jūros vėjo parkas

Prieš prasidedant antrojo jūros vėjo parko konkursui – optimistinės institucijų nuotaikos

Pirmadienį Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) skelbs antrąjį jūros vėjo elektrinių parko konkursą. Jame bus varžomasi dėl teisės Baltijos jūroje statyti 700 megavatų (MW) suminės galios jėgaines su galimybe gauti valstybės paramą.

Rėmimo modelis ir lankstesnės sąlygos paskatins rinkos dalyvius teikti paraiškas aukcionui, viliasi institucijos, po to, kai pirmajame konkurse sudalyvavo tik 2 kandidatai, o jį laimėjo didžiąja dalimi valstybės valdoma „Ignitis grupė“.

Konkurso sąlygas rinkos reguliuotojas patvirtino ketvirtadienį. Pirmadienį jos bus paskelbtos internetinėje VERT svetainėje, o nuo antradienio įmonės turės 90 kalendorinių dienų užsiregistruoti ir pateikti būtinus dokumentus.

VERT ir Energetikos ministerija (EM) nusiteikusios optimistiškai. Kad tiki antrojo konkurso sėkme ne kartą viešai yra minėjęs ir energetikos ministras Dainius Kreivys.

„Optimizmo suteikia tai, kad apie (antrojo konkurso – ELTA) sąlygas kalbame pakankamai seniai, čia nėra kažkokių didelių siurprizų vystytojams, įstatyme nustatytas paramos modelis žinomas, aptartas pakankamai daug kartų.

Visi žingsniai iš valstybės pusės, kurie galėjo būti padaryti, yra atlikti: žinoma teritorija, atliktas poveikio (aplinkai – ELTA) vertinimas. Tai suteikia šiokio tokio užtikrintumo“, – Eltai sakė konkurso eigą kuruojanti VERT narė Jelena Dilienė.

Institucijos jaučia rinkos dalyvių susidomėjimą

Ministerija Eltai komentavo, kad iki konkurso nuolat stengėsi palaikyti ryšį su potencialiais dalyviais, viešino informaciją apie atliktus ir vykdomus tyrimus, rengė ir rinkos konsultacijas.

„Kontaktai su potencialiais dalyviais buvo ir yra palaikomi nuolat, susidomėjimą jaučiame ir gauname klausimų, proaktyviai teikiame informaciją. Potencialūs vystytojai domisi, o dalyvauti konkurse yra kiekvieno vystytojo apsisprendimo reikalas, kurio vystytojai paprastai viešai neskelbia iki pat oficialaus pareiškimo konkurso procese“, – Eltai komentavo EM.

VERT narė J. Dilienė antrino, kad vystytojų susidomėjimas konkursu buvo nuoseklus dar nuo 2021 m.

Vis tik VERT pažymi, jog vien tai, jog įmonės aktyviai domisi konkursu, dar nereiškia, kad jis iš tikrųjų bus sėkmingas. Tą esą parodė pirmojo aukciono patirtis.

„Pirmajame konkurse taip pat buvo nemažas susidomėjimas, bet dalyvių buvo tik 2 – negalime išvesti sąryšio tarp interesantų skaičiaus ir realių dalyvių skaičiaus“, – Eltai pateiktame komentare teigė reguliuotojas.

Patrauklesnis konkursas, numatyta valstybės parama

Antrojo jūros vėjo parko konkursas laikomas patrauklesniu, nes be to, kad įvesta valstybės paramos galimybė, vystytojų nereikalaujama atlikti poveikio aplinkai vertinimo, jūros dugno tyrimų.

Konkurso sąlygų apraše numatyta, kad plėtotojas jėgainių pagamintą elektrą galės parduoti ne mažesne nei 64,31 Eur/MWh ir ne didesne nei 107,18 Eur/MWh kaina.

Pritaikius paramos schemą, pagal vadinamąjį „Contract for Difference“ (CfD) modelį, valstybė primokėtų plėtotojui, jei elektra rinkoje yra pigesnė nei sutarta elektros pardavimo kaina, o jai esant aukštesnei skirtumą tarp kainų padengtų tiekėjas. 198 mln. eurų vertės paramos schema su Europos Komisija suderinta pernai rudenį.

„Vystytojas gali vystyti parką tiek be valstybės paramos, tiek su ja, gali siūlyti vystymo mokestį, taip pat konkuruoti dėl prašomos paramos dydžio – visam arba tik daliai pagaminto energijos kieko“, – aiškina EM.

