Sporto klubų realybė: skolos ir nerimas dėl ateities

„Vakarų ekspreso“ kalbinti sporto klubų vadovai su nerimu žvelgia į ateitį. Anot jų, šiltasis sezonas jiems niekada nebūdavo pelningas, o kur garantijos, kad rudenį vėl neteks užverti sporto klubų durų. Be to, jie baiminasi ir dėl pasikeitusių žmonių įpročių - per tokį ilgą laiką žmonės atprato sportuoti, tad vėl juos susigrąžinti į sporto sales, ypač, kai lauke puikus oras, bus labai sudėtinga.

„Reikia pripažinti ir tai, kad nemaža dalis žmonių savo namuose ar garažuose spėjo įsirengti sporto salikes, prisipirko sportinės įrangos. Pasikeitė jų sportavimo įpročiai“, - pastebi galiūnas, vienas stipriausių pasaulio žmonių, BIG Z sporto klubų tinklo vadovas Žydrūnas Savickas.

Įklimpo į skolas

„Jei ne lengvatinės paskolos, būtume seniai užsidarę. Skolinomės, o ką daryti?“ - sakė sporto klubų „Eola“, veikiančių Klaipėdoje, Tauragėje ir Plungėje, vadovas Žilvinas Skečionis.

Anot jo, tai jiems leido išgyventi.

"Bet juk tas paskolas anksčiau ar vėliau reikės grąžinti. Sporto klubų patalpos - didžiulės, nuomos kaštai - dideli. Nuoma nelaukia, reikia mokėti. Vien mūsų trijų sporto klubų karantino padarinių nuostoliai jau skaičiuojami ne dešimtimis, o tikrai per šimtą tūkstančių eurų.

Tragedija. Kito žodžio visai šiai situacijai apibūdinti net neturiu.

Nežinomybė labai gąsdina ir kol kas pozityvumo sveikatingumo sektoriuje nematyti", - akcentavo Ž. Skečionis.

Taip jau susiklostė, kad tiek per pirmąją, tiek per antrąją koronoviruso bangas sporto klubų durys buvo užvertos pačiais pelningiausiais mėnesiais, o vasarą, kai ir taip dauguma klubų dirba ties išgyvenimo riba ar net nuostolingai, leista dirbti.

„Niekam ne paslaptis, kad sporto klubų pelningiausi mėnesiai - sausis, vasaris, kovas ir balandis. Iš tais mėnesiais surinktų lėšų bandome išgyventi vasarą, o dabar dvejus metus pelningiausiais mėnesiais nedirbome. Apskritai sporto klubai jau nedirbo pusę metų. Tai mūsų sektoriui tikra tragedija“, - sakė Ž. Skečionis.

Treniruotė 5 žmonėms - nuostolinga

Be to, sporto klubų savininkus baugina ir gana griežti Vyriausybės reikalavimai: grupinėse treniruotėse gali dalyvauti tik 5 žmonės, o sporto klubo patalpose privalu užtikrinti 20 kv. metrų paslaugos teikimo plotą vienam asmeniui (įskaitant paslaugų teikėjus).

„Jei žmogus sportuoja su treneriu, tai jau užima 40 kvadratinių metrų plotą. Paskaičiuokite, kiek žmonių vienu metu galės sportuoti, tarkime, 400 kvadratinių metrų ploto salėje. Tik dešimt. Per dieną galės sportuoti tik koks pusšimtis. To sau niekada negalėjo leisti net koks VIP sporto klubas. Taigi, dirbti tokiomis sąlygomis - nuostolinga. Bent jau Vilniuje, kur patalpų nuomos kainos - didžiulės, tai yra tikrai minusinis reikalas“, - „Vakarų ekspresui“ akcentavo BIG Z sporto klubų tinklo vadovas Ž. Savickas.

Jis teigė, kad bent jau nuo balandžio 26 dienos tokiomis sąlygomis Vilniuje jo sporto klubai 100 procentų neatsidarys.

„Seksime įvykius ir lauksime švelnesnių reikalavimų. Dirbdami tokiomis sąlygomis tik dar labiau grimsime į skolas. Pavyzdžiui, grupinėse treniruotėse, kad nebūtų nuostolinga, turi sportuoti apie 15 žmonių. Kitu atveju mokestis treneriui ir salės nuomos kaina didesnė, nei surenkama pinigų iš 5 žmonių, kaip tai nurodoma Vyriausybės reikalavimuose“, - sakė Ž. Savickas.

