Tamsioji naujojo įstatymo pusė: už 5G ryšį Lietuvos gyventojams gali tekti mokėti daugiau

Nors nauju teisiniu reguliavimu siekiama griežtinti 5G ryšio paslaugų tiekėjų įrangos tikrinimą ir taip užtikrinti mūsų šalies piliečių nacionalinį saugumą, ekspertai kritikuoja, kad tą bandoma padaryti remiantis tik geopolitiniais interesais, galimai iš rinkos norint išstumti vieną stambiausių žaidėjų.

Akivaizdu ir tai, jog kuriant šį įstatymo pakeitimo projektą nebuvo atsižvelgta ir į vieną svarbiausių aspektų – kiek mobilusis ryšys pabrangtų kiekvienam lietuviui, jei tokia pataisa būtų patvirtinta.

Papildomų išlaidų patirs visi

„Huawei“ vadovas Baltijos šalyse Ricky Chen stebisi, kad naujojo Elektroninių ryšių įstatymo rengėjai neatliko būtinų tyrimų, kuriais būtų nustatyti nuostoliai verslui ir vartotojams bei apskaičiuota, kiek vėluos vienu svarbiausių šių dienų ekonomikos variklių laikomo 5G ryšio diegimas.

Maža to, pataisų projekto iniciatoriai klaidina visuomenę, aiškindami, jog jokių neigiamų pasekmių nenumatoma, nors didžiosios Europos valstybės yra nustačiusios priešingai.

„Viena svarbiausių Lietuvos strateginių partnerių Vokietija ir kaimyninė Suomija atvirai deklaravo priemones, kurių bus imamasi apsaugoti 5G tinklui, ir, atlikusios mokslinius skaičiavimus, nuo savo piliečių nenuslėpė, kiek ir kokių išlaidų jie dėl to papildomai patirs“, – teigia R. Chen.

Tuo tarpu Lietuvos institucijos iki šiol nepateikė jokių skaičiavimų, leidžiančių įsivertinti nuostolius, kurie būtų patirti jei iš 5G infrastruktūros diegimo būtų pašalintas vienas iš trijų pagrindinių įrangos gamintojų.

Nėra ir jokių techninių kriterijų, kurie padėtų nuspręsti ar įranga, kuri bus naudojama 5G tinkluose, iš tiesų yra saugi.

„Kitos Europos Sąjungos narės siekdamos užtikrinti ryšio įrangos saugumą remiasi konkrečiais kriterijais ir standartais visiems jų rinkoje dalyvaujantiems gamintojams.

Nors šios šalys taip pat pasilieka teisę apriboti reikalavimų nesilaikančių bendrovių veiklą, jų grėsmė turi būti įrodoma konkrečiais faktais. Lietuvoje mes turime visai kitą situaciją, kai siekiant užtikrinti saugumą yra remiamasi vien tik geopolitinėmis prielaidomis“, – kalba „Huawei“ atstovas.

Sulėtės ir diegimo tempai

Toks požiūris ir dirbtinis konkurencijos ribojimas sudarys papildomų išlaidų ir kliūčių visiems – specialistai dar tik skaičiuoja tikslią žalą Europos ekonomikai, jei kuriant 5G ryšio infrastruktūrą iš rinkos būtų pašalintas vienas iš trijų pagrindinių įrangos tiekėjų.

Remiantis „Oxford Analytics“ skaičiavimais, apribojus „Huawei“ dalyvavimą 5G ryšio diegime, mūsų šalyje 2023 metais prieigą prie 5G tinklo turėtų 200 tūkstančių mažiau asmenų, nei tuo atveju, jei įrangos diegime būtų leista dalyvauti visiems jos tiekėjams. Tai yra maždaug tiek žmonių, kiek šiuo metu gyvena Klaipėdos mieste.

Net ir susitaikius su vėluojančiais 5G diegimo tempais, sumažėjusi konkurencija taip pat turėtų tiesioginių neigiamų finansinių padarinių – užsienio specialistai nustatė, jog tokiu atveju penktos kartos tinklo infrastruktūros diegimas ateinantį dešimtmetį smarkiai brangtų.

„Oxford Economics“ specialistai skaičiuoja, kad Lietuvos ryšio paslaugų tiekėjams 5G įrangos plėtra per metus kainuos 8 milijonais eurų brangiau.

Jei būtų priimti dar radikalesni sprendimai ir operatoriams reikėtų pakeisti visą iki šiol naudotą mobiliojo ryšio įrangą, ši suma išaugtų nuo dešimčių, iki šimtų milijonų eurų.

Nors ir numatoma, kad dalį išaugusių išlaidų infrastruktūrai kompensuos valstybė, tokia kompensacija nemenkai patuštins mokesčių mokėtojų kišenes, o mobiliojo ryšio paslaugų kainos galutiniams vartotojams neabejotinai brangs.

Kokį kelią turėtų rinktis Lietuva?

Akivaizdu, kad užtikrinti Lietuvos piliečių nacionalinį saugumą – būtina.

Tačiau, pasak R. Chen, tą įgyvendinti galima ir atsiribojus nuo politikos, renkantis Europos Sąjungos sukurtą 5G saugumo standartų rinkinį, pavadinimu „5G Security Toolbox“.

„Tai leistų 5G infrastruktūrą plėtojančių gamintojų įrangai iškelti aiškius techninio pobūdžio reikalavimus, kurių vykdymą būtų galima nuolat kontroliuoti ir nesunkiai patikrinti.

Techniniais kriterijais pagrįstas kibernetinio saugumo užtikrinimo planas padėtų apsaugoti vartotojų saugumą nuo kas kelerius metus linkusių keistis politinių nuotaikų ir neleistų diskriminuoti tam tikrų ir gamintojų išimtinai tik jų kilmės šalies pagrindu“, – kalba specialistas.

Jis taip pat priduria, jog „Huawei“ pasisako už bendrų ES 5G ryšio saugumo standartų įgyvendinimą ir yra pasiruošusi patikroms.

Kitaip nei kitų tiekėjų, kompanijos kuriama penktos kartos tinklo infrastruktūra buvo tiriama daug kartų, o tarptautinė mobiliojo ryšio operatoriams atstovaujanti organizacija GSMA, atlikusi itin kruopščią „NESAS“ patikrą, „Huawei“ 5G įrangą pripažino atitinkančia aukščiausius saugumo reikalavimus.