Užuot veržęsi diržus, pasididinkite pajamas

Apklausos rodo, kad vasarą, nepaisant jau fiksuoto infliacijos šuolio, lietuviai netaupė. Diržus tautiečiai veržtis pradėjo tik rugsėjį. Ekspertai sako, kad visomis aplinkybėmis dalį pajamų reikia atsidėti. Visgi jie priduria, kad reikėtų nepamiršti ir sprendimų, leidžiančių pasididinti pajamas.

„Dažnai įsivaizduojama, kad geriausias būdas daugiau uždirbti – pradėti nuosavą verslą. Tačiau jeigu neturite idėjų, ką norėtumėte ir sugebėtumėte veikti, galite pradėti nuo paprastesnių žingsnių, tokių kaip pokalbis su darbdaviu apie atlyginimo pakėlimą, paaukštinimą pareigose ar darbovietės keitimą“, – sako Šiaulių banko Kasdienės bankininkystės direktorius Andrius Kamarauskas. 

Anot jo, darbuotojai, ypač vyresni, dažnai vengia tokių pokalbių. Tačiau statistika rodo, kad keičiant darbą, atlyginimas gali vidutiniškai padidėti iki 15 proc. O kai kuriuose sektoriuose ir daugiau. Palyginti, vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje pastaraisiais metais augo maždaug po 10 proc.

„Ir tai yra labai daug, nes itin sparčiai augo pati mūsų ekonomika. Paprastai atlyginimų augimas siekia apie 5-6 proc. per metus. Tiesa, prieš keičiant darbą, reiktų įsivertinti ar dabar gaunamas atlygis tikrai yra žemesnis nei rinkos vidurkis“, – pataria pašnekovas.

Plačios platformų galimybės

Plačias papildomo uždarbio galimybes siūlo ir šiandienos skaitmeninė ekonomika. Papildomą darbą taip pat galima atlikti įvairia forma: pavyzdžiui, įsidarbinant esamoje ar kitoje įmonėje puse etato. Taip pat su individualios veiklos pažymėjimu, verslo liudijimu ar kita juridine forma.

„Galite vedžioti šunis, vežioti žmones ar maistą, megzti, programuoti, tvarkyti buhalterinę apskaitą, prižiūrėti interneto puslapius ir t.t. Šiandien viskam yra platformos, kurios leidžia patiems nusistatyti kiek ir kada norite dirbti“, – pasiūlymus vardija Šiaulių banko Kasdienės bankininkystės direktorius.

Maisto išvežiojimui skirtos „Bolt Food“, „Wolt“ ir „Lekste.lt“. Keleivių pavėžėjimui – „Bolt“, „Uber“, „eTaksi“ ir naujas žaidėjas „Forus“. Norint pradėti veiklą šiose platformose iš esmės tereikia parsisiųsti atitinkamą programėlę ir joje užsiregistruoti.

Tiesa, maisto pristatymo ir pavėžėjimo paslaugų kompanijos veikia ne visuose Lietuvos miestuose, daugiausiai didmiesčiuose. Bet ir gyvenantys atokiau nuo jų gali rasti sau tinkamą veiklą ir platformą.

Turintys specifinių įgūdžių, gali užsiregistruoti meistrams skirtose platformose, tokiose kaip „Discontract“, „Getfix“ ar „Paslaugos.lt“. O jei turite darbščias rankas, galite kurti ir pardavinėti rankdarbius „Etsy“, „Amazon“ ar „eBay“. Tokią galimybę (susikurti savo prekyvietę socialiniame tinkle) siūlo netgi „Facebook“.

Galima įdarbinti ir žinias, pavyzdžiui, mokyti giminaičių, draugų ar kaimynų vaikus anglų kalbos, programavimo ar matematikos. Pastarojo dalyko papildomi užsiėmimai, kaip rodo šių metų brandos egzaminų rezultatai, reikalingos daugeliui.

Reiktų pagalvoti ir apie ilgalaikę perspektyvą – galbūt turite norų, kuriems reikalingi papildomi mokymai, tačiau ateityje tai gali atnešti papildomas pajamas? Ypač daug įvairių mokymų yra susijusių su IT sfera. Darbuotojai laisvu metu lanko papildomas paskaitas, gilina pasirinktas IT žinias, o vėliau – atlieka praktiką ir pakeičia darbo specifiką iš esmės. Svarbiausia rasti kryptį, kurioje žinias gilinti norėtumėte.

Nenaudojamas plotas

Papildomų pajamų gali suteikti ir nekilnojamojo turto (NT) ar daiktų nuoma. Pavyzdžiui, jeigu namuose turite bent vieną laisvą kambarį, galite jį pasiūlyti turistams. Čia irgi gali padėti internetas. Bene didžiausia būsto dalinimosi platforma pasaulyje, veikianti ir Lietuvoje, yra „Airbnb“. Gana populiarios yra „Booking.com“ bei lietuvių sukurta „Hometogo“.

