„Sabelijos“ vadovas Tadas Šatkauskas: „Jau tris dešimtmečius siūlome verslui reikalingas paslaugas“

Šiandien daug informacijos apie mobingą darbe. Ar ši problema Lietuvos įmonėse tikrai egzistuoja?

Šiandien labai didelę paklausą turi antimobingo mokymai. Apskritai mūsų visuomenėje yra labai daug mobingo apraiškų. Pirmiausia pradedant politika ir baigiant vaikų darželiais.

Matome, kaip politikai socialinėje erdvėje vienas kitą koneveikia. Kai vyksta politinė diskusija su nemėgstamu oponentu, tų patyčių yra labai daug. Taip plinta patyčios, etikečių klijavimas, šaipymasis, perėjimas nuo argumentų prie asmeniškumų, įžeidinėjimas.

Tarp politikų labai populiaru klijuoti etiketes. Ypač tai pasireiškia diskutuojant visuomenei aktualiomis temomis: karas, skiepai, LGBT ir pan.

Politikų tarpusavio bendravimo etikos normos nėra tokios griežtos.

Tačiau jų bendravimas tampa blogu pavyzdžiu visuomenei. Tai persikelia į šeimas ir darbo kolektyvus.

Netolerancijos lygis visuomenėje šiuo metu yra labai aukštas. Tai paaštrino ir praėjusi pandemija. Visuomenė buvo labai supriešinta, o apribojus tiesioginį bendravimą pagrindiniu kovos įrankiu, ginklu buvo tapusi klaviatūra.

Tie dalykai daro žalą, veikia mūsų psichiką. Būtent apie tai kalba mūsų psichologai mokymuose.

Reikia pasidžiaugti, kad valstybės mastu kovai su mobingu yra skiriama daug dėmesio.

Kalbame apie santykius darbe, kurie daro didelę psichologinę žalą darbuotojams.

Jei yra mobingo prielaidos, kažkas jaučiasi puolamas, nesuprastas, nustačius rizikas, pagal profesinės rizikos planus įmonės turi numatyti priemones, kaip tą situaciją keisti.

Seminarų ir mokymų paklausa rodo, kad mobingo problemą supranta ir įmonių vadovai.

Daug dėmesio darbo kolektyvo psichosocialiniams veiksniams pradėta skirti ne taip seniai - prieš 4-5 metus.

Psichologinio klimato, mobingo kolektyve tyrimas yra dalis įmonės privalomo profesinė rizikos vertinimo.

Tyrimai atliekami šalia apšvietimo, triukšmo, vibracijos, ergonomikos ir kitų pagal įmonės veiklos specifiką privalomų rizikų vertinimo.

Tiriame, kaip darbuotojas jaučiasi darbe, kiek jis gauna užduočių, ar jis turi žinių, kaip atlikti darbą, kokie yra jo darbo krūviai, kokia atmosfera kolektyve ir pan.

Psichologinis smurtas taip pat gali lemti profesinę ligą, depresiją.

Nuo to, kaip darbdavys identifikuos mobingo problemą kolektyve ir numatys būdus jai spręsti, priklauso ir kas mokės išmokas darbuotojo ligos atveju.

Jei psichinės sveikatos problemos žmogui kilo dėl santykių darbe, - tai darbdavio atsakomybė. Jei ne dėl darbinės veiklos, išmokas žmogui moka „Sodra“.

Labai svarbu viską dokumentuoti, tik tokiu atveju darbdavys gali įrodyti, kad ėmėsi visų priemonių ir yra nekaltas dėl darbuotojo ligos.

Kaip praktiškai pasireiškia mobingas, gal turite pavyzdžių?

Situacija darbo santykiuose keičiasi. Prieš keliolika metų buvo priimtas įstatymas dėl lytinės prievartos darbe. Baudžiamajame kodekse net yra išlikęs atskiras straipsnis dėl lytinės prievartos prieš žemesnes pareigas einantį asmenį.

Tačiau darbo rinkoje paskutinį dešimtmetį labai keitėsi darbo santykiai. Dabar rinkoje beveik nėra specialybių, kurių darbuotojų netrūktų.

O tokiose sferose kaip IT vyksta tiesiog galvų medžioklė. Todėl geri specialistai dažnai diktuoja savo sąlygas ir kartais kelia nerealius reikalavimus.

Net juokaujame, kad minėtą straipsnį dėl lytinės prievartos jau būtų galima perorientuoti ir taip apsaugoti ne tik darbuotojus, bet ir darbdavius.

