Čmilytė-Nielsen nemato galimybių sparčiau didinti mokytojų atlyginimų

„Beveik 400 mln. eurų skiriama padidėjimui būtent švietimo sričiai ir nacionalinio susitarimo vykdymui, tos erdvės daugiau nelabai ir yra. Matyt, ir kitų sektorių atstovai galėtų kelti klausimų, kodėl vienas yra taip išskiriamas“, – žurnalistams pirmadienį Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen, Vyriausybei ruošiantis pateikti kitų metų biudžeto projektą Seime.

Projektą pirmadienį aptarė valdančiosios koalicijos taryba.

ŠMSM pirmadienį paskelbė vis dar nerandanti sutarimo su streikuojančia A. Navicko  Lietuvos švietimo darbuotojų profesine sąjunga (LŠDPS) dėl šios keliamų reikalavimų, profesinės sąjungos vadovui susitikus su švietimo ministru Gintautu Jakštu dar vienam derybų etapui. 

Vyriausybė siūlo algas mokytojams kitąmet kelti dviem etapais: nuo sausio – 10 proc., ir panašia proporcija nuo rugsėjo – tiek, kad vidutinė pedagogo alga pasiektų 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio. Švietimo susitarimo įgyvendinimui kitų metų biudžete papildomai ketinama skirti per 387 mln. eurų.

LŠDPS tai netenkina, dėl to keli tūkstančiai Lietuvos mokytojų jau daugiau nei savaitę tęsia streiką, planuojama, truksiantį mėnesį, toliau bando derėtis su ministerija.

Pasak A. Navicko, minimali riba, kiek galėtų nusileisti streikuojantys pedagogai, yra 15 proc. algų didinimas nuo sausio ir 15 proc. nuo rugsėjo. Neradus sutarimo su ministerija, profesinė sąjunga žada vykdyti derybas su Seimo frakcijomis.

Tuo metu keturios švietimo darbuotojų profesinės sąjungos praėjusį ketvirtadienį su ŠMSM sutarė iki kitų metų gegužės parengti planą, kaip bus didinamas darbo užmokestis mokytojams po 2024 metų, taip pat jos pritarė Vyriausybės siūlymui dėl atlyginimų kėlimo kitąmet.

Per derybas su šiomis profesinėmis sąjungomis sutarta nuo kitų metų rugsėjo mažinti klases mokyklose. Pagrindiniame ugdyme savivaldybės galėtų susimažinti maksimalų klasės dydį nuo 30 iki 26 mokinių, pradiniame – nuo 24 iki 22 mokinių. Taip pat sutarta tobulinti mokytojų etatų skaičiavimo metodiką.

„Tai visų pirma Vyriausybės klausimas, jie tą dialogą palaiko su profsąjungomis, kaip žinia, keturios iš penkių iš esmės atsitraukia ar bent jau neprisijungia prie protestų, tai, matyt, dialogas bus palaikomas ir toliau“, – pirmadienį teigė parlamento vadovė.