G. Landsbergio vizitas ir pati Lietuvos politika Kaukaze sulaukė kritikos – žinių ir kartais logikos trūkumas

Su Alfa.lt kalbėjęs apžvalgininkas, regiono konfliktų raidos ekspertas Imantas Melianas teigė, kad, nepaisydamas padėties sudėtingumo, G. Landsbergis turėtų ne žvalgytis po šias šalis, o aiškiai deklaruoti poziciją (pirmiausia – Armėnijai): arba jūs su Rusija, arba su civilizuotu pasauliu.

Vienas vizitas labai skirtingais adresais

Ministras prieš išvykdamas teigė, kad vyksta pamatyti situaciją vietoje ir iš pirmų lūpų išgirsti apie regiono reikalus. I. Melianas teigė, kad toks vizito tikslas skamba neįtikinamai: „Mūsų laikais nėra reikalo kažkur vykti, kad kažką pamatytum savo akimis, tokie vizitai yra gana trumpi ir jų metu nesužinosi daug daugiau, nei būdamas Vilniuje.“

Be to, apžvalgininko teigimu, keista ir tai, kad G. Landsbergis vienam vizitui pasirinko 3 visiškai skirtingas valstybes tiek santykių su Lietuva požiūriu, tiek ir regioninės specifikos atžvilgiu.

Sakartvelas yra senas ir geras Lietuvos sąjungininkas, aiškiai vykdantis narystės ES ir NATO politikos kursą. Anot I. Meliano, vien tai, santykių su Lietuva požiūriu, kokybiškai išskiria šalį iš Užkaukazės trejeto.

„O Armėnija yra priešingybė – valstybė yra visiškai ir, kas baisiausia, sąmoningai priklausoma nuo Rusijos. O ir nematyti jokių ženklų, kad ji ketintų keisti orientaciją į kitą pusę“, – teigė I. Melianas.

Azerbaidžanas taip pat išsiskiria padėtimi ir pozicija, nebūdinga nė vienai iš kitų dviejų kaimynių.

Natūralu, kad valdantysis režimas Lietuvai nekelia simpatijų, tačiau, anot Alfa.lt pašnekovo, negalime pamiršti ir to, kad dalis Azerbaidžano Karabacho teritorijų vis dar yra okupuotos ne tik Armėnijos, bet ir faktiškai Rusijos pajėgų.

Tai, kad pastarosios formaliai vadinamos taikdariškomis, nekeičia jų tikrosios paskirties. „Negalime ignoruoti fakto, kad Azerbaidžanui vis dar kyla grėsmė iš dviejų pusių – Rusijos kontroliuojamo Šiaurės Kaukazo ir Armėnijos vis dar užgrobtų teritorijų vakaruose.

Turime vertinti šią šalį supratingai, nes natūraliai, atsižvelgiant į paties Azerbaidžano interesus, jis turėtų ateityje atsidurti toje pačioje barikadų pusėje kaip ir Sakartvelas“, – pabrėžė ekspertas.

„Taigi, vizitas į visas 3 šalis vien dėl to, kad jos yra arti viena kitos geografiškai, neturi prasmės. Nebent G. Landsbergis įgyvendina kažkokią labai išmintingą, bet mums kol kas nežinomą strategiją“, – teigė I. Melianas.

Imantas Melianas

Sąlygos turi būti aiškiai dėstomos

Anot apžvalgininko, nėra logiško paaiškinimo ir tam, kad pirmąja vizito šalimi pasirinkta prorusiška Armėnija, kurioje Lietuvos interesų praktiškai nėra ir kurios užsienio politika nesuderinama su mūsų deklaruojamomis vertybėmis.

Viešėdamas Armėnijoje, G. Landsbergis kalbėjo apie paramą šalies demokratizacijai ir suartėjimui su Europa. I. Meliano nuomone, Armėnijos atveju tai – neproduktyvi pozicija. Pasak apžvalgininko, reikia kalbėti ultimatumų kalba.

„Mums iš Armėnijos nereikia nieko, nebent ji pati norėtų daugiau pasiekti mūsų pagalba. Todėl reikia pasakyti aiškiai, kad jei Armėnija nori ateityje įsilieti į civilizuotų valstybių šeimą, ji turi atlikti konkrečius namų darbus, pirmiausiai atsisakyti Rusijos įtakos.

