Avarinės būklės užtvankos – griauti ar remontuoti?
Aplinkos ministerija žada jau šį rudenį paskelbti užtvankų griovimo programą, kuriai finansuoti ketinama skirti dešimtis milijonų eurų. Prioritetas bus teikiamas toms užtvankoms, kurios yra užtvėrusios kelius žuvų migracijai ir kurios nekuria jokios ekonominės vertės.
Pirmieji žingsniai tuo keliu jau žengti – pernai išardyta kaimyninių Salantų (Kretingos r.) užtvanka. „Žemaitis“ domėjosi, kaip šiame kontekste atrodo Plungės rajono ir Rietavo savivaldybėje esančios užtvankos.
Ruošiamas užtvankų „mirtininkių“ sąrašas
Nors Aplinkos ministerija dar tik rengia užtvankų griovimo finansavimo modelį, jos iniciatyva kelios užtvankos jau išardytos.
Pastaraisiais metais pašalinta Neries regioniniame parke buvusi Bražuolės užtvanka, taip pat Anykščiuose funkcijos nebeatlikusi vandens malūno užtvanka ant Anykštos upės.
Mums artimesnis pavyzdys – pernai išardyta užtvanka Salantuose. Jos nutarta atsisakyti įvertinus tai, kad ši užtvanka atkirto Minijos aukštupį nuo žuvų migracijos kelių, o šią upę, kaip žinia, yra pamėgusios gėlavandenės lašišos.
Pati Salantų užtvanka buvo stipriai uždumblėjusi ir nebeatliko jokio rekreacinio vaidmens, nebetiko net maudytis, todėl nuspręsta ją išardyti, o gyventojų poilsiui šalia suformuoti naują vandens telkinuką.
Ar šiuo keliu nežada eiti ir Plungės rajono savivaldybė? „Įsivaizduokit, jei staiga būtų nutarta nuleisti Plungės jūrą? Kaži ar atsirastų, kas pasidžiaugtų tokia iniciatyva.
Gyventojai per daug metų yra pripratę prie jų apylinkėse esančių užtvankų, kas jose žvejoja, kas maudosi. Žodžiu, rekreacinę funkciją jos tikrai atlieka, bėda tik, kad daugelis yra prastos būklės, o Vyriausybė prieš kelerius metus gudriai sumanė jų atsikratyti ir užkrauti ant savivaldybių pečių.
Dabar kaip nori, taip remontuok, prižiūrėk – lėšų tam nebuvo skiriama ir nežadama skirti“, – situacija piktinosi Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Kaunas.
Ir išties Aplinkos ministerijos rengiama programa žada finansuoti tik užtvankų demontavimą, ne remontą.
Besipiktinančiųjų balsus ministerija atremia teiginiu, kad kitos Europos šalys yra gerokai labiau pažengusios šiuo upių išlaisvinimo keliu: estai esą nugriovė per 120 užtvankų, skandinavai – daugiau nei tūkstantį, o rekordininkai – prancūzai, išardę apie 2 500 užtvankų.
Be to, Aplinkos ministerijos užsakymu Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkai su partneriais įgyvendina „Užtvankų įvertinimo ekologiniu ir socioekonominiu požiūriu“ studiją.
Jos metu detaliai vertinama apie 200 užtvankų, kurios yra migruojančioms žuvims svarbiose upėse. Kartu rengiami 15-os užtvankų demontavimo projektiniai pasiūlymai.
Kokios užtvankos galimai pateks į mirtininkių sąrašą, kol kas neatskleidžiama. Studijos išvadas žadama skelbti šių metų spalį.
Tirtųjų būklė – bloga arba labai bloga
Kai kurie mokslininkai teigia, kad Aplinkos ministerijos teiginys, jog net kas ketvirtos užtvankos šalyje būklė yra prasta, esą niekuo nepagrįstas, kad tai – tik pamąstymai, nes bent per pastaruosius 15 metų Lietuvoje nebuvo atliktas užtvankų techninės būklės vertinimas.
Vis tik Plungės rajono situacija kiek kitokia. Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus duomenimis, rajone yra 22 užtvankos, didžiąją jų dalį valdo ir prižiūri Savivaldybė.
Praėjusiais metais ji užsakė 7-ių rajone esančių užtvankų techninę ekspertizę, o šiais metais ištyrė ir ant Babrungo upės esančios slenkstinės užtvankos (vadinamojo krioklio Dariaus ir Girėno gatvėje) būklę.
Gautos „Uostamiesčio ekspertizės“ išvados verčia sunerimti. Trijų užtvankų (Paukštakių, Kulių III ir Prūsalių II) būklė įvertinta kaip labai bloga ir avarinė, dar 3-jų – kaip bloga (Alsėdžių I, Narvaišių ir Šateikių). Tik Stanelių tvenkinio techninė būklė įvertinta kaip patenkinama.
Ekspertų išvadose kartojasi tos pačios jų pastebėtos ir įvardintos užtvankų bėdos: įplyšimai gelžbetoninėse tvirtinimo plokštėse, sunykę, užteršti paviršinio vandens surinkimo ir nukreipimo latakai, nesandarūs uždoriai ir netvarkingi jų pakėlimo įrenginiai, neveikiantis drenažas.
