Verslo plėtra užsienyje: ką svarbu žinoti, kad kultūriniai skirtumai nepakištų kojos?

Skirtingose šalyse kultūriniai skirtumai gali būti labai reikšmingi – nuo santūrių ir taisykles mėgstančių vokiečių iki draugišką asmeninį bendravimą vertinančių arabų.

Norint tarp šių subtilybių nepasiklysti ir sėkmingai įsitvirtinti konkrečioje rinkoje, remtis vien namų šalyje turimais talentais gali nepakakti, o geriausių rezultatų dažnai leidžia pasiekti vietos rinką suprantančių žmonių samdymas.

Ekspertai atkreipia dėmesį į svarbiausius dalykus, kuriuos reikia žinoti žengiant į užsienio rinkas.

Žengti į naują rinką reikia gerai pasiruošti

Anot B2B rinkodaros agentūros „We Are Marketing“ partnerės ir strategės Neringos Petrauskaitės, plėtrą vykdančios įmonės dažnai per mažai dėmesio skiria konkrečių rinkų kultūrinių ir verslo vystymo ypatumų analizei.

Dėl to kyla įvairių nesusipratimų ir sunkumų plečiant veiklos geografiją. Nuo kiekvienos konkrečios šalies specifikos priklauso ir tai, ar joje svarbu turėti vietos specialistą, ar pakanka kuruoti veiklą iš centrinės įmonės vietos.

„Pavyzdžiui, praktika rodo, kad dirbant Vokietijoje svarbu turėti vokiečių kalbą mokančių specialistų, nes šios šalies bendrovės nelinkusios bendrauti angliškai. Tad vokiečių kalbos žinios yra viena kompetencijų, kuria reikėtų pasirūpinti žengiant į šios šalies rinką.

Kitame Lietuvos įmonėms svarbiame regione – Skandinavijoje – daugeliu atvejų galima išsiversti be vietos kalbos, tačiau čia įmonėms svarbu matyti, kad verslo partnerių ketinimai yra išties rimti. Turint specialistų vietoje tuos rimtus ketinimus pademonstruoti, be abejo, yra gerokai lengviau“, – sako N. Petrauskaitė.

Sprendimas priklauso nuo specialistų gebėjimo perprasti rinkas

N. Petrauskaitė pabrėžia, kad šiandien, kai talentai globalioje rinkoje migruoja ir profesinę patirtį apie tolimas šalis kaupia dirbdami tiek Lietuvoje, tiek svetur, neretai galima apsieiti ir be samdos užsienyje.

„Pavyzdžiui, savo komandoje turime kolegų, kurie profesinę patirtį ne vienus metus kaupė Vakarų Europoje, Kinijoje ir kitos šalyse. Kita vertus, specialistų iš skirtingų šalių įdarbinimas vienareikšmiškai plečia komandos akiratį.

Mūsų agentūroje nuotoliu šiuo metu visą darbo dieną dirba skirtingų sričių dizaineriai iš Ukrainos, Ispanijos ir Tailando. Kadangi bendradarbiaujame su įvairių šalių įmonėmis, skirtingų poreikių suvokimas padeda rasti kiekvienai rinkai tinkamiausius sprendimus.

O visi strategai, net ir dirbantys su tokių tolimų šalių, kaip Kolumbija ar Jungtiniai Arabų Emyratai, klientais, yra lietuviai“, – sako N. Petrauskaitė.

Visgi ji pripažįsta, kad vietos ekspertai gali suteikti gilesnį ir visapusiškesnį šalies verslo kultūros pajutimą ir padėti peržengti esamus kultūrinius barjerus. Šie kartais gali būti labai ryškūs, o kartais – itin subtilūs.

Pažinti užsienio rinkas leidžia nuotoliniai darbuotojai

Pasaulinės žmogiškųjų išteklių valdymo įmonės „Deel“ plėtros vadovė Baltijos, Vidurio ir Rytų Europos regione Liina Laas sako, kad plėtrą vykdantiems verslams dažnai yra per brangu naujose rinkose kurti fizines darbo vietas, todėl kultūriniai niuansai ir klausimai vis dažniau sprendžiami konkrečios šalies specifiką išmanančius darbuotojus samdant nuotoliu.

„Šalyje gimęs ir augęs žmogus jos kultūrą neabejotinai supras geriau nei pašalietis, kad ir kiek daug jis tuo regionu būtų domėjęsis. Darbo kultūra, bendravimo su klientais ir verslo partneriais ypatumai skirtingose valstybėse gali reikšmingai skirtis.