Darbdavių bendravimo tonas ir intonacijos, palyginti su tuo, kas buvo prieš keliolika metų, dabar yra visiškai pasikeitę.

Aišku, dar pasitaiko atvejų, kai vadovas ar pamainos viršininkas tiesiog nuolat kartoja, kad darbuotojas blogai atlieka užduotis, yra niekam tikęs.

Jei darbuotojui sakoma, kad jis atlieka darbą nekokybiškai, tai būtinai turi būti pasakoma, koks darbas yra kokybiškas arba kokia darbo norma.

Negali būti taip, kad nėra matavimo vienetų, o tik konstatuojama, kad viskas yra blogai.

Tačiau mobingas gal net dažniau pasitaiko ne tarp viršininko ir pavaldinio, o tarp seno ir naujo darbuotojo. Vyksta konkurencija, noras pažeminti kitą.

Tačiau šiandien susirasti darbą rinkoje nėra labai sudėtinga. Darbuotojų trūksta. Todėl niekas nesiruošia kentėti patyčių darbe.

Karas Ukrainoje sukėlė pabėgėlių problemą. Nemažai jų atvyko į Lietuvą ir įsijungė į darbo rinką. Ar įmonės susitvarkė su šia banga?

Įmonėse, ypač Klaipėdoje, dirba nemažai rusakalbių žmonių. Vyksta karas Ukrainoje, žiaurūs dalykai, problema labai opi.

Kai viename kolektyve dirba įvairių tautybių žmonės, turintys skirtingas nuomones, jas griežtai išsakantys, turime atvejų, kai tai priveda prie muštynių, turi įsikišti policija.

Problema kyla, kai kolektyve yra vienas ar keli žmonės, atstovaujantys mažumos nuomonei. Jie patiria spaudimą. Tai ir parodo mūsų atliekami tyrimai. O kai vadovas žino problemą, jis turi imtis priemonių.

Dabartinė padėtis sąlygojo, kad įmonės turi teisę keisti vidaus bendravimo taisykles. Teoriškai galėtų būti, kad būtų apibrėžta, jog darbe reikėtų susilaikyti nuo diskusijų tam tikromis temomis. Tačiau praktiškai tai nėra taikoma.

Darbuotojas gali būti atleistas iš darbo tuo atveju, kai akivaizdžiai kurstoma nesantaika, žmogus įžeidinėjamas vien dėl tautybės ir taip pažeidžiama šalies Konstitucija, kiti teisės aktai.

Darbe negalima organizuoti viešo teismo. Tai yra senos tiesos, galiojusios visada, tačiau šiuo metu ypač aktualios.

Dabartinis laikotarpis sąlygojo ir dar vieną reiškinį. Tai rusų ir anglų kalbų toleravimas darbe. Kad būtų palengvinta ukrainiečių integracija, net parduotuvėse matome skelbimus, kad darbuotojas kalba tik rusiškai arba angliškai.

Nors teisės aktai nepasikeitė ir darbinė kalba yra lietuvių, tačiau situacija diktuoja savo korekcijas.

„Sabelija“ per 28 savo darbo metus tiek dokumentų neišvertė į rusų ir anglų kalbas, kiek per šiuos metus.

Kokios yra naujausios tendencijos darbų saugos konsultacijų versle?

Populiariausia mūsų paslauga išlieka nuotolinio darbų saugos specialisto įmonėje.

Tačiau matome įmonių vadovų ir teisininkų norą daug ką kontroliuoti savarankiškai. Todėl nuo kitų metų siūlysime naują paslaugą. Tai naujiena rinkoje. Savitarnos programa, kur įmonės, sumokėjusios abonentinį mokestį, galės darbų saugos dokumentaciją tvarkytis pačios.

To labai pageidauja jaunoji verslininkų karta. Jie jau įpratę daug ką daryti nuotoliniu būdu, tiesioginį kontaktą sumažindami iki minimumo.

Įmonės galės pačios kurti reikalingus dokumentus. Jos galės pasirinkti, ar tai darys pačios, ar bus reikalingos minimalios „Sabelijos“ darbuotojų konsultacijos.

Siekiama, kad sistema būtų patogi, darbų saugos dokumentai būtų pildomi tiesiog pažymint reikalingas varneles ir įrašant vardus, pavardes, skaičius ir reikiamus pavadinimus.

Sistemoje bus dalis ir reikalingų testų, tyrimų, nuotolinių mokymų, kurie reikalingi darbų saugos dokumentacijai parengti.

