G. Nausėda: Rytų partnerystės politika turi išlikti ES strateginiu ir geopolitiniu prioritetu

Tęsdamas darbo vizitą Briuselyje, trečiadienį šalies vadovas dalyvavo ES Rytų partnerystės šalių vadovų susitikime.

Kalbėdamas plenarinėje sesijoje, prezidentas pabrėžė, kad šis ES ir Rytų partnerių susitikimas, vykstantis po ketverių metų pertraukos, – puiki galimybė ES pademonstruoti politinį ryžtą ir ambicijas regione, taip pat nubrėžti aiškias eurointegracijos perspektyvas partneriams Rytuose.

Šalies vadovas ragino ES ir toliau laikytis „daugiau už daugiau“ principo. „ES pareiga yra remti Rytų partnerystės šalis reformų kelyje. Ypač norėtųsi matyti proveržį įgyvendinant reformas teisingumo, žmogaus teisių, kovos su korupcija srityse. Rytų partnerystės valstybėms, darančiomis didelę pažangą įgyvendinant reformas, turime pasiūlyti daugiau integracijos į ES galimybių, o galiausiai – atliepti jų europines aspiracijas“, – teigė prezidentas.

Šalies vadovo teigimu, nuo Rytų partnerystės iniciatyvos sukūrimo 2009 m. net trys šalys tapo ES asocijuotosiomis partnerėmis.

Šalies vadovas akcentavo, kad asocijuotojo trejeto – Ukrainos, Moldovos ir Sakartvelo – pasirašytos sutartys su ES paskatino reformas ir demokratinę transformaciją šiose valstybėse, todėl būtina jas ir toliau remti, suteikiant visokeriopą pagalbą.

ES ir Rytų partnerystės šalių vadovai susitikime priėmė deklaraciją, kurioje numatė bendros veiklos principus ir planus ateičiai.