Baltarusijai grasinant pulti Lietuvą, žinomas ekspertas ramina: tai visiškai nereikšmingas užkampis

Esą to priežastis – „uždusintas“ tranzitas tarp abiejų šalių.

P. Muraveiko tvirtino, kad atsakydama į šį transporto veiklos sustabdymą Baltarusija turėtų „visas teises“ panaudoti jėgą prieš Lietuvą.

Kiek realūs tokie grasinimai, o kiek iš to yra pučiamas burbulas?

Jaudintis neverta

Karybos ekspertas Egidijus Papečkys sako, kad tokie grasinimai yra visiškai nerealūs. „Aš nematau absoliučiai net mažiausios galimybės, kad Baltarusija galėtų įvykdyti kokią nors agresiją šiuo metu konkrečiai prieš Lietuvą.

Visų pirma, tai Baltarusijai būtų tiesiog karas su NATO, nes Lietuva yra NATO valstybė. O antra, aš tiesiog nematau, su kuo jie galėtų tą Lietuvą užpulti. Tikrai Baltarusija neturi tokios karinės jėgos, kuria galėtų šiandien grasinti. Nepaisant to, kad jie deklaruoja, jog jų kariuomenė didelė“, – situaciją komentavo E. Papečkys.

VSAT: pasienyje su Baltarusija apgręžtas 41 migrantas

Anot jo, tokie pasisakymai yra menkas pareigas užimančio žmogaus tušti žodžiai. O visą agresyvią Baltarusijos retoriką Lietuvos atžvilgiu reikėtų vertinti su žiupsneliu druskos, nes šie tėra skirti susiformuotam įvaizdžiui palaikyti.

„Aš suprantu, kad režimas laiko mus kaip nedraugišką valstybę, nes mes remiame tos šalies opoziciją ir Ukrainą. Bet Baltarusija šiuo metu yra visiškai nereikšmingas užkampis ir nelabai kam įdomi jų nuomonė. Savo vidaus rinkoje gali ir kalbėti tokius dalykus“, – sakė karybos ekspertas.

Ar Lietuva pajėgi atsilaikyti?

Paklausus, ar Lietuva būtų pajėgi atremti Baltarusijos režimą, E. Papečkys atsako teigiamai. Jo nuomone, Lietuva yra pakankamai sustiprinusi savo gynybinę galią, kad nuo tokių valstybių kaip Baltarusija galėtų apsiginti ir viena pati.

Tačiau jis čia taip pat pabrėžia, kad toks scenarijus tik hipotetinis, nes visi galime suprasti, jog ši kaimyninė valstybė yra galinis Rusijos kiemas. Kita vertus, nereikia užmiršti ir to, kad Lietuva yra NATO dalis.

„Iš esmės Lietuva savo saugumo problemas išsprendė 1994 m., pasirinkusi stoti į NATO ir kryptingai per dešimt metų judėjusi ta kryptimi. Dabar Baltarusijos armija, mano nuomone, nėra tokia stipri, kad galėtų kuriai nors iš kaimynių grasinti viena pati. Režimas tikrai nesiryžtų net išeiti iš savo ribų. Tai didelė grėsmė pačiam Baltarusijos režimui“, – teigė E. Papečkys.

Į incidentą buvo sureaguota

Po Baltarusijos grasinimo užpulti Lietuvą buvo griežtas Lietuvos užsienio reikalų ministerijos (URM) protestas. Spalio 30 d. URM išsikvietė Baltarusijos laikinąjį patikėtinį Yaroslavą Khmylą ir įteikė jam protesto notą.

Nors toks protestas nesukėlė jokių realių pasekmių, anot E. Papečkio, Lietuvai buvo svarbu išreikšti savo poziciją.

„Lietuva irgi yra suvereni valstybė, tarptautinės teisės normos numato tokią galimybę išreikšti savo nepasitenkinimą, jeigu yra kažkokie veiksmai, kuriais buvo pažeisti tie susitarimai“, – aiškino pašnekovas.

Anot jo, besitęsiant tokiai nedraugiškai veiklai ir retorikai, atsiranda ir kitos priemonės, kaip pažaboti šį konfliktą.

„Yra diplomatinė priemonė – perspėjimas. Tačiau jeigu tokia veikla kartojasi, yra galimybė taikyti ir kitas politines ar ekonomines priemones. Pavyzdžiui, sankcijas. Tačiau mes esame atsakinga valstybė ir netaikome sankcijų šiaip sau, tam turi būti rimtas pagrindas“, – pridūrė ekspertas.