Dviratininkams vietoje duobių žada modernų taką

Atkarpomis dviratininkus pasitinka sutrupėjęs asfaltas ar žvyras, o norint aplenkti kitą dviračiu važiuojantį žmogų tenka išvažiuoti į žolyną ar smėlėtą taką.

Pernai Kelių direkcija pasirašė bendradarbiavimo sutartis dėl tako Smiltynė-Nida sutvarkymo su Neringos ir Klaipėdos miesto savivaldybėmis. Klaipėdai priklausančio tako ilgis - 852 m. Neringai tenka didžioji dalis - beveik 35 km.

Pagal minėtas bendradarbiavimo sutartis Kelių direkcija įsipareigojo organizuoti ir finansuoti tako sutvarkymo projekto parengimą ir įgyvendinimą.

Pirmadienį pranešta, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija jau paskelbė viešąjį pirkimą pėsčiųjų ir dviračių tako Smiltynė-Nida apie 35 km projektavimui. Planuojama, kad 2022 metais pabaigus projektavimą bus skelbiami viešieji pirkimai statybos darbams atlikti.

Kol takas bus sutvarkytas taip, kad atitiktų Europos dviračių takų tinklo (EuroVelo) trasoms keliamus reikalavimus, jį prižiūri AB „Kelių priežiūra“.

Pasak Kelių direkcijos direktoriaus Remigijaus Lipkevičiaus, pėsčiųjų ir dviračių takas Smiltynė-Nida yra svarbus visiems, kurie renkasi keliones dviračiais - ir Neringos gyventojams, ir gausiai šį nuostabų Lietuvos kampelį lankantiems svečiams.

„Siekiame įrengti modernų pėsčiųjų ir dviračių taką, kuris užtikrintų patogų susisiekimą. Takas yra „EuroVelo“ trasa, todėl naudojamas ne tik vietinių gyventojų - juo vyksta ir tarptautinis susisiekimas dviračiais. Šio tako įrengimas leis prisidėti prie ekologijos palaikymo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo, nes po rekonstrukcijos bus užtikrinta, kad nuo Smiltynės perkėlos Nidą bus galima patogiai pasiekti dviračiu atsisakant kelionės automobiliu“, - sakė R. Lipkevičius.

Be to, takas turi būti pritaikytas ir specialiajam transportui, kad prireikus būtų galima jį panaudoti apsaugant šį unikalų gamtos kampelį nuo stichinių nelaimių, pvz., gaisro.

Jautri aplinka

Takas driekiasi per saugomą teritoriją Kuršių nerijoje, kur labai jautrūs klausimai dėl medžių, kopų, augalijos. Taip pat buvo įvertinta, jog rengiant projektą gali iškilti problema dėl miško žemės, kurios savininkas yra Valstybinė miškų urėdija, panaudojimo. Tik po to, kai Kelių direkcija suderino su suinteresuotomis institucijomis visus minėtus klausimus, buvo galima skelbti viešąjį pirkimą dėl tako rekonstravimo techninių darbo projektų parengimo.

Pagal konkurso reikalavimus, tiekėjai turės atlikti statybinius, inžinerinius ir kitus tyrinėjimus, parengti statinio rekonstravimo techninį darbo projektą ir kitą dokumentaciją, vykdyti statinio projekto vykdymo priežiūrą.

Planuojama, kad darbai bus atliekami keliais etapais, takas tvarkomas atkarpomis, visi darbai būtų baigti iki 2025 m.

Projekto rengimo metu turės būti išanalizuoti visi galimi eismo organizavimo variantai ir parinkti optimalūs sprendiniai bei parengtos eismo organizavimo schemos, kurios galios darbų metu, kad pėsčiųjų ir dviratininkų eismas tako tvarkymo laikotarpiu būtų saugus.

Po pėsčiųjų ir dviračių tako sutvarkymo ir perdavimo Klaipėdos miesto savivaldybei priklausys 850 metrų, o Neringos savivaldybei - apie 34 kilometrus tako.