Svarbiausi faktai apie Lietuvoje gamyklą planuojančią statyti „Rheinmetall“

Tarp akcininkų – JAV investicijų fondai ir bankai, „Societe Generale“

Vokietijos mieste Diuseldorfe įsikūrusi „Rheinmetall AG“– pagrindinė „Rheinmetall“ grupės bendrovė. Grupę pernai sudarė 218 įmonių Vokietijoje ir už jos ribų.

Praėjusių metų pabaigoje 66 proc. „Rheinmetall“ akcijų valdė instituciniai investuotojai, iš kurių 37 proc. – Šiaurės Amerikoje, 21 proc. – Europoje, 8 proc. – likusioje pasaulio dalyje. 

22,6 proc. bendrovės akcijų valdo privatūs akcininkai, 11,1 proc. – kiti investuotojai, 0,3 proc. – pati įmonė.    

Tarp didžiausių „Rheinmetall“ akcininkų – pasauliniai investicijų valdytojai: 10,97 proc. turi seniausias Prancūzijos bankas „Societe Generale“, 5,56 proc. – JAV investicijų bendrovė „BlackRock“, 5,17 proc. – investicijų bankas „Bank of America“.

Po 4,99 proc. akcijų valdo JAV investicijų valdymo bendrovė „Wellington Management Group“, JAV finansinių paslaugų įmonė „Capital Group Companies“ bei vienas didžiausių JAV investicijų fondų FMR LLC („Fidelity Investments“), 4,69 proc. – JAV bankas „Goldman Sachs“, 3,83 proc. – Šveicarijos bankas UBS.

Pernai kovą „Rheinmetall“ buvo įtraukta į prestižinį Vokietijos akcijų indeksą DAX, kurį sudaro 40 pirmaujančių šalies bendrovių. 

 „Rheinmetall“ plečia pajėgumus Europoje, PAR, Australijoje 

„Rheinmetall“  gamyklas turi 12-oje pasaulio šalių: be Vokietijos, taip pat  Austrijoje, Šveicarijoje, Rumunijoje, Kanadoje, JK, JAV, PAR, Australijoje, Ispanijoje, Italijoje bei Vengrijoje. 

Vengrijoje, Zalaegersege, pernai rugpjūtį atidaryta naujausia koncerno gamykla, kurioje gaminamos šios šalies pajėgoms skirtos pėstininkų kovos mašinos „Lynx“. Vengrijoje kyla dar dvi naujos koncerno gamyklos – Varpalotos mieste statoma amunicijos gamykla, o Segede kovo pabaigoje pradėtos transportui skirtų elektronikos komponentų gamyklos statybos. 

Vasarį amunicijos gamykla pradėta statyti ir šiauriniame Vokietijos Unterliuso mieste, „Rheinmetall“ pramonės komplekse. Planuojama, kad 2025 metais joje bus pradėti gaminti NATO standarto 155 mm kalibro sviediniai, o gamybos apimtys turėtų pasiekti 200 tūkst. sviedinių per metus.

„Rheinmetall“ vadovybė kovą pranešė bent keturias gamyklas planuojanti statyti ir Ukrainoje – jos gamintų šaudmenis, karines transporto priemones, paraką ir priešlėktuvinę ginkluotę.

Be to, Vokietijoje, Ispanijoje, PAR, Italijoje, Australijoje bei Rumunijoje „Rheinmetall“ planuoja didinti pajėgumus. Balandžio pradžioje koncernas pranešė, kad netrukus Rumunijoje atidarys karinės įrangos, naudojamos Ukrainos kovoje su Rusijos pajėgomis, techninės priežiūros centrą.

Šiemet tikisi padidinti pajamas 39 proc. iki 10 mlrd. eurų 

„Rheinmetall“ grupės konsoliduoti pardavimai pernai augo 12 proc. iki 7,18 mlrd. eurų (2022 metais – 6,41 mlrd. eurų), iš kurių 76 proc. gauta už Vokietijos ribų. Nepaisant to, jog tikėtasi 7,4–7,6 mlrd. eurų pajamų, grupė rezultatą vis tiek įvardija kaip rekordinį.  

Šiemet koncernas tikisi rekordinių 10 mlrd. eurų pardavimų – 39 proc. didesnių nei pernai.   

Daugiausia pajamų pernai gauta Europos šalyse (išskyrus Vokietiją) – 47,4 proc. (3,4 mlrd. eurų), Vokietijoje – 24 proc. (1,72 mlrd. eurų), Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose – 11,4 proc. (817 mln. eurų), Šiaurės, Centrinėje ir Pietų Amerikoje – 8,3 proc. (594 mln. eurų) kituose regionuose – 8,9 proc. (642 mln. eurų).

„Rheinmeall“ skelbia pernai smarkiai padidinusi transporto sistemų, ginkluotės bei amunicijos pardavimus, o tam įtakos turėjo ir dėl karo Ukrainoje išaugusi paklausa. Be to, koncernas pernai rugpjūtį įsigijo Ispanijos gynybos pramonės įmonę „Expal Systems“. 

„Dėl to buvo gerokai išplėsti gamybos pajėgimai, ypač artilerijos, minosvaidžių, vidutinio kalibro amunicijos. „Rheinmetall“ dar labiau išplėtė savo, kaip svarbaus NATO ginkluotųjų pajėgų tiekėjo, poziciją“, – skelbia bendrovė.   

Pernai, palyginti su 2022 metais, „Rheinmetall“ pardavimai Ukrainai šoktelėjo 18 kartų iki 594 mln. eurų. 

„Rheinmetall“ taip pat nori 2025 metais visose Europos gamyklose pagaminti iki 700 tūkst. artilerijos sviedinių – šiemet šis skaičius sieks 400–500 tūkst., o iki Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais – 70 tūkst.  

Grupės pelnas iki mokesčių ir palūkanų (EBIT) pernai siekė 968 mln. eurų, arba 29,6 proc. daugiau nei 2022-aisiais. 

Akcijų vertė per dvejus metus šoko daugiau nei 5 kartus  

2022-ųjų vasarį Rusijos pradėta invazija į Ukrainą, padidėjusios Europos šalių išlaidos gynybai ir išaugusi gynybos pramonės reikšmė padidino „Rheinmetall“ akcijų rinkos vertę. 2022 metų vasario 25 dieną bendrovės akcijos pabrango 5,4 proc. iki 101,2 euro, o tų pačių metų kovo 28 dieną pirmą kartą istorijoje jų vertė peržengė 200 eurų ribą.    

Vokietijos elektroninėje platformoje „Xetra“ koncerno akcijų vertė trečiadienį siekė 531,8 euro. 

„Rheimnetall“ nuo 2013 metų vadovauja Arminas Pappergeris (Arminas Papergeris). Be jo, „Rheinmetall“ valdyboje taip pat dirba Peteris Sebastianas Krause (Pėteris Sebastianas Krauzė) ir bendrovės finansų vadovė Dagmar Steinert (Dagmar Štainert).