – iš 94 į 123. Atsiras daugiau taškų, iš kurių galės vykti GMP darbuotojai. Didžiausias pokytis po centralizavimo reformos – prasiplės aptarnaujamų pajėgų valdymas.“

Specialistė patikino, kad atleidimai vykdant reformą neplanuojami – esą gali keistis darbuotojų rolės ar funkcijos, tačiau žmonės, kurie dirba dabar, bus reikalingi ir naujajai tarnybai.

Turi priimti sprendimus

Iki šių metų spalio 31 d. savivaldybių tarybos turi priimti sprendimus ir atiduoti savivaldybių turtą valstybės nuosavybėn. Tokius sprendimus jau priėmė 15 savivaldybių. Esą neperdavus turtinių ir neturtinių teisių ir pareigų, nuo 2023 m. liepos 1 d. GMP stotys savivaldybėse nebegalės teikti greitosios pagalbos paslaugų.

Klaipėdos miesto žiniasklaidos atstovams paklausus, ar spaudos konferencija skirta Klaipėdos regionui dėl to, kad esą vietos politikai priešinasi GMP reformai, O. Vitkūnienė iš dalies tai patvirtino: „Mes esame atviri, siekiame suteikti visuomenei informaciją iš pirminių šaltinių.

Mūsų žiniomis, keli komitetai (Klaipėdos miesto savivaldybės – aut. past.) priėmė neigiamus sprendimus. Nerimą kelia tai, kad Klaipėdos m. sav. gal neturi informacijos. Norime išsklaidyti visas abejones.“

Ji pastebėjo, kad dabar yra pereinamasis laikotarpis pokyčiams, kurių tikrai reikia.

SAM atstovė spaudos konferencijoje trečiadienį įvardijo, kad ši reforma – tai dalis visos Sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformos. Tačiau šie argumentai dar neįtikino Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos.

Ketvirtadienį buvo nutarta GMP centralizavimo klausimą, susijusį su Savivaldybės turto perdavimo steigiamai tarnybai, atidėti iki kito posėdžio.

Svarstys posėdyje

Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai taip pat parengtas sprendimo projektas, susijęs su minėta GMP reforma. Tarybos nariai ateinantį ketvirtadienį vyksiančiame posėdyje turės apsispręsti dėl sutikimo perduoti Savivaldybės turtą valdyti panaudos pagrindais steigiamai viešajai įstaigai Greitosios medicinos pagalbos tarnybai.

Siūloma perduoti panaudos pagrindais dešimties metų laikotarpiui laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis Savivaldybei nuosavybės teise priklausantį ir šiuo metu Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro patikėjimo teise valdomą nekilnojamąjį turtą.

Tai įdomu

Reformos nauda: centralizuoti Greitosios medicinos pagalbos organizavimą, kad gyventojai paslaugas gautų laiku ir kokybiškas.

Numatytas centralizuotas valdymas ir organizavimas, reikalingo GMP brigadų skaičiaus steigimas, racionalus GMP brigadų išdėstymas nepaisant administracinių ribų, administravimo ir valdymo išlaidų mažinimas.

Efektyvus žmogiškųjų ir techninių išteklių naudojimas, vieningų GMP paslaugų teikimo protokolo naudojimas visoje šalyje, vieningos teisės aktų praktikos taikymas visoje šalyje, darbo krūvių skirtumų sumažinimas, darbo apmokėjimo principų suvienodinimas ir vienodas kvalifikacijos tobulinimas.

 

Planuojamos investicijos Klaipėdos miestui: 43 vairuotojų perkvalifikavimas į paramedikus, 157 darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas, taip pat numatoma skirti 9 GMP automobilius, iš kurių 7 – Klaipėdos miestui, po 1 Palangai ir Šventajai ir 1 masinių nelaimių GMP automobilį.

 

Šių metų liepos 13 d. SAM buvo diskutuota, kaip ir kiek investuoti į struktūrinius pokyčius sveikatos priežiūros sistemoje. Pasak ministro Arūno Dulkio, būtina siekti, kad žmonėms sveikatos priežiūros paslaugos būtų patogios ir prieinamos, būtų plėtojamas sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimas, o darbas gydymo įstaigų bendradarbiavimo tinkluose skatintų naują požiūrį į sveikatos priežiūros vadybą, darbo kultūrą ir rūpinimąsi pacientu.

Viešojoje konsultacijoje, kurioje dalyvavo daugiau nei 160 dalyvių, buvo pristatytas nacionalinės pažangos priemonės „Gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą“ aprašo projektas – siūlymas, kaip planuoti pokyčius ir įgyvendinti jų finansavimą. Šiai pažangos priemonei numatyta 762,8 mln. eurų.

 

Daugiausia (per 253 mln. eurų) investuoti numatyta į pasirengimo grėsmėms stiprinimą, apimantį greitosios medicinos pagalbos (GMP) pertvarką, didinant budėjimo vietų skaičių bei padengiant „akląsias“ zonas, infekcinių ligų klasterio sukūrimą, regioninių ir savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūros modernizavimą bei skubiosios telemedicinos paslaugų diegimą.

Monika CALZONAITĖ