Jam antrino ir „Eolos“ klubo vadovas: „Planuojame atsidaryti balandžio 26 dieną, tačiau tikriausiai kol kas grupinių treniruočių atsisakysime. Treniruotę vesti vos 5 žmonėms - neįsivaizduojamas dalykas. Negalime dar labiau grimzti į skolas, kai ir taip esame minuse. Galbūt grupines treniruotes vesime lauke. Yra kol kas tik toks galimas variantas.“

Teko bankrutuoti

Sporto klubų vadovai sakė, kad iš Vyriausybės kol kas nesulaukia realios pagalbos.

„Yra daug pažadų ir kalbų. Žadama, kad padengs 70 procentų pastoviųjų kaštų - nuomos ir komunalines išlaidas, tačiau to laukiame jau pusmetį. Kaip dabar gyventi? Dalis sporto klubų, nesulaukę Vyriausybės pagalbos, jau bankrutavo. Jei bus ir toliau delsiama, prasidės masiniai sporto klubų bankrotai“, - sakė Ž. Savickas ir Ž. Skečionis.

Vienas iš garsiai žiniasklaidoje nušviestų bankrutavusių sporto klubų - net 25 metus Kaune gyvavęs sporto klubas „Fankas“.

„Vakarų ekspresui“ susisiekus telefonu su buvusiu minėto sporto klubo vadovu Andžejumi Michmel ir pasiteiravus apie situaciją, šis apie tai kalbėti nepanoro.

„Kur jūs, žurnalistai, buvote anksčiau? Kai jau teko uždaryti klubą, tada visi domisi. Reikėjo domėtis anksčiau, kai reikėjo Vyriausybės pagalbos. Dabar neturiu laiko apie tai kalbėti, esu seminare. Galiu pasakyti tik tiek: už tai, kad teko bankrutuoti, ačiū mūsų valstybei“, - neslėpdamas pasipiktinimo sakė A. Michmel.

Anksčiau jis žiniasklaidai yra sakęs, kad per metus laiko jį tiesiog suėdė.

„Pirmas karantinas buvo dar riba, dar iš savo santaupų viską kompensavau, bet per antrą karantiną, kuris užsitęsė iki dabar - viskas, jau tiesiog fiziškai nebeišgaliu. Kažkas šneka apie kažkokias pagalbas verslui, ypač sporto klubams. Kur tos pagalbos? Dvidešimt penkerių metų įdirbį paėmė, sudraskė į gabalus“, - kalbėjo A. Michmel. Jo teigimu, išgirdus apie kompensacijas ir priedus prie algos užsienyje, krečia šiurpas ir darosi apmaudu. Anot jo, Lietuvoje verslas paliktas merdėti.

Manoma, kad po antrojo karantino durų neatvers ir daugiau sporto klubų.

„Pirmas dalykas, kuris mus labai neramina ir jaudina, - kiek klubų atnaujins veiklą. Gegužės mėnesį matysim aiškiau, kiek aukų pareikalavo Vyriausybės politika sektoriaus, kuris prisideda prie visuomenės fizinės ir emocinės sveikatos gerinimo, atžvilgiu“, - teigė Lietuvos sveikatingumo klubų asociacijos (LSKA) vadovas Vidmantas Šiugždinis.

Pasak jo, dalis klubų vasarą net nesvarsto atsidaryti, kiti veiks teikdami apribotas paslaugas ir tikėdamiesi tolesnių laisvinimų bei rudeninio klientų pagausėjimo.

„Ruduo - labiausiai bauginantis laikas, kurio laukiam su dideliu nerimu. Jeigu premjerė Ingrida Šimonytė pati nesiims rūpintis sveikatingumo sritimi arba nepaves to kažkuriam iš ministrų, toliau liksim be mūsų sektorių kuruojančio ministro. Tai reiškia, jog per vasarą nebus pasiruošta rudens sezonui pandemijos metu. Jeigu per artimiausius metus sveikatingumo ir sporto klubams vėl teks užverti duris, daugiau jos niekada ir nebeatsivers“, - sakė V. Šiugždinis.