Ekspertai atkreipė dėmesį ir į bėdas, atsiradusias dėl elementarios užtvankų nepriežiūros: nenušienauti, žole apaugę užtvankų šlaitai, nedažyti, korozijos paveikti turėklai ir kitos metalinės dalys.
Akivaizdu, kad šiems trūkumams pašalinti nereikia didelių investicijų, tik ūkiškos priežiūros.
Vis tik kitiems, rimtesniems defektams pašalinti, kaip suskaičiuota, reikėtų ne vieno šimto tūkstančių eurų. Pagal pateiktas pernai parengtas preliminarias sąmatas, brangiausiai atsieitų Kulių III tvenkinio remontas – net 330 tūkst. eurų.
Prūsalių II tvenkinio remontas, ekspertų skaičiavimu, kainuotų apie 215 tūkst. eurų, Alsėdžių I ir Narvaišių tvenkinių remonto darbams reikėtų išleisti po 139 tūkst. eurų, Stanelių tvenkinio – 129 tūkst. eurų, Šateikių tvenkinio – 108 tūkst. eurų.
Kuliuose darbai tuoj prasidės
Įdomu žvilgtelėti ir į vadinamojo krioklio Dariaus ir Girėno gatvėje, Plungėje, remonto darbų sąmatą. Ji parengta šią vasarą, tad, galima sakyti, yra tiksliausia ir, kas netikėta, pati mažiausia. Ekspertų skaičiavimais, krioklio bėdoms išspręsti užtektų kiek daugiau nei 40 tūkst. eurų.
„Uostamiesčio ekspertizė“ atkreipė dėmesį į tai, kad krioklys prieš kelerius metus buvo remontuotas, irstanti ketera uždengta hidroizoliacine danga, vis tik ir ji jau yra pažeista.
Nustatyta ir kitų blogybių: paviršiaus betonas pažeistas biologinės korozijos, slenksčio fasadinėje sienoje yra akmenų mūro siūlių mechaninių pažeidimų, kai kur iškritę akmenys, per kiaurymes sunkiasi vanduo, vyksta grunto išplovimas, nutekėjimo kanalo krantai paplauti, apaugę žole, vagoje formuojasi sekluma. Bendra krioklio būklė įvertinta kaip bloga.
Remiantis gautomis ekspertų išvadomis, nutarta šiemet parengti krioklio remonto techninio darbo projektą. Tikėtina, kad rangos darbams lėšų bus numatyta kitų metų Savivaldybės biudžete.
O šiemet iš biudžeto skirti 27 tūkst. eurų Kulių II tvenkinio remontui. Dėl jo prastos būklės kreipėsi Kulių seniūnė Daivutė Petraukienė. Ji atkreipė dėmesį į tai, kad tvenkinio šachtoje, iškritus daliai akmenų, susiformavo kiaurymės, per kurias sunkiasi vanduo.
Atlikus tvenkinio ekspertizę, jo būklė įvertinta kaip labai bloga. Pasirašyta sutartis su konkursą laimėjusia UAB „Kalibrus“, kuri įsipareigojo iki šių metų spalio atlikti tvenkinio šachtos ir pralaidos remontą.
Rietavo savivaldybės turtas – nedidukas
Rietavo savivaldybė užtvankomis ne tokia turtinga kaip Plungės – ji valdo tik dvi užtvankas, abi jos yra Daugėduose.
Kaip „Žemaičiui“ sakė Rietavo savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Liutauras Mockus, tik pradėjęs eiti šias pareigas jis pasirūpino, kad abi užtvankos būtų aptvarkytos ir prižiūrimos, tačiau rimtų bėdų esą dar nepastebėta, tad užteko kosmetinių patvarkymų.
„Girdėjau ir apie Aplinkos ministerijos planus skatinti užtvankų griovimą. Kaip vertinu juos? Sunku ir pasakyti. Kadangi pas mus bėdos su tom užtvankom nėra, tai niekam jos neužkliūva, priešingai – žmonės žvejoja jose, maudosi. Gaila būtų išardyt“, – svarstė vedėjas.
Nauda mažesnė nei žala
Įdomu tai, kad visas „Uostamiesčio ekspertų“ tirtas Plungės rajono užtvankas jungia bendras bruožas – nė viena jų neturi techninio paso ar kitos techninės dokumentacijos.
Be to, visos buvo įrengtos buitiniams-kultūriniams poreikiams, žvejybai ir rekreacijai, žodžiu, neturi konkrečios ekonominės paskirties. Hidorelektrinės veikia tik prie beveik 80 hektarų plotą užimančios vadinamosios Plungės jūros ir jau minėto krioklio Dariaus ir Girėno gatvėje.
Panaši situacija visoje šalyje: hidorelektrinės veikia tik 98-iose užtvankose iš 1,5 tūkstančio. Skaičiuojama, kad šiuo metu Lietuvoje veikiančiose mažosiose hidroelektrinėse pagaminama tik 0,5 proc.
Lietuvai reikalingos elektros energijos, o viena 2,5 MW galingumo vėjo jėgainė pagamina tiek pat energijos kiek šešios vidutinio dydžio mažosios hidroelektrinės. Todėl vis garsiau kalbama apie tai, kad hidroenergetika Lietuvoje nėra perspektyvi, o jos teikiama nauda yra mažesnė nei žala, daroma upių ekosistemai.