Verslas mojuoja ietimis prieš mokesčių reformos dramblį, bet dar tikisi susitarti

Pagrindinė problema, pasak rūmų prezidento, kad planuojamoje reformoje nėra nuoseklumo ir įsigilinimo, kokias skirtingas verslo ir veiklos tęstinumo rizikas patiria brandžios įmonės ir pagal individualią veiklą dirbantys asmenys.

Užuot tapusi paprastesne ir skaidresne, mažinančia verslo administravimo kaštus, mokestinė sistema dabar kreipiama į mokestinės naštos vienodinimą visiems, o tiksliau – į mokestinės naštos  padidinimą tiems, kam ji sąlyginai mažesnė, nepriklausomai nuo įmonės ar fizinio asmens veiklos, brandos ir verslo tvarumo ir patiriamo rizikos laipsnio.

„Atstovaujame plataus spektro ir dydžio verslams Vilniuje, Ukmergės ir Alytaus regionuose – nuo paslaugų iki gamybos, nuo vieno ar kelių žmonių vietinio verslo iki didelių žinomų eksporto įmonių. Akivaizdžiai stebime kylančią didžiulę mūsų narių susirūpinimo bangą ir formalų Finansų ministerijos atliekamą reformos turinio derinimą su verslu. Pastebime tik siekį užsidėti pliusą, kad diskusija įvyko, ir net nebandoma apsimesti, jog reformos autoriai supranta, kaip numatomi pakeitimai pakeis įmonių ir individualų verslą plėtojančių įmonių kasdienybę bei ilgalaikius planus.

Kaip galima pasitikėti politikų pažadais, parodo vos prieš dvejus metus tuometinio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko viešai išsakyta pozicija, kad naujų mokesčių valdžia neplanuoja ir sieks išlaikyti mokesčių sistemos stabilumą, be kita ko, pabrėždamas, kad (...)„mokesčių sistemoje reikia elgtis taip, kaip krištolo parduotuvėje – nedaryti staigių judesių“. Dabar turime ir dramblį stiklo parduotuvėje, ir girdime dūžtančius verslo lūkesčius“, – kritikos negaili S. Leonavičius, Vilniaus pramonės, prekybos ir amatų rūmų prezidentas.

S. Leonavičius priduria, kad nors reformos kontekste girdime daug  gražių pažadų ir siūlymų kai ką iš verslo atimti ir kai ką duoti,, tačiau siūlomi mainai nėra lygiaverčiai. „Matome tiesiog didelį valdžios norą uoliau nei reikia pasirodyti Europos Sąjungos institucijų akyse vykdant naujas Europos Komisijos gaires, pagal kurias ES šalys narės turės sudaryti savo 2024 m. biudžetus bei mažinti nacionalines skolas ir deficitus. Problema, kad tai tiesiog užkeliama ant verslo pečių, kuris ir taip patiria didžiulį išbandymą infliacija ir kylančiomis palūkanomis“, – sako S. Leonavičius.

Pasak rūmų prezidento, į situaciją kol kas bandoma reaguoti racionaliai ir, veikiant išvien su kitomis verslui atstovaujančiomis asocijuotomis struktūromis, rasti kompromisus esminiais punktais.

Pasiūlymai, kuriuos mokesčių reformos autoriams teikia Vilniaus pramonės, prekybos ir amatų rūmų nariai:

• Avansinio pelno mokesčio mokėjimą apskaičiuoti ne nuo apyvartos, o nuo pelno.

• Palikti galimybę neapmokestintai dovanoti ar paveldėti verslą šeimos nariams ir artimiesiems, nes tai savo esme nėra dovana, o verslo tęstinumo užtikrinimas, todėl siūlome nekeisti šiuo metu veikiančio įstatymo dėl dovanų iš artimųjų apmokestinimo.

• Supaprastinti reprezentacinių išlaidų pripažinimą, kaip 100 proc. leidžiamus atskaitymus, jei jie neviršija 2 proc.  vieneto pajamų per mokestinį laikotarpį. Tai stipriai sumažintų gaištamą apskaitos darbuotojų laiką ir atlieptų tarptautinę praktiką.