Šimtatūkstantiniai nuostoliai

Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje net 29 „Impuls“ (tarp jų yra ir vienas Klaipėdoje) ir „Lemon gym“ sporto klubus valdantis V. Šiugždinis sakė, kad vienas karantino mėnuo jų tinklui pridarė kelis šimtus tūkstančių eurų nuostolių.

„Teko peržiūrėti resursus, optimizuoti veiklą. Sukomės iš padėties: prašėme partnerių nuolaidų, atidėjimų, finansais pagelbėjo ir akcininkai. Vieną sporto klubą Kaune uždarėme, bet atidarėme netoliese kitą. Sudėtingas laikotarpis, bet bandome kapstytis. Nors ir nuo pirmadienio sąlygos dirbti nėra geros, tačiau pasirinkome kelią veikti ir laukti atlaisvinimų. Norime įrodyti, kad sveikatingumo klubai gali dirbti saugiai“, - kalbėjo V. Šiugždinis.

Kalbėdamas apie Klaipėdos „Impuls“ sporto klubą, jis akcentavo, kad šiame klube patalpos yra išties didelės ir pagal dabartinius Vyriausybės reikalavimus bus galima vienu metu priimti apie 150 žmonių.

„Veiklos pradžiai turėtų užtekti. Grupinių treniruočių pirmomis dienomis neorganizuosime, kad nebūtų labai didelio žmonių nusivylimo, jei jie nepateks į treniruotes. Svarstysime, ką daryti, gal lauksime, kol grupinėse treniruotėse leis sportuoti bent po 10 žmonių. Kol kas tai - diskusinis klausimas“, - teigė V. Šiugždinis.

„Amberton Klaipėda“ viešbutyje įsikūrusio sporto klubo „Central Gym“ vadovas Tadas Vilkas sakė, kad taip pat planuoja atsidaryti nuo pirmadienio ir svarsto, kaip žmones reikės vėl sukviesti į sporto sales.

„Planuojame įvairias akcijas, nuolaidas. Tikimės, kad žmonės suprato, jog sveikata - brangiausias turtas. Norint stiprinti imuninę sistemą būtina sportuoti“, - sakė T. Vilkas.

Anot jo, dar yra daug nežinomybės ir dėl finansų.

„Pavyzdžiui, ankstesnioji valdžia po pirmojo karantino dar padėjo šešis mėnesius, o dabartinė valdžia apie tai nekalba. Atsidarysime, bet juk žmonių srautai bus ribojami. Klausimas: ar to pakaks, kad išgyventume? Pavyzdžiui, mano skaičiavimu, per pirmąjį ir antrąjį karantinus dėl Vyriausybės sprendimo uždaryti sporto klubus mano sporto klubas negavo apie 100 tūkstančių eurų planuotų pajamų. Turiu draugų Amerikoje, ten situacija visai kitokia - dirba sporto klubai, gyvenimas verda, o pas mus iškart viską uždaro ir - patys kapstykitės kaip norite“, - kalbėjo T. Vilkas.

Visgi jis karantino metu nesėdėjo sudėjęs rankų - atnaujino sporto klubo pirtį, SPA zoną, įsigijo naujų treniruoklių.

Turėjo parduoti klubą

Dar vienas Klaipėdos sporto klubų tinklas - „Apelsinas“ - taip pat nukentėjo nuo pandemijos ir pernelyg ilgai užsitęsusio karantino.

„Teko parduoti vieną iš trijų savo tinklo sporto klubų “Vingio„ prekybos centre. Tai buvo mažiukas klubelis, tačiau pats pirmasis “Apelsinas„. Jis iki karantino generavo šiokį tokį pelną, tačiau buvome priversti jį parduoti. Reikėjo kažkaip amortizuoti skolas. Tai, mano nuomone, įvyko dėl jaunos ir nekompetentingos valdžios delsimo. Sprendimai turi būti priimami laiku, o ne delsiama pusę metų. Kur tai matyta? Mūsų sektoriui tai kirto juodai. Mes buvome priverstinai uždaryti, negavome jokių pajamų, o nuomotojai mums išrašinėjo sąskaitas. Kai tik mus uždarė, Vyriausybė iškart turėjo padėti, o ne laukti mėnesių mėnesius. Atvirai pasakius, tikėjomės daugiau iš naujos Vyriausybės, esame nusivylę“, - sakė sporto klubų tinklo „Apelsinas“ vadovas Tomas Kesminas.

