Evangelikų liuteronų kapinės Klaipėdos rajone – apleistos, apvogtos ir išniekintos

Talkon susibūrę seniūnijų ir Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos darbuotojai kelias dienas miškelyje ant kalvos pjovė medžius ir krūmus. Dabar bent randa užžėlusius kapus.



Kone neįžengiamos ir apleistos net dvejos Rupkalvių kaimo evangelikų liuteronų kapinės buvo. Nors tai – Valstybės saugomas kultūros paveldas. Vienas kapinaites dar neseniai elektrinis piemuo juosė ir ganėsi karvės.



„Iš pietryčių pusės buvo karvės pasidariusios guolį, užuovėją. Ir ta žemė, kalva nuardyta, vienas kapas kabantis ir tos karvės aplink rateliais vaikšto, viduje ir ant tų paminklų kakoja“, – kalbėjo kultūrologė Diana Milašauskienė.



Istorikė sako, kad senųjų kapinių Mažojoje Lietuvoje buvo apie tūkstantį. Dalies nė ženklo nėra. Kitos – pamirštos.



„Po Antrojo pasaulinio karo dauguma gyventojų turėjo pasitraukti iš savo krašto, tarsi kapinės liko be šeimininkų. Ir tenka konstatuoti, kad atsikėlusieji po karo gyvendami sudėtingose politinėse sąlygose neturėjo gal galimybių tų kapinių prižiūrėti, juolab, kad dauguma kapinių 1959 metais buvo uždarytos“, – sakė istorikė Silva Pocytė.



Bet skaudžiausia, kad dalis kapų išniekinta. Matyt, ieškant brangių įkapių. Bet piktavaliai nežinojo, kad evangelikų liuteronų tikėjimo žmonės laidoti itin kukliai.



Daug vertingų metalinių kryžių ir tvorelių dar sovietmečiu į metalo supirktuves nukeliavo, o likusius ir dabar vandalai vagia.



„Čia yra paveldo vagystės, nes 2015 metais jie buvo įtraukti į Valstybės saugomų sąrašą, užfiksuota padėtis, šitie dailės kūriniai, ta mažoji kapinių architektūra – ir jų nėra. Tos kapinės yra apvogtos“, – teigė D. Milašauskienė.



Tad krašto istorijai ir paveldui neabejingi įsitikinę, kad pamirštų kapų tvarkymo „Misijos Sibiras“ ir savo krašte reikia.



„Man kažkaip gėda už tai, kad dar tokių kapinių yra. Nematyti, visiškai būti abejingiems vietoms, kuriose palaidoti čia šimtmečiais kūrę šiuos kaimus, čia žemę dirbę“, – teigė D. Milašauskienė.

„Ir nesvarbu, kokie čia žmonės palaidoti. Mūsų krašte buvo ne tik vokiečiai, ne tik lietuvininkai, čia gyveno žydai, prancūzai, škotai. Dauguma kapinių sunaikinta, bet mes pagerbdami šitas kapines, kad ir labai suniokotas, bet uždegdami žvakelę ant nežinomo kapo mes tarsi pagerbiame visus šito krašto gyventojus“, – sakė S. Pocytė.



Klaipėdos krašto žmonės raginami talkon jungtis ar patiems netoliese esančius kapus aptvarkyti ir taip senąsias Mažosios Lietuvos kapines bent matomas padaryti.