„Be abejo, verta apsvarstyti ir būsto keitimo galimybę. Lietuvoje yra nemažai žmonių, ypač pagyvenusių, turinčių brangų, bet nugyventą būstą pačiame didmiesčio centre. Tokį būstą galima parduoti, nusipirkti gerokai pigesnį atokiau nuo senamiesčio ar miegamajame rajone, o lėšų likutį investuoti“, – dar vieną patarimą duoda A. Kamarauskas, Šiaulių banko Kasdienės bankininkystės direktorius.

Jei svečių nenorite ar neturite galimybės jų priimti, galite įdarbinti kitą turimą NT, pavyzdžiui, nuomoti garažą, parkavimo vietą ar sandėliuką. Nors Lietuvoje kol kas nėra interneto platformų, skirtų specialiai norintiems dalintis privačių valdų plotu, soc. tinkluose yra daugybė žmonių, ieškančių vietos, kur galėtų statyti automobilį ir laikyti daiktų perteklių.

Pajamų-išlaidų planavimas

Prie finansinio stabilumo prisideda ir tinkamas pajamų bei išlaidų planavimas. Tai paprasti dalykai, kaip kasdienių išlaidų stebėjimas, taupymas, pirkinių sąrašai, papildomų pajamų įdarbinimas ir t.t.

„Kasdienes išlaidas stebėti ir kontroliuoti padeda asmeninio biudžeto planavimo įrankiai. Tam galima naudoti interneto banką arba išmaniąsias programėles. Jų šiandien tikrai netrūksta. Kalbant apie išlaidų planavimą, paprastas bet labai efektyvius triukas – į parduotuvę eiti ne spontaniškai, o tik su sąrašu ir apsipirkti bent kelioms dienoms į priekį. Savo ruožtu, taupymui reikėtų atidėti bent 10 proc. pajamų“, – teigia A. Kamarauskas.

Spintos potencialas

Sutaupyti ar papildomai uždirbti gali padėti ir tvarus gyvenimo būdas. Atidžiai peržiūrėkite spintos turinį, atrinkite drabužius, kurių nebenešiojote, ir juos parduokite, pavyzdžiui, pasinaudoję „Vinted“ programėle. Tokiu būdu ne tik gausite pajamų, bet ir prisidėsite prie tvaraus vartojimo.

„Krizės tokiems verslams kaip „Vinted“ yra aukso metas. Tačiau aš periodiškai einu „apsipirkti“ į savo pačios spintą – ten jau tiek visko yra. Išsirenku derinius, o gerus drabužius kurie tuo metu netraukia atidedu į plastikinę dėžę. Po pusantro mėnesio ją išsitraukiu ir apkeičiu spintos derinius – tada būna toks jausmas, kad o, kažkas naujo! Tai labai padeda atsikratyti „neturiu ką apsirengti“ momento“, – pasakoja verslininkė, mokymų „Ką darai daryk gerai“ įkūrėja ir tvaraus gyvenimo būdo ambasadorė Rasa Jusionytė.

Jei turite vaikų, galite parduoti arba išnuomoti jų išaugtus drabužius bei daiktus – žaislus vežimėlius ir t.t. Tą patį galite padaryti su retai naudojamais savo daiktais – muzikos instrumentais, fotoaparatais, dviračiais ar žvejybos reikmenimis. Tam skirtų platformų taip pat yra. Viena jų – „dalinuosi.lt“.

Visgi, R. Jusionytė pataria prieš imant nuomoti nenaudojamus daiktus, pirma nustoti švaistyti maistą, kosmetikos priemones ir kitką. „Dauguma žmonių gyvena nesiekdami savo išlaidų. O kai paseka – žagteli! Kai maisto kainos šitaip auga, niekada labiau neapsimokėjo suvalgyti viską, kas jau yra šaldytuve – man patinka įsijungti tikrų tikriausią kūrybą ir užuot galvojus: „hmm, noriu meksikietiškai... reikia nusipirkti to ir to“, o gaminti iš to, kas yra šaldytuve“, – sako pašnekovė.

Dar vienas būdas prisidurti prie atlyginimo – sodo gerybės. Jei turite sodą ir visko, kas jame užauga nesuvartojate, dalį vaisių ir daržovių galite parduoti, ypač jei jos užaugintos ekologiškai. Derlių galite parduoti draugams ir kaimynams, „Facebook grupiokams“. O jei pasirodytų, kad jūsų sodo vaisiai populiarūs, visada galėsite įsteigti interneto parduotuvę ir veiklą plėtoti.

Beje, specialistai vieningi: ne visada reikia pulti taupyti, vos tik išgirdus per žinias, kad ateina sunkmetis. Galimybių papildomai užsidirbti yra daugybė, reikia tik apsidairyti ir pagalvoti.