Jis teigė, kad du „Apelsino“ sporto klubai, įsikūrę prekybos centruose „Studlendas“ ir „Grandus“, nuo balandžio 26 dienos planuoja pradėti dirbti.

„Atsidarome, bet nesaugumo jausmas labai stiprus. Kur garantijos, kad po kelių dienų Vyriausybė vėl nenuspręs uždaryti sporto klubų? Vyriausybės mėtymasis ir neapsisprendimas jau visus varo į neviltį“, - sakė „Apelsino“ vadovas.

Jo teigimu, išgyventi padėjo tik naujos idėjos ir persikvalifikavimas.

„Dirbu su įkurtos sveikos gyvensenos entuziastų bendruomenės “Be healthy be fit„ lyderiais, planuoju projektus, organizuoju įvairiausius sveikatingumo iššūkius, sveikatingumo verslo mokyklos mokymus. Taip pat su bendraminčių komanda ruošiame sveiko gyvenimo būdo instruktorius, subalansuotos mitybos konsultantus. Jei ne tai, mūsų ilgai puoselėtas verslas būtų tiesiog žlugęs“, - kalbėjo T. Kesminas.

Kad išlaikytų klubą, dirba užsienyje

Pasak Klaipėdos klubo „Titanic“ atstovo Vasilijaus Nevolios, per tris klubo gyvavimo dešimtmečius šis laikotarpis - neabejotinai vienas sudėtingiausių.

„Pats per metus 2-3 mėnesius vykstu dirbti į užsienį, kad galėčiau išlaikyti sporto klubą. Investuoju asmenines, savo prakaitu uždirbtas lėšas. Kitu atveju tektų bankrutuoti“, - pabrėžė jis.

V. Nevolia sakė, kad per karantiną spėjo padaryti klubo kosmetinį remontą.

„Pasiremontavome dušines, padažėme sienas, atlikome kitus darbus. Dar remonto darbai vyksta, taip pat plausime langus, bet tikimės, kad iki pirmadienio viską spėsime ir atsidarysime atsinaujinę“, - sakė V. Nevolia.

Iškalbingi skaičiai

Pasak V. Šiugždinio, vienas iš sveikatingumo sektoriui nerimą keliančių klausimų - valstybės parama.

Remiantis 2018 m. tyrimu, kurį atliko Pasaulinis sveikatingumo institutas, Lietuvoje 10,1 proc. visų suaugusių gyventojų yra sveikatingumo rinkos dalyviai. To paties tyrimo duomenimis, vidutinės metinės išlaidos, tenkančios vienam šio sektoriaus dalyviui, yra 330 eurų. Skaičiuojant sveikatingumo sektoriaus dydį, jis Lietuvoje iki pandemijos sudarė 93 mln. eurų ir įtraukė apie 270 000 žmonių.

Remiantis LSKA skaičiavimais, Lietuvos sveikatingumo segmentas iki pandemijos sudarė 7,8 proc. Lietuvos paslaugų įmonių apyvartos ir augo apie 15 proc. per metus.

Nuo 2020 m. lapkričio 7 d. uždarius sporto klubus, per paskutinius 12 mėnesių paslaugos nebuvo teikiamos daugiau nei pusę metų, o visą likusį laikotarpį jos buvo apribotos.

„Mūsų sektoriaus veikla yra sezoninė ir pagrindiniai metų pardavimai vykdomi spalio-kovo mėnesiais. 2021 m. nei lankytojų, nei pajamų srautas neatsigaus. Jeigu valstybė įvykdys savo finansinius pažadus, anksčiausiai į vėžes galime planuoti sugrįžti 2022 m. pabaigoje, bet iki tol reikia išgyventi - tam būtinos sektorinės subsidijos ir pagalba“, - sakė V. Šiugždinis.

Jis pabrėžė, kad sveikatingumo klubai prisideda prie fizinės bei emocinės visuomenės sveikatos gerinimo ir gyventojų imuniteto stiprinimo, todėl tikimasi valstybės institucijų palaikymo atkuriant sektoriaus veiklą ir išvengiant masinių bankrotų bei darbuotojų atleidimų.