Tai, kas vienoje šalyje suvokiama kaip papildomos pastangos dėl kliento (pavyzdžiui, atsakymas į el. laiškų užklausas po darbo valandų), kitoje gali būti traktuojama kaip darbuotojų poilsio laiko negerbimas. Neatsižvelgus į tokius dalykus, verslo plėtros potencialas gali likti neišnaudotas“, – sako L. Laas.

Kaip pavyzdį L. Laas pamini Skandinavijos šalis, kuriose itin vertinama darbo ir poilsio pusiausvyra, darbuotojų gerovė. Be to, tokių šalių kaip Švedija organizacijose dažniausiai nėra ryškios hierarchijos, vyrauja horizontali struktūra.

Tiesa, kadangi Lietuva ir Skandinavijos valstybės jau daug metų palaiko glaudžius verslo ryšius, minėtos tendencijos jaučiamos ir mūsų šalies įmonėse. Dėl to prie skandinaviškos darbo kultūros joms nėra taip sunku prisitaikyti.

Azijoje skirtumai akivaizdžiausi

Šiaurės Europos šalių darbo ir organizacinės kultūros priešingybe galėtų būti laikomos Indijoje paplitusios praktikos. Tiesa, kaip pabrėžia L. Laas, Indija nėra dažna Lietuvos verslų plėtros kryptis, tačiau su indų specialistų komandomis bendrovės vis dažniau susiduria dirbdamos su verslo partneriais Vakarų Europoje ar JAV, taip pat pačios samdydamos šiuos specialistus nuotoliniu būdu.

Darbo ir laisvalaikio pusiausvyros idėja indams dažnai yra tolima, o asmeniniai ir darbiniai santykiai neretai susipina. Indijoje yra įprasta darbo valandomis turėti ilgas pertraukas, tačiau darbo dieną baigti po vidurnakčio. Indai taip pat linkę emocionaliai diskutuoti darbiniais klausimais.

Kitose Azijos šalyse skirtumų, palyginti su europietiška darbo kultūra, taip pat netrūksta. Pavyzdžiui, Japonijoje itin svarbios rašytos ir nerašytos taisyklės, kurios reguliuoja, atrodytų, ir tokius nereikšmingus dalykus, kaip sėdėjimo vietų konferencijų salėje išdėstymas pagal darbuotojų rangą ir pareigas.

Organizacijos dažnai turi ne tik vakariečiams sunkiai suprantamas taisykles, bet ir komandą vienijančius ritualus – pavyzdžiui, bendrovės dainos dainavimą kiekvieną rytą, įmonės vertybių ir tikslų citavimą balsu ar bendrą mankštą prieš pradedant darbo dieną.

Arabų šalyse ypač reikšmingas asmeninis pasitikėjimas. Dėl to verslo susitikimai čia paprastai prasideda pokalbiais apie asmeninį gyvenimą. Užmegzti draugiškus šiltus santykius su verslo partneriais tokiose šalyse kaip Jungtiniai Arabų Emyratai yra itin svarbu.

Prioritetas teikiamas gyvam tarpasmeniniam bendravimui, o ne susirašinėjimui el. laiškais ar skambučiams telefonu.

Vokiečiams reikia aiškios tvarkos, prancūzams – daugiau laiko pietums

Grįžtant prie Europos, specifine darbo kultūra pasižymi Lietuvos verslams aktuali Vokietija. Vokiečiai darbuotojai paprastai yra santūrūs, linkę visus klausimus spręsti pagal griežtai iš anksto suplanuotas procedūras.

Vokiečiai taip pat vertina detalumą, aiškias instrukcijas, todėl, pavyzdžiui, pristatant partneriams naują produktą neužtenka apie jį papasakoti bendrai ar pademonstruoti 5 skaidrių – svarbu pateikti visą dokumentaciją, į kurią vokiečiai tikrai mielai pasigilins.

Kalbant apie prancūzus verta išskirti jų polinkį ilgai ir niekur neskubant papietauti. Dėl to susitarimas atsakyti į tam tikrą užklausą po pietų gali reikšti ne po pusvalandžio ar valandos, o po gerų dviejų. Prancūzai taip pat nėra labai linkę darbe su kolegomis kalbėtis apie asmeninį gyvenimą ir mieliau išlaiko darbinių reikalų ir laisvalaikio skirtį.

L. Laas teigimu, į šiuos skirtumus turi būti atsižvelgta vykdant verslo plėtrą ir siekiant surasti naujų verslo partnerių. Nuotolinis darbas atveria daugiau galimybių praplėsti organizacijų kultūrinį horizontą ir atrasti savo verslo ambasadorius skirtingose šalyse.