Reguliatoriaus interneto svetainėje paskelbtame dokumente teigiama, kad 2022 m. keturi Rusijos bankai turėjo pagrindą taikyti bankroto prevencijos priemones.
Trijuose iš jų užfiksuotas 20 proc. kapitalo sumažėjimas, palyginti su didžiausiu per praėjusius 12 mėnesių, ir jie pažeidė taisykles.
Du bankai "pažeidė" minimalų leistiną nuosavų lėšų dydį.
"Šių kredito įstaigų atžvilgiu nebuvo įgyvendintos jokios bankroto prevencijos priemonės, kuriose dalyvautų Rusijos bankas ar VSD. Bankroto prevencijos priemonių taikymo pagrindai buvo panaikinti 2022 m.", - rašė Centrinis bankas.
Ataskaitoje taip pat rašoma, kad keli bankai negalėjo grąžinti paskolų iš Centrinio banko. Tai atpirkimo sandoriai, pagal kuriuos priežiūros institucija skolina rublius kredito įstaigoms už vertybinius popierius.
Tokių negrąžintų įsipareigojimų apimtis sudarė 184,3 mlrd. rublių, matyti iš Centrinio banko duomenų. Dėl to į Centrinio banko balansą buvo perkelti įkeitimai - Finansų ministerijos išleistos federalinių paskolų obligacijos. Bendra jų suma Centrinio banko žinioje metų pabaigoje siekė 222,8 mlrd. rublių.
Metų pabaigoje bankų sektorius uždirbo 203 mlrd. rublių pelno, nepaisant to, kad klientai masiškai atsiiminėjo užsienio valiutą - iš savo valiutinių sąskaitų išleista 40 mlrd. dolerių, o į užsienį pervesta dar daugiau - 63 mlrd. dolerių.
Vis dėlto, priešingai niūrioms prognozėms, rožinis rezultatas tapo įmanomas tik dėl rublio devalvacijos gruodžio mėnesį, pripažino centrinis bankas bankų sistemos ataskaitoje.
Joje apskaičiuota, kad pirmąjį pusmetį bankai patyrė 1 trln. rublių nuostolį dėl turto užsienio valiuta ir operacijų su užsienio valiuta bei išvestinėmis finansinėmis priemonėmis.
Tačiau gruodžio mėn. 20 % susilpnėjęs rublis šiuos nuostolius sumažino maždaug 600 mlrd. rublių.
Kitaip tariant, jei ne gruodžio mėn. smarkiai išaugęs dolerio ir euro kursas, bankų sistema metus būtų baigusi su maždaug 400 mlrd. rublių nuostoliu.
The Moscow Times
Rašyti komentarą