Šiandien technologijos nelabai leidžia atlikti tyrimus, kur reikalingi laboratoriniai matavimai - pamatuoti triukšmą, apšvietimą. Tačiau tik laiko klausimas, kol technologijos patobulės.

Rinkoje yra tam tikrų darbų saugos dokumentų bazių, tačiau tokio produkto, kur įmonė pati gali dalyvauti savo pačios dokumentų kūrime, nėra. Mes būsime pirmieji.

Vienas pagrindinių „Sabelijos“ savitarnos sistemos privalumų bus tai, kad įmonė galės matyti, kokia dokumentacija įmonei yra būtina, kokių dokumentų trūksta.

Dabar pasitaiko, kad pas mus ateina klientai tik tada, kai jau Darbo inspekcija patikrina ir randa pažeidimų. Tokiu atveju mes turime taisyti anksčiau neretai konkurentų tyčia ar netyčia paliktas klaidas ir trūkumus.

Kokios dar darbų saugos srities paslaugos yra paklausios?

Didžiausi pasikeitimai šiemet įvyko dėl Darbo kodekso pasikeitimo. Yra daug naujovių dėl išmokų, darbų paskirstymo ir pan. Visa tai turi būti užfiksuota įmonės vidaus taisyklėse, todėl reikia jas atnaujinti.

Didelės darbų apimtys yra susijusios su asmens duomenų apsaugos reglamentu.

Pas mus šią paslaugą sudaro dvi kryptys. Tai yra mūsų išskirtinumas. Dažniausiai yra daroma tik administracinė sritis - popieriniai dokumentai.

Tačiau mes turim ir specialistų, kurie daro IT tinklų auditą. Jie pateikia rekomendacijas, kad įmonėje būtų užtikrintas asmens duomenų apsaugos reglamentas elektroninėse sistemose.

Šiuo metu daug duomenų yra saugoma elektronine forma. Todėl kyla daug grėsmių. Kur nugula dokumentai, su kuo galima jais dalintis, su kuo ne? Todėl būtina išvengti asmens duomenų reglamento pažeidimų per IT sistemas.

Mūsų siūlomas produktas yra pilnesnis, daug kokybiškesnis, padedantis užtikrinti dokumentų saugumą.

Ar jaučiasi pandemijos įtaka darbų saugos versle?

Pandemijos metu daugelis verslų pradėjo dirbti nuotoliu. Biurai buvo ištuštėję. Dabar kai vėl sugrįžtama į kontaktinį darbą, reikia vėl atnaujinti darbų saugos dokumentaciją.

Dar vienas akivaizdus pasikeitimas - tai mokymai ir seminarai. Prisitaikius dirbti nuotoliu dabar jie tapo daug efektyvesni. Anksčiau fiziškai buvo sunku vežioti gerą specialistą po visą Lietuvą. Dabar tai yra lengviau padaryti rengiant nuotolinius seminarus ar mokymus.

Aišku, ne viską galima padaryti nuotoliu. Yra priešgaisrinės saugos mokymai, kur reikia praktiškai išbandyti naudotis gesintuvu ir panašiai.

Tačiau dabar dalis seminarų net yra įrašoma ir darbuotojai juos gali išklausyti sau patogiu metu. O įgytos žinios patikrinamos testais.

O kaip keičiasi jūsų paslaugų kainos?

Jei kas nors šiandien pasakytų, kad jų paslaugos ar prekės pinga, tai galvotume, kad kažkas yra ne taip. Mes skaičiavome, kad mūsų sąnaudos šiemet išaugo 24 procentais.

Daugiausia tai energetikos kaštai, atlyginimai, kuras. Stengėmės ieškoti vidinių resursų. Matome savo ilgamečių klientų situaciją. Todėl kainų nekėlėme taip drastiškai. Augimas vidutiniškai siekia 15-16 procentų.

Pabaigai gal keliais žodžiais - kas šiandien yra „Sabelija“?

Išliekame darbų saugos konsultacijų lyderiais rinkoje. Praėjusiais metais apyvarta augo 14 procentų iki 1,3 milijono eurų.

Šiemet prognozuojame, kad apyvarta didės 28 procentais.

Veiklą vykdo keturi „Sabelijos“ filialai didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Pagrindinis biuras yra Klaipėdoje.

Fizinės plėtros ateityje neplanuojame, nes matome, kad visoje Lietuvoje galime teikti paslaugas su turimu filialų skaičiumi. Šiuo metu įmonėje dirba 53 darbuotojai.