Pastarąjį uždavinį galima įvykdyti tik vienu būdu – atsisakyti agresyvios dabartinės užsienio politikos kaimynų atžvilgiu ir pradėti nuo to, kad pasitrauktų iš vis dar užimtų Azerbaidžano teritorijų.

Kol neįvykdytos šios sąlygos, su Jerevanu negali būti jokių kalbų apie suartėjimą su Europa.“

Kalbos apie paramą Armėnijos suartėjimui su Europa kol kas neturi rimto pagrindo, teigė ekspertas.

„Armėnija daug metų rodė norą suartėti su Europa, tačiau iš tiesų tik mėgino vienu metu ant dviejų kėdžių sėdėti:

Vakarams ji nuolat kalbėjo apie suinteresuotumą dialogu ir suartėjimu, o tuo pat metu dėjo visas pastangas, kad kuo labiau susilietų su Rusija.

Todėl ir atėjo laikas aiškiai klausti ir reikalauti aiškių atsakymų, atmetant bet kokias melagystes apie norą suartėti“, – tvirtino I. Melianas.

Trūksta bazinių istorinių žinių

Ar Lietuvos užsienio politikos formuotojai regiono atžvilgiu apskritai turi aiškią strategiją, paremtą giliu regiono specifikos išmanymu? I. Meliano nuomone, gerai pagrįstos pozicijos Lietuva, deja, neturi.

Bene didžiausia problema, anot I. Meliano, stokojimas istorinių žinių, kurios padėtų daug aiškiau suprasti tai, kas regione vyksta šiandien.

„Deja, šiuo atžvilgiu tenka priekaištauti mūsų neva profesionalams, kurie dirba URM, Seimo komitete, prezidentūroje ir pan., nepateikia savo vadovams tinkamai paruoštos informacijos, todėl neretai Lietuvos požiūris į Pietų Kaukazo valstybių problematiką yra toks lėkštas, lyg apie jų egzistavimą būtume tik vakar sužinoję“, – sakė Alfa.lt pašnekovas.

Anot eksperto, kartais pasigendame ir realistiško požiūrio. Pavyzdžiui, Azerbaidžano atžvilgiu prioritetas yra šios šalies užsienio politikos orientacija, o ne vidinė valdžios sistema, kuriai daryti įtaką Lietuva negali niekaip.

„Šiuo atveju svarbiausia remti bet kokias Azerbaidžano iniciatyvas, kurios nukreiptos į atitolimą nuo Rusijos ir suartėjimą su civilizuotu pasauliu, ir atitinkamai prieštarauti priešingiems sumanymams“, – teigė I. Melianas.

JAV prezidentas Joe Bidenas neseniai pasirašė dokumentą, pripažįstantį armėnų genocidą Osmanų imperijoje 1915 m.

Dalis politologų jau minėjo, kad šis Vašingtono, mūsų svarbiausio sąjungininko, žingsnis gali turėti įtakos ir Lietuvos pozicijai. Tačiau I. Melianas tvirtina, kad šį faktą reikia traktuoti lygiai taip pat, kaip ir panašius Lietuvos politikų pasisakymus – kaip klaidą. 

„Jei tik tai tėra klaida, o ne blogesnis variantas – armėnų lobistų pinigais įbruktas sprendimas, pastatęs JAV prezidentą į labai nepatogią padėtį. Lietuvoje taip pat esu girdėjęs raginimų padaryti tą patį ir šitaip neva pelnyti Armėnijos palankumą. Leiskite paklausti: o kam mums tas jos palankumas?

Kam daryti reveransus prieš satelitinę valstybėlę, visai nesistengiančią judėti teisinga kryptimi?“ – retoriškai klausė Alfa.lt pašnekovas ir pabrėžė, kad politikams apskritai nebėra prasmės vertinti daugiau nei 100 metų senumo įvykius ir palikti tai istorikams.

„Kitaip netrukus pasmerksime Aleksandro Makedoniečio žygį į Indiją“, – juokavo ekspertas.

Visgi I. Melianas teigė, kad G. Landsbergio vizitas gali būti naudingas ir neigė kartais pasigirstančią nuomonę, kad Lietuvai šiuo metu ne laikas kištis į regioną, kuriame varžosi didesni žaidėjai. „Idealaus laiko nebūna.

Visos pastangos nukreipti šį regioną nuo suartėjimo su Rusija yra naudingos ir sveikintinos“, – pabrėžė apžvalgininkas.