VERT spręs dėl beveik 158 mln. eurų vartotojų permokos ESO grąžinimo grafiko

Energetikos rinkos reguliuotojas siūlo 57,1 mln. eurų ESO skolą buitiniams vartotojams grąžinti per dvejus metus ir 3 mėnesius iki 2026 metų vidurio, o 100,6 mln. eurų įmonėms – per septynerius metus ir 9 mėnesius iki 2031 metų pabaigos.

Tačiau komerciniams vartotojams 2024–2026 metais būtų grąžinta tik nedidelė dalis permokos (10,6 mln. eurų), tuo metu didžioji jos dalis (90 mln. eurų) būtų išmokėta 2027–2031 metais. 

Permoką siūloma grąžinti pritaikius skolos grąžinimo alternatyvą, kai išlaikant tvarų ESO įsiskolinimo rodiklį bei nemažinant 10 metų investicijų būtų įtraukta papildoma kainos dedamoji – iš jos per aštuonerius metus planuojama surinkti 96–97 mln. eurų.

2018–2021 metais susidaręs reguliacinis skirtumas elektros vartotojams būtų grąžinamas mažinant ESO skirstymo tarifą, kuris yra galutinės elektros kainos vartotojams sudedamoji dalis. Dėl to nuo balandžio keistųsi ir paprastai du kartus per metus nustatoma visuomeninė elektros kaina.

Gruodį pristatytame permokos grąžinimo plane jos likutį buitiniams vartotojams siūlyta grąžinti per dvejus su puse metų, pradedant nuo 2024 metų liepos, o įmonėms – per 7,5 metų, arba per penkerius metus pradedant nuo 2027-ųjų. Anksčiau tai buvo planuota per 15 metų – iki 2036-ųjų. 

Elektros energetikos sektoriaus auditą atlikusi Valstybės kontrolė spalį konstatavo, kad visi vartotojai bendrovei ESO 2018–2021 metais permokėjo 160 mln. eurų, arba vidutiniškai 88,8 euro. Pasak institucijos, šios permokos likučio grąžinimas iki 2036-ųjų nustatytas be aiškių kriterijų, jis kiekvieną kartą gali būti nukeltas maksimaliam laikui.

Savo ruožtu VERT skaičiuoja, jog vien buitiniai vartotojai vidutiniškai per šį laiką permokėjo vidutiniškai 30 eurų. 

Teigta, jog vartotojų permoka nustatyta skaičiuojant 2018–2021 metų investicijų kainas, pritaikius 2021 metais atnaujintą LRAIC (Ilgo laikotarpio vidutinių padidėjimo sąnaudų) modelį.

Vis dėlto ESO tai laiko atgaline data pritaikytais metodiniais pakeitimais, tuo metu, pasak VERT pirmininko Renato Pociaus, 160 mln. eurų permoka ESO susidarė dėl su reguliuotoju nesuderintų investicijų ir neturi nieko bendra su pakeista metodika.