Milijonai nebenaudojamų telefonų: kodėl jų tiek daug ir kokią naudą iš jų galime gauti?

Tačiau tik maždaug kas dešimtas gyventojas seną kompiuterį, planšetę ar telefoną atiduoda perdirbti, rodo naujausi Eurostat duomenys. Didžioji dalis nebenaudojamus prietaisus laiko namuose, o tai užkerta kelią žiedinei ekonomikai ir taršos mažinimui. Kodėl taip yra ir ką galime pakeisti?

Pasak Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos direktorės Veronikos Masalienės, naujausi Eurostat duomenys dar kartą įrodo, kad gyventojai greičiausiai nežino, kokią žalą padaro netinkamai tvarkomos elektronikos atliekos ir yra linkę kaupti net visiškai pasenusius daiktus. Tačiau jei šis įprotis pasikeistų, būtų taupomi gamtos ištekliai ir mažinama aplinkos tarša.

Eurostat duomenimis, 2022 metais kas penktas ES gyventojas senus stacionarius kompiuterius tiesiog laikė namuose ir tik 13 proc. žmonių atidavė juos perdirbti. Lietuvos rodiklis – mažesnis nei ES, mūsų šalyje senus atitarnavusius stacionarius kompiuterius perdirbti atidavė 11,3 proc. gyventojų. Didžiausi šie rodikliai Švedijoje (29 proc.) ir Nyderlanduose (27 proc.).

Namuose užsilieka daugiausiai telefonų

Dar daugiau nei stacionarių, namuose laikoma senų nešiojamų ir planšetinių kompiuterių – juos namuose laikė 33 proc. ES gyventojų, o perdirbti atidavė 10 proc. Lietuvoje nešiojamus ir planšetinius kompiuterius perdirbti atidavė dar mažesnė dalis – 8,3 proc. gyventojų.

Daugiausia žmonių senus nešiojamuosius ar planšetinius kompiuterius atiduoda perdirbti Švedijoje, Suomijoje ir Danijoje – beveik 18 proc. asmenų, po jų seka Graikija (17 proc.) ir Kroatija (15 proc.).

Beveik pusė (49 proc.) žmonių namuose laikė atitarnavusius išmaniuosius ir mobiliuosius telefonus, o perdirbti atidavė tik 10,3 proc. gyventojų. Lietuvoje šis rodiklis labai artimas ES vidurkiui – perdirbti telefonus atidavė 10,4 proc. žmonių.

Daugiausia žmonių, kurie 2022 m. atidavė perdirbti savo senus telefonus, buvo Graikijoje (18 proc.), Austrijoje (17 proc.).

„Kompiuteriai ir telefonai yra mūsų kasdieniai pagalbininkai, neišvengsime ir poreikio įsigyti vis naujesnį, funkcionalesnį prietaisą. Vartojimo nesustabdysime, tačiau galime plėtoti tvarų vartojimą ir žiedinę ekonomiką. Matome, kad tik nedidelė dalis gyventojų yra pasiruošusi atiduoti senus elektronikos prietaisus perdirbimui ar pakartotiniam panaudojimui. Tam, kad pagerintume šią situaciją, būtina didinti žmonių sąmoningumą dėl atliekų tvarkymo svarbos bei toliau plėsti elektronikos atliekų surinkimo sistemą“, – sako V. Masalienė.

Ragina nebelaukti, kol prietaiso galbūt prireiks

Ilgus metus namuose nenaudojami pragulėję prietaisai galiausiai vis tiek būna išmetami. Jeigu gyventojas juos išmeta į specialiai elektronikos atliekoms skirtą talpą, prietaisai nukeliauja pas teisėtus atliekų tvarkytojus ir būna paruošiami pakartotiniam naudojimui arba perdirbimui. Tačiau jeigu, pavyzdžiui, senas telefonas atsiduria mišrių atliekų konteineryje, jis nukeliauja į sąvartyną. Iš aplinkoje yrančių, mechaniškai pažeistų elektronikos atliekų gali pasklisti tiek žmonėms, tiek gamtai pavojingos medžiagos.

„Tad jei kur nors stalčiuje turite kokį mygtukinį telefoną, seną klaviatūrą ar kitokios elektronikos, nebelaukite, kol galbūt kada nors tolimoje ateityje jums jos prireiks, o pasiimkite ją kai kitą sykį keliausite į prekybos centrą. Ten tikrai rasite specialias talpas elektronikos ir baterijų atliekoms. Taip ne tik atlaisvinsite namuose vietos, bet ir prisidėsite prie švaresnės aplinkos išsaugojimo“, – ragina V. Masalienė.  

Visą informaciją vienoje vietoje apie tai, kur ir kaip priduoti nebereikalingas baterijas, akumuliatorius, kitą seną elektros ir elektronikos įrangą ar buitinę techniką, arba užsiregistruoti, kad ji būtų nemokamai išvežta, galima „Man rūpi rytojus“ svetainėje www.manrupirytojus.lt.

Elektronikos, baterijų ir akumuliatorių atliekos taip pat renkamos kasmet visoje Lietuvoje, įvairiose šalies ugdymo ir švietimo įstaigose, bendruomenėse ir įmonėse  vykdomo aplinkosauginio projekto „Mes rūšiuojam“ metu.