Raudonosios jūros krizė kelia pavojų Europos ekonomikai – dėl stringančio tiekimo jau stabdomos gamyklos
Europos Sąjungos (ES) prekybos komisaras Valdis Dombrovskis perspėja, kad laivybos krizė Raudonojoje jūroje gali smogti Europos ekonomikai, trikdyti prekybą ir energijos išteklių pristatymą, o tai savo ruožtu kels energijos kainas.
„Jau matome, kad yra trikdžių laivybos maršrutuose Raudonoje jūroje ir Sueco kanale“, – sakė V. Dombrovskis.
Komisaras pabrėžė, kad šių sutrikimų padariniai, pavyzdžiui, naftos ir dujų kainos, kol kas valdomi, tačiau išlieka rizika Europos ekonomikai.
V. Dombrovskis atkreipė dėmesį, kad naujausiu Jemeno husių sukilėlių raketos taikiniu tapo Graikijai priklausantis laivas su Maltos vėliava.
Irano remiamų husių sukilėlių iš šiaurės Jemeno išpuoliai prieš tarptautinius komercinius laivus Raudonojoje jūroje privertė didžiausias pasaulio laivybos kompanijas, taip pat ir iš Europos, nukreipti laivus su kroviniu aplinkiniu keliu per Gerosios Vilties iškyšulį Pietų Afrikoje. Tačiau tai kelionę pailgina 10–14 dienų, o kartais ir visą mėnesį. Tai kenkia pasaulio prekybai, nes didėjo ne tik jūrų transporto išlaidos, bet ir gabenamų prekių kainos.
Raudonoji jūra ir Sueco kanalas yra vienas svarbiausių pasaulio jūrų prekybos kelių, juo vyksta apie 15 proc. pasaulinio laivybos srauto.
Keturios iš penkių didžiausių pasaulio konteinerių laivybos įmonių arba pristabdė, arba nukreipė savo veiklą Raudonojoje jūroje, įskaitant Danijai priklausantį „Maersk“, kurio laivą anksčiau šį mėnesį užpuolė husių sukilėliai.
Husiai tvirtina, kad taikosi į Izraeliui priklausančius laivus, reaguodami į konfliktą Gazos Ruože, tačiau rengė išpuolius ar grasino ir JAV bei Europos laivams.
JAV ir Jungtinės Karalystės vadovaujama koalicija pastarosiomis dienomis vykdė oro antskrydžius prieš husių taikinius Jemene, tačiau jai kol kas nepavyko priversti husių nuleisti rankų. Iranas, Rusija ir kitos šalys griežtai pasmerkė šiuos antskrydžius, todėl kyla nerimas, kad konfliktas Artimuosiuose Rytuose gali eskaluotis.
Vakarų šalys ir joms priešiškas Iranas išsiuntė karo laivus patruliuoti rajone ir saugoti laivus.
JAV vadovaujamą karinio jūrų laivyno misiją iš pradžių rėmė 20 valstybių, tačiau vėliau daugelis, baimindamiesi eskalavimo, pasitraukė.
Husiai jau pagrasino, kad JAV ir Jungtinės Karalystės antskrydžiai neliks nenubausti, tai kelia baimę, kad vis daugiau Europos ir tarptautinių kompanijų apleis Raudonąją jūrą ir rinksis alternatyvų kelią, rašo „Euronews“.
Ekonomistai jau kalba apie galimą domino efektą, kuris ilgainiui paveiks ir Europos vartotojus.
„Europa ir europiečiai tikėtis didesnių energijos sąnaudų, vėluojančių siuntų ir infliacijos sugrįžimo, todėl palūkanų normos ilgiau liks aukštesnės“, – naujienų portalui teigė ekonomistas Osama Rizvis.
Po 2022 m. vasarį Rusijos pradėto karo Ukrainoje ES padidino naftos importą iš Artimųjų Rytų, todėl tapo priklausoma nuo naftos, tiekiamos per Raudonąją jūrą ir Sueco kanalą.
ES ekonomikos komisaras Paolas Gentilonis pirmadienį perspėjo, kad įtampa ilgainiui gali sukelti energijos kainų šuolį Europoje. „Įvykiai Raudonojoje jūroje kol kas nedaro ilgalaikio poveikio energijos kainoms ir infliacijai. Tačiau turime labai atidžiai stebėti situaciją, nes pasekmes galbūt pajusime per artimiausias savaites“, – teigė komisaras.
Stabdo gamyklas Europoje
Jau pasirodė pirmųjų ženklų, rodančių, kad pramonė pajuto tiesioginį krizės Artimuosiuose Rytuose poveikį. „Tesla“, „Volvo“ ir „Suzuki“ pranešė, kad stabdys gamybą Europos gamyklose dėl tiekimo grandinės problemų, kurias sukėlė išpuoliai prieš laivus Raudonojoje jūroje.
Amerikos kompanija „Tesla“ praėjusią savaitę paskelbė, kad pristabdys daugumą automobilių gamybos savo Berlyne įsikūrusioje „Gigafactory“ gamykloje dėl komponentų trūkumo.
Švedijos „Volvo“, kurios didžioji dalis akcijų priklauso Kinijai, dėl vėluojančių pristatymų sustabdė gamybą Gento gamykloje Belgijoje.
Japonų „Suzuki Motor“ antradienį pranešė septynioms dienoms stabdanti gamybą gamykloje Vengrijoje.
„Wall Street Journal“ teigimu, Jungtinės Karalystės naftos milžinė „Shell“ antradienį dėl didėjančios įtampos regione sustabdė visus tanklaivius, keliavusius per Raudonąją jūrą.
Kataro premjeras antradienį perspėjo, kad krizė Artimuosiuose Rytuose turės poveikį suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) tiekimui.
„Reuters“ praneša, kad antra pagal dydį pasaulyje SGD eksportuotoja Kataro kompanija „Qatar Energy“ pirmadienį laikinai sustabdė keliones per Raudonąją jūrą.
„Dievo šalininkais“ pasivadinę husiai yra ginkluota islamistų grupuotė, kontroliuojanti didžiąją dalį šiaurės Jemeno. Jie bepiločiais orlaiviais ir raketomis atakuoja Izraelio ir Amerikos taikinius nuo spalio 7 d., kai „Hamas“ surengė išpuolį prieš Izraelį, per kurį žuvo daugiau kaip 1,2 tūkst. žmonių.
Husiai teigia neleisiantys Izraelio laivams plaukti Raudonąja jūra, kol Izraelis nenutrauks karo prieš Gazą valdantį „Hamas“. Ir husius, ir „Hamas“, kaip ir Libano „Hezbollah“, remia Iranas.
Rašyti komentarą