Baltarusijos diktatoriaus "Batkos" manevrai - sūris pelėkautuose?

Lietuvos ir kaimyninės Baltarusijos, kuriai daugiau negu ketvirtį amžiaus vadovauja Aliaksandras Lukašenka, santykiai klostėsi labai įdomiai.

Buvo laikas, kai aukšti Lietuvos politikai bei pareigūnai vykdavo į Minską su draugiškais vizitais arba kviesdavo A.Lukašenką į Vilnių.

Su autoritariniu Baltarusijos vadovu buvo susitikusi ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, ir šiuo metu Europos Parlamente laiką leidžiantis ekspremjeras Andrius Kubilius.

Šalis siejo glaudus ekonominis bendradarbiavimas, sostinėje netrūko apsipirkti į Vilnių atvykstančių baltarusių.

Radikaliai situacija pradėjo keistis po 2020-ųjų rugpjūtį įvykusių prezidento rinkimų.

Vakarų ir Baltarusijos opozicijos teigimu, jų rezultatai buvo suklastoti. Būtent tai lėmė, kad pergalę juose dar kartą šventė A.Lukašenka, nors esą žmonės balsavo už Sviatlaną Cichanouskają.

Paviešinus rinkimų rezultatus, Baltarusijoje prasidėjo masiniai protestai, o pati S.Cichanouskaja pasitraukė į Lietuvą, kurioje, kai nekeliauja po pasaulį, reziduoja iki šiol.

Alyvos į šalių nesutarimų laužą kliūstelėjo 2021 metų gegužę Minske nutupdytas „Ryanair" lėktuvas.

Baltarusijos saugumas sulaikė juo iš Atėnų į Vilnių skridusius opozicinio „Telegram" kanalo „Nexta" įkūrėją Romaną Pratasevičių ir tuometinę jo draugę, Rusijos pilietę Sofiją Sapegą.

A.Lukašenka tuomet buvo apkaltintas sukėlęs pavojų lėktuvo keleiviams, o Lietuvoje prasidėjo akcija „Laisvę Romanui".

Tiesa, pastaroji greitai išsikvėpė, o šiandien, kai gyvas ir sveikas R.Pratasevičius tapo aktyviu oficialiojo Minsko propagandistu, apie ją išvis stengiamasi pamiršti.

Netrukus po to Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje prasidėjo nelegalių migrantų iš trečiųjų šalių krizė. Vilnius apkaltino Minską pradėjus hibridinį karą, kurio įnagiais kaip tik ir tapo geresnio gyvenimo Europoje ieškantys nelegalai.

Galiausiai 2022-ųjų vasario 1 d. buvo sustabdytas baltarusiškų trąšų tranzitas per Lietuvos teritoriją. Reaguodamas į tai, Minskas ėmėsi atsakomųjų priemonių ir uždraudė lietuviškų trąšų bei naftos produktų tranzitą per Baltarusijos teritoriją.

Šalių tarpusavio santykiai nuolat blogėjo, įtampa tarp Vilniaus ir Minsko augo, tuomet Baltarusija žengė visiškai netikėtą žingsnį.

Šių metų balandžio 15 dieną Baltarusija įvedė bevizį režimą Lietuvos ir Latvijos gyventojams.

Tuomet buvo nurodyta, kad jis galios tik mėnesį, tačiau vėliau bevizį režimą buvo nuspręsta pratęsti iki metų pabaigos.

Nuo liepos 1-osios bevizis režimas pradėtas taikyti ir Lenkijos piliečiams.

Baltarusijos pasienio komiteto teigimu, nuo bevizio režimo galiojimo pradžios šalį aplankė apie 130 tūkst. kaimyninių valstybių gyventojų.

O prieš kelias dienas Baltarusijos URM vadovas Vladimiras Makėjus pareiškė, esant poreikiui, gali būti svarstomas ir pasiūlymas supaprastinti pilietybės suteikimo procedūrą Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos gyventojams.

Komentuoja buvęs krašto apsaugos ministras Audrius BUTKEVIČIUS:

Aliaksandras Lukašenka tikrai supranta, ką daro, ir labai tikslingai ginasi nuo būtinybės tapti Rusijos vadovo Vladimiro Putino bendrininku.

Darydamas nuolaidas kaimyninių šalių gyventojams, jis siekia parodyti, kad jo santykiai su Vakarais yra kitokie negu Rusijos.

Be minėtų, yra ir daugiau neformalių požymių, rodančių, jog Batka mielai dreifuotų link Vakarų ir, palikęs V.Putiną vieną, taptų ES šalių narių bičiuliu.

Tai, kad, nepaisant „pririšimo" prie Rusijos, jis taip ir neįsivėlė į karą Ukrainoje bei demonstruoja akivaizdžiai gynybines, o ne puolamąsias nuostatas, taip pat būtina įvertinti.

Be to, Baltarusija atidžiai stebi tarptautinę padėtį ir aiškiai mato, kad intervencijos į Ukrainą pradžioje išsikeltų tikslų Rusija nepasiekė, tuos pačius tikslus ne kartą keitė, dabar apsiriboja siekiais, kurie visiškai nepateisina pradinio užmojo.

Baltarusių politikų kalbas apie pilietybės suteikimo mechanizmo supaprastinimą vertinti galima įvairiai.

Tikėtina, kad jeigu toks sprendimas bus priimtas, tikrai atsiras žmonių, norinčių pakeisti gyvenamąją vietą.

Pažiūrėkime į šiandienos Lietuvą - maža to, jog pragyvenimas brangsta, esantys valdžioje daro viską, kad infliacija dar skaudžiau smogtų šalies gyventojams.

Manau, kad tie Lietuvos piliečiai, kurie turi Baltarusijoje giminių arba nelaiko savęs lietuviais, atsiradus galimybei, pamėgins tapti kaimyninės šalies piliečiais, tačiau abejoju, kad šis reiškinys taptų masiškas.

respublika.lt