Vokietijos verslas nesitraukia iš Lietuvos – Kinijos grasinimai nesuveikė

„Atrodo, kad bendri Europos Komisijos ir Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) veiksmai rodo pirmuosius sėkmės ženklus. Vokietijos įmonės ir toliau vykdo veiklą Lietuvoje, šiuo metu nė vienas Vokietijos investuotojas apie savo pasitraukimą iš Lietuvos dėl susidariusios padėties dėl Kinijos nėra paskelbęs“, – Alfa.lt teigė Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Lietuvos biuro vadovė Audronė Gurinskienė.

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija šiuo metu renka informaciją iš įmonių apie jų patirtą poveikį, kai Kinija ėmėsi oficialiai neskelbiamų sankcijų Lietuvai, reaguodama į Taivano (taivaniečių) atstovybės atidarymą Vilniuje.

„Iki šio mėnesio pabaigos mes taip pat atliekame plačią įmonių apklausą apie verslo sąlygas, su rezultatais būtinai supažindinsime“, – teigė A. Gurinskienė.

Vokietijos investuotojus, turinčius automobilių pramonės gamyklas Lietuvoje, ypač išgąsdino Kinijos grasinimai neįsileisti gaminių, kurių kilmės šalis yra Lietuva.

Įspėjo apie pasekmes

Praėjusių metų pabaigoje Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai įspėjo Lietuvos Vyriausybę, kad dėl Kinijos įvestų ribojimų vokiečių investuotojams gali tekti uždaryti gamyklas Lietuvoje, jei nebus rastas konstruktyvus sprendimas atkurti Lietuvos ir Kinijos ekonominius santykius.

Apie tai rūmai pranešė oficialiame laiške užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui ir ekonomikos ir inovacijų ministrei Aušrinei Armonaitei.

Laiške, kurį pasirašė rūmų vadovai Kęstutis Bagdonavičius ir Florianas Schoderis, teigta, kad dėl Kinijos veiksmų gali užsidaryti Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje gamyklas turinčios Vokietijos automobilių pramonės įmonės „Hella“ ir „Continental“.

Prekybos rūmų vadovai ministrus informavo, kad Vokietijos kapitalo įmonėse Lietuvoje nebegalima tęsti pradėtų produkcijos plėtros investicinių projektų, nes nebegaunami reikalingi komponentai iš Kinijos. Be to, iš Kinijos nebeįmanoma atsivežti gamybai būtinų detalių, o baigtų gaminių, kurių kilmės šalis yra Lietuva, nebegalima gabenti į Kiniją.

Prekybos rūmų vadovai teigė, kad dėl to kyla pavojus Vokietijos įmonių verslo modeliui ir gali susidaryti situacija, kai neliks kai kurioms įmonėms kito pasirinkimo, tik nutraukti savo veiklą Lietuvoje.

Laiško ministrams autorių nuomone, finansinė pagalba ar finansinės Vyriausybės kompensacijos, su investuotojais aptartos susitikimuose su Ekonomikos ministerija, galimai neatkurs verslo modelio ir neišspręs nei tiekimo grandinės sutrikimų, nei eksporto į Kiniją klausimo.

Kartu prekybos rūmų vadovai nurodė suprantantys, kad kilusi įtampa tarp Kinijos ir Lietuvos nėra dvišalė problema, bei pareiškė viltį, kad ES, solidarizuojantis su Lietuva, pavyks atkurti Kinijos pagarbą bendroms ES ir Kinijos prekybos taisyklėms, kurių laikytis Kiniją įpareigoja Pasaulio prekybos organizacija.

Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis prekybos rūmų laišką traktavo kaip stiprią paramą Lietuvai.

Pasak ministro, vokiečių investuotojams Lietuvoje atstovaujančių rūmų vadovų laiškas yra labai svarbus, nes jame išsakomi ne tik Vokietijos įmonių Lietuvoje būgštavimai, bet ir kalbama apie poreikį Europai turėti atgrasymo instrumentus, kad Kinijos veiksmai, kurie taikomi Lietuvai, ateityje nebūtų taikomi kitoms valstybėms.

ES kreipėsi į PPO

Lietuvos ir Kinijos santykiai ypač pablogėjo, kai Lietuva praėjusių metų lapkritį atidarė Taivano (taivaniečių) atstovybę Vilniuje.

Lietuva tapo vienintele ES valstybe, leidusia atstovybei naudoti Taivano vardą. Kitose šalyse tokios atstovybės, pabrėžiant nepolitinį jų pobūdį, vadinamos Taipėjaus ekonominiais ir kultūriniais biurais.

Reaguodama į Taivano (taivaniečių) atstovybės atidarymą, Kinija atšaukė savo ambasadorių Lietuvoje ir pareikalavo, kad Vilnius padarytų tą patį.

Be to, Pekinas ėmė grasinti įvairiausiomis sankcijomis, o Lietuvos verslas susidūrė su šiurkščiu Kinijos spaudimu: muitinėje strigo lietuviškos prekės, valstybinis Kinijos paštas nepriėmė siuntinių į Lietuvą.

Vėliau Kinija nebeįsileido Lietuvos eksporto prekių, stabdė importą į Lietuvą. Pasirodė pranešimų, kad kinai reikalauja iš kitų šalių įmonių nutraukti visus ryšius su Lietuva. Kai kurios tarptautinės bendrovės ėmė grasinti, kad taip ir padarys.

Šių metų sausio mėn. ES kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją dėl Kinijos prekybos praktikos, kuri, ES nuomone, yra diskriminuojanti Lietuvą.

Ta proga ES prekybos komisaras Valdis Dombrovskis sakė, kad pradėti PPO procedūrą nėra žingsnis, kurio ES lengvai imtųsi. Tačiau, žlugus pakartotiniams bandymams problemą išspręsti dvišaliu formatu, esą neliko jokios kitos išeities, tik pradėti ginčo sprendimo procedūrą prieš Kiniją.

Pekinas iš karto pareiškė, kad ES kreipimasis nepagrįstas ir nenuoseklus. Esą „reikalas“ tarp Kinijos ir Lietuvos yra ne ekonominis, o politinis.