Atėjo Arūnas Dulkys ir iš Telšių pusę regioninės ligoninės atėmė... Ir žemaičius surikiavo...

Tačiau tai pasirodė esanti Žemaitijos sostinės silpnoji vieta. Tą jie sužinojo iš Sveikatos apsaugos linksmojo ministro Arūno Dulkio. Šis palinksmina Seimo narius, kai šie per Vyriausybės valandą ko nors ministro pasiteirauja.

Pavyzdžiui, paklaustas apie cukrų, papasakos apie kopimą laiptais. Čia jau gudriau negu posakis: „Vienas apie ratus, kitas apie batus".

Kaip žinia, žemaičiai užsispyrę, atkaklūs, sunkiai iš vėžių išmušami. Ilgai šių pagonių neįveikė krikščionys, tik paskutiniuosius Europoje pakrikštijo.

O štai atėjo A.Dulkys ir iš Telšių pusę regioninės ligoninės atėmė. Girdi, kaip čia jūs vieni tvarkotės, ministerijai nepriklausydami.

Sveikatos apsaugos ministerija turi tapti jūsiškės regioninės dalininke. Ir tapo. Pakako, kad iš 25 rajono savivaldybės tarybos narių daugiau kaip pusė balsavimo „už" mygtukus paspaustų.

Ir telšiškiai jau atsimena, kad Regioninės ligoninės Konsultacinės poliklinikos registratūroje ne bet kada atėjęs ar paskambinęs užsiregistruosi...

Štai pas reabilitologus tik mėnesio šeštą dieną nuo 7 val. ryto ir prie registratūros langelio. Jeigu per pusvalandį pavyks prieiti.

Telefono atsakiklis praneš, kad visos registratorės užimtos, ir įjungs muziką. Daugiau negu prastą. Kai talonėlių neliks, registratorės paskambins, kad, jau šaukštai po pusryčių...

Po kovo 6-osios registracijos viena tos pačios ligoninės gydytoja negalėjo atsistebėti, kas tokią kvailystę galėjo sugalvoti? Balandžio 6-oji buvo audringa, kad jau ir lėtuosius žemaičius įkaitino.

Šie ėmė šaukti, jog ligoninės langus reikia daužyti...

Dėl langų reikėtų pagalvoti - kuriuos pirma: savivaldybės ar ministerijos? Tai iš jos nelaimė per savivaldybę atėjo iki ligoninės.

Mat „naujovė" tokia, kad talonėlių pas reabilitologus dabar paberia tik kitam mėnesiui. Kad po mėnesio vėl pamestelėtų...

Suprask, kad, pagal A.Dulkį, dabar eilės po užsiregistravimo iki gydytojo kabineto durų rankenos bus trumpesnės.Beje, reikia pasakyti, kad bėdos Telšių ligoninėje patekti ir pas okulistą, ir pas neurologą, kardiologą.

Nežinia, ar Telšių regioninės ligoninės vadovybė humaniškesnė ar turi baimės, kad lauke surikiuotos eilės gali būti nufilmuotos sostinės įvaizdžiui pažeminti, bet žmonėms leido koridoriuje susirikiuoti ir neliepė pirmais- antrais išsiskaičiuoti kaip per fizinio lavinimo pamoką.

Čia reikia prisiminti, kad prieš kokį dešimtmetį nuo ketvirtos valandos ryto eilės lauke rikiuodavosi kitame kieme- prie Telšių pirminės sveikatos priežiūros centro. Mat šis mažai teturėjo odontologų, o žmonės nemokamos medicinos šalyje nenorėjo privatininkų grynaisiais pinigais šelpti.

Vis dėlto minėto centro tuometinei vadovybei pavyko privilioti odontologų, ir eilių rikiuotė atkrito. Bet jeigu kam problemos su dantimis, tai plūskit į Telšius, nes čia privačių odontologų labai privisę, kas antrą dantį galit gydyti vis pas kitą.

Tie, kam reikia pas reabilitologus, turės vykti arba į kaimynines ligonines, arba privačiai į vietos masažo ir grožio salonus.

Paprastai su sąnariais suvargę žmonės norėtų, kad juos pajudintų masažuotojų rankos. Privačių masažų savininkai mėgsta pinigėlių prisišluoti, bet nedaugelio „prastasąnarių" ponų piniginės išpampusios. Nesvarbu, juk ir bomžą dabar ponu reikia vadinti.

Žmonėse dar rusena viltis, kad naujos sudėties rajono savivaldybės taryba tą ministerijos dalininkę vėl iškomandiruos į Vilnių.

O kad žmonės tuščiomis nuo Konsultacinės poliklinikos registratūros dažniausiai turi pasitraukti, šios poliklinikos koridoriuje savo paslaugas pasireklamavo vienas masažo ir grožio salonas. Kaip ir vienintelė privati Telšių okulistė.

Gi tokia regioninė ligoninė, kaip Telšių, neturi jokio okulisto.

Kartais užsuka gydytojas iš Kauno. Į „Vizijos" saloną uždarbiauti atvažiuoja akių specialistė iš Pakruojo. Anksčiau jai tiko šeimos gydytojų siuntimai.

Dabar tik europinė valiuta - nesvarbu kokiom kūpiurom, bet suma - 40 Eur.

Atėjo toks laikas ir į Telšius, kai anais laikais atsiųsti trejus metus privalomai atidirbti turėję ir čia likę gydytojai, jau renkasi užtarnautą poilsį.

O kurie liko algą durti prie pensijos, jau pavargę ir nuo medicinos pažangos atsilikę. O nieko neišmanant tik ministru ir tegalima būti...