Smarkiai padidėjęs Lietuvos eksportas ir importas: iliuzija ar džiaugsmas?

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šių metų sausį–kovą eksportas padidėjo 30,5 proc., iki 9,759 mlrd. eurų, o importas – 45,3 proc., iki 11,374 mlrd. eurų.

Alfa.lt kalbinti ekonomistai paaiškino, kad šis padidėjimas susijęs su keliais aspektais.

Kylant žaliavų kainoms, teoriškai didėja ir eksporto rezultatai.

Visų pirma, kainų augimas, nes eksporto rezultatai skaičiuojami šių metų kainomis. „Kylant žaliavų kainoms, teoriškai didėja ir eksporto rezultatai“, – tikino ekonomistas Aleksandras Izgorodinas ir pridūrė, kad šių metų pirmo ketvirčio rodikliai lyginami su praėjusių metų kovo rodikliais, kurie buvo apriboti COVID-19.

„Pastaraisiais metais Lietuvos importo ir eksporto augimas iš tiesų buvo itin spartus, pagal santykinius einamosios sąskaitos rodiklius lenkėme netgi Vokietiją. Tai lėmė kelios priežastys, pirmoji yra COVID-19 pandemija, kuri mūsų eksporto ir importo nepaveikė. Kitas svarbus veiksnys yra geras ekonomikos rodiklių išlaikymas.

Taip pat koronavirusas tikrai paveikė tiekimo grandines. Buvo stipriai atsižvelgta ir į Kinijos riziką, prasidėjus virusui buvo pradėta svarstyti apie trumpesnes tiekimo grandines, taip Lietuva atsirado palankioje situacijoje. Lietuva pradėjo galėti greičiau, kokybiškiau eksportuoti komponuojančias medžiagas ir gaminius“, – Alfa.lt sakė Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, ekonomistas Marius Dubnikovas.

Matome neraminančių signalų.

Importo ir eksporto rodiklių didėjimą galbūt lėmė ir sankcijos. „Rusija ir Baltarusija, bijodamos europietiškų sankcijų, pirko avansu įvairią svarbią produkciją, todėl kovo mėnesį Lietuvos įmonės sulaukė daugiau užsakymų“, – svarstė A. Izgorodinas.

Taip pat svarbus aspektas – Lietuvos pramonės žaliavų užsitikrinimas. „Gamintojai žaliavų užsiperka prieš kelis mėnesius“, – tvirtino ekonomistas ir sakė, kad dabar žaliavos yra sunkiau pasiekiamos dėl sankcijų Rusijai ir Baltarusijai bei karo Ukrainoje.

Pasak M. Dubnikovo, 2022 m. antroje pusėje tiek eksporto, tiek importo rodikliai kris.

„Žinoma, dabar yra daug baimių dėl ekonomikos rato pasaulyje lėtėjimo, kurį lemia Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą. Pirmo ketvirčio rodikliai yra geri, nes karas prasidėjo vasario pabaigoje, o kovo mėnesį stiprių importo ir eksporto sankcijų dar nebuvo. Kitas pusmetis priklausys nuo to, kaip toliau klostysis situacija.

Matome tokių neraminančių signalų, pavyzdžiui, mūsų pagrindinė eksporto rinka Vokietijoje traukiasi, taip pat Prancūzijos ekonomikos augimas sulėtėjo iki nulio, netgi JAV vyksta ekonominis susitraukimas. Antrą pusmetį pasiekti gerus eksporto ir importo rodiklius mažai tikėtina.

Dabar esame labai aukštai, tad kristi yra kur“, – teigė M. Dubnikovas.

Marius Dubnikovas. BNS Foto

Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas mano, kad Rusijos ir Baltarusijos izoliacija itin didelės įtakos Lietuvos importo ir eksporto rodikliams neturės.

„Manau, bus surastos prekės, kurios pakeis Rusijos ir Baltarusijos importą į Lietuvą. Mes iš jų importuojame tokius, galima sakyti, paprastus dalykus, pavyzdžiui, naftą, dujas, trąšas, medieną, metalus, tai yra dalykai, kuriuos nėra taip sunku pakeisti ir gauti iš kitur“, – sakė M. Dubnikovas.

A. Izgorodinas mano, kad dabar daugiausia nerimo kelia ne žaliavų, o vartojimo aspektas. Europos Komisijos apklausos rodo, kad euro zonos gyventojų optimizmas yra sumažėjęs dėl infliacijos ir karo, todėl jie nėra linkę leisti pinigus stambesniems pirkiniams: „Rizikos zonoje yra euro zonos ilgo galiojimo prekių rinka.“

Tai reiškia, kad lietuviškos įmonės, kurios dalyvauja šioje rinkoje, gali patirti nuostolių.

Aleksandras Izgorodinas. BNS Foto

Kokiose srityse importas ir eksportas auga labiausiai?

Statistikos departamento duomenimis, eksporto padidėjimą lėmė 2,4 karto išaugęs naftos produktų, baldų (26,6 proc.), plastikų ir jų gaminių (36,2 proc.) eksportas. Importui augti įtakos turėjo padidėjęs žalios naftos (2,6 karto), elektros mašinų ir įrangos bei jų dalių (24,1 proc.), organinių chemijos produktų (90,5 proc.) importas.

Importo padidėjimą lėmė 2,5 karto išaugęs žalios naftos, organinių chemijos produktų (2,4 karto), geležies ir plieno (91,1 proc.) importas. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas padidėjo 19,1 proc., importas – 18,6 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 40,7 proc., mineralinių produktų – 27,9 proc.

2022 m. sausio–kovo mėn. Lietuva daugiausia eksportavo į Latviją (10,8 proc.), Lenkiją (9,9 proc.), Vokietiją (8,7 proc.), Rusiją (7,9 proc.), o importavo iš Rusijos (14 proc.), Vokietijos (11,5 proc.), Lenkijos (10,9 proc.), Latvijos (7,2 proc.). Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Lenkiją (10,2 proc.), Vokietiją (10,1 proc.), Jungtines Valstijas (9,3 proc.), Latviją (6,7 proc.), Nyderlandus (6,3 proc.).