• Palikti galimybę pasirinkti taikyti nusidėvėjimą per kelis būsimus mokestinius laikotarpius. Reinvesticijos turėtų būti neapmokestintos, t.y. būtų pratęsta reinvesticijų neapmokestinimo lengvata, kad būtų galima konkuruoti su kitomis Baltijos šalimis investicine aplinka. Reinvesticijų apibrėžimui ir apmokestinamo pelno dydžio skaičiavimui taikyti kuo paprastesnius kriterijus, neriboti pelno mažinimo iš įmonių grupės perimtais nuostoliais, momentinį turto nudėvėjimą taikyti tik tam tikroms investicijų grupėms, griežtai susijusioms su investiciniu projektu, lengvatą taikyti tik įsigyjamam turtui, bet ne nuomojamam, ir pan.

• Patikslinti eksperimentinės plėtros išlaidų vertinimą ir eliminuoti dviprasmiško vertinimo galimybes skaičiuojant pelno mokestį, nes dėl galimo vertinimo nesutapimo dėl tokių išlaidų tarp pačios įmonės ir mokesčių administratoriaus visada išlieka rizika, kad retrospektyviai gali būti pakeistas išlaidų traktavimas ir, atitinkamai, praeityje sumokėtų mokesčių suma. Skaičiuojant apmokestinamą bazę siūlome dar kartą apsvarstyti galimybes į atskaitomas išlaidas įtraukti darbuotojams skiriamą bendrinę naudą bei nutolusios darbo vietos, kai dirbama iš namų, išlaikymo, elektros energijos nutolusioje darbo vietoje sąnaudas.

• Atsisakyti siūlomo naujo gyventojų pajamų apmokestinimo metodo papildomai aukštesniais tarifais aukštas pajamas gaunantiems gyventojams, nes tokie siūlymai blogins Lietuvos konkurencinę aplinką dėl investicijų – mažės paskatos reinvestuoti, asmenys arba jų  pajamos „emigruos“ į aplinkines valstybes, talentingiems investuotojams nesinorės atvykti ir investuoti Lietuvoje.

• Gaunamas tam tikro dydžio individualias naudas darbuotojams – pavėžėjimo į darbą, maitinimo ir pan. paslaugas su išlygomis leisti priskirti leidžiamiesiems atskaitymams, t. y. nelaikyti GPM objektu.

• Artinant individualios veiklos apmokestinimą prie kitų veiklos formų apmokestinimo sulyginti reguliacinę verslo aplinką, t.y. sukurti vienodas verslo sąlygas visiems rinkos dalyviams. Prie tokių priskirti veiklų sąrašo peržiūrą, licencijavimo ir leidimų užsiimti tam tikromis veiklomis išdavimo tvarkas, atsiskaitymų, kontrolės niuansus ir pan. Priešgaisriniai, darbų saugos, ekologijos, atliekų surinkimo reglamentavimo ir kiti reikalavimai turi būti analogiški bet kokios teisinės formos įmonėse.

• Išsikelti ambicingesnį tikslą mažinti dabar esamą bene 72 skirtingų mokesčių tipų skaičių.

• Numatytai lengvųjų automobilių įsigijimo išlaidų atskaitymo tvarkai, priklausomai nuo CO2 kiekio, taip pat analogiškai taikyti ir PVM atskaitą (peržiūrėti PVM atskaitos galimybes) automobiliams, priklausomai nuo CO2 emisijos kiekio. Įmonės atkreipia dėmesį, kad su šiais pokyčiais padidės administracinė našta – įmonės turės keisti savo programas, stebėti ne tik lengvųjų automobilių pirkimo ar nusidėvėjimo, bet ir remonto, kuro sumas, dokumentuose ieškoti CO2 emisijos normatyvų.

• Mažųjų bendrijos vadovams netaikyti Sodros apmokestinimo, jeigu jie dirba pagal civilinę paslaugų sutartį ir yra kitur socialiai apdrausti. 

• Panaikinti reikalavimą turėti kasos aparatus įmonėms, kurios retai vykdo pardavimus, o esant kliento pageidavimui pirkti, numatyti privalomą galimybę atsiskaityti elektroninėmis priemonėmis (naudojantis elektronine bankininkyste).