Konkurso dalyviai turės sumokėti 340 eurų dalyvio mokestį, o kandidatuoti galės tik tie vystytojai, kurių metinės pajamos per pastaruosius 3 metus nebuvo mažesnės nei 250 mln. eurų bei kurie a įrengę arba turi teisę statyti galingesnį nei 150 MW jūros vėjo elektrinių parką.

Be to, kandidatų nuosavas kapitalas privalės sudaryti bent 20 proc. projekto vertės. VERT patvirtino, kad elektrinėms įrengti ir prie perdavimo tinklų prijungti reikės apie 2,42 mlrd. eurų.

Parko Baltijos jūroje plėtotojas įsipareigos kasmet skirti paramą vietos bendruomenėms –  po 1 eurą už kiekvieną pagamintą megavatvalandę. Už bent 5 mln. eurų jis privalės remti aplinkos apsaugą Lietuvos jūrinėje teritorijoje.

Parko įgyvendinimui numatytas 8 metų laikotarpis.

Dalis rinkos dalyvių planų atsisakė

Kai kurie atsinaujinančios energetikos jėgainių plėtotojai anksčiau atsisakė ketinimų plėtoti jūrinę energetiką Lietuvoje net ir palankesnėmis sąlygomis nei pirmajame konkurse.

Antrasis konkursas, be kita ko, susilaukė rinkos dalyvių kritikos, pabrėžta pirmojo aukciono organizavimo tvarkos padaryta reputacinė žala ne tik Lietuvos, bet ir visam Baltijos šalių regionui.

Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) direktorius Linas Sabaliauskas yra sakęs, kad tarptautines įmones atbaidė netipinės ir komplikuotos konkurso sąlygos, valstybės paramos schema, kurią įsivertinę didieji rinkos dalyviai pasiskaičiuoja, jog jiems neapsimoka ruoštis 700 MW – santykinai gan nedidelės galios – parko aukcionui.

ELTA anksčiau rašė, kad LVEA duomenimis, dalyvauti antrajame konkurse atsisakė vienas didžiausių tarptautinių jūrinio vėjo parkų plėtotojų iš Danijos „Orsted“ ir Prancūzijos energetikos milžinė „TotalEnergies Renewables“.

Rugpjūtį planus vystyti jėgaines prie Palangos krantų atšaukė lenkų „Polenergia“, bendradarbiavusi su vietine atsinaujinančios energetikos plėtros bendrove „Green Genius“.

„Ignitis grupė“ taip pat yra viešai patvirtinusi, kad antrame konkurse dalyvauti neplanuoja, kadangi jos strateginis tikslas – du jūros vėjo parkai Baltijos šalyse. Gruodžio viduryje „Ignitis renewables“ kartu su „Copenhagen Infrastructure Partners“ (CIP) valdomu fondu „Growth Markets Fund II“ pranešė laimėjusi jūrinio vėjo parko konkursą Estijoje.

„European Energy“ vadovas Tadeušas Konkovskis vasarą tikino, kad bendrovė antrajame konkurse dalyvauti planuoja. Dabar T. Konkovskis Eltai patikino, jog įmonė dar vertina konkurso sąlygas ir galimybes, o galutinio sprendimo dar neturi.

Neatmetamas su „Ignitis renewables“ pirmajame konkurse besivaržiusios Lenkijos koncerno „Orlen“ dukterinės bendrovės „Orlen Neptun“ dalyvavimas. „Orlen Neptun“ Lietuvoje prieš 8 mėnesius įsteigė uždarąją akcinę bendrovę „Orlen Neptūnas“.

Oficialiai pristatoma, kad du bendros 1,4 GW galios parkai bus pastatyti 2028 metais, kasmet pagamins 6 TWh elektros – arba apie pusę dabartinio Lietuvos elektros poreikio. Projekto iniciatorė Energetikos ministerija pirmiausia siekia, kad Lietuva taptų pajėgi elektrą gamintis pati ir nebebūtų priklausoma nuo jos importo. Naujoji energetikos infrastruktūra sukurtų 1,3 tūkst. darbo vietų, pritrauktų 3 mlrd. eurų investicijų.

Pirmąjį jūros vėjo jėgainių konkursą laimėjo „Ignitis grupės“ dukterinė bendrovė „Ignitis renewables“, už 20 mln. eurų įgijusi teisę parką statyti su tarptautine partnere „Ocean Winds“.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder