Po 1 tūkst. eurų tiesiai gyventojams, kodėl lietuviai ir kiti europiečiai jų negauna

JAV patvirtino dar vieną Covid-19 paramos paketą gyventojams, uždirbantiems iki 75 tūkst. dolerių (62 tūkst. eurų) per metus. Priklausomai nuo šeiminės padėties, jie gaus po 1200 dolerių (1005,61 eurų) arba 1400 dolerių (1173,22 eurų) čekius, kuriuos bet kuriame banke galės paversti grynaisiais pinigais.

Europos Sąjungoje (ES) parama skiriama sudėtingiau: kuriamos įvairios programos, priemonės, darbo užmokesčio subsidijos skiriamos darbdaviams. Taigi, kodėl JAV pinigai gyventojams dalijami taip lengvai, o ES pasirinko sudėtingesnį paramos kelią?

JAV gelbėja ne tik save, bet ir Europą

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas pastebėjo, kad kiekvienos ES šalies ekonominė padėtis skiriasi. „Būtų sunku nuspęsti, kokią sumą galėtų ES šalys dalinti savo gyventojams. Pavyzdžiui, 1200 eurų Bulgarijos gyventojams būtų labai dideli pinigai, o Liuksemburgo žmonėms ši suma būtų tarsi kišenpinigiai. Taip pat ES turi ribotą biudžetą.

Tik didelių pastangų dėka pavyko sutarti dėl 750 mlrd. eurų atsigavimo fondo sudarymo, kurį finansuotų visos ES šalys. Kilo daug diskusijų dėl šio paramos fondo.

O taupusis ketvirtas (Olandija ir Skandinavijos šalys) netgi priešinosi subsidijoms ir siekė, kad pinigai būtų skiriami paskolų būdu“, – aiškino ekonomistas. Anot jo, kiekviena ES šalis individualiai spendžia kokią pagalbą teikti.

„Kai kurios iš jų, netgi ir Lietuva, turėjo panašias iniciatyvas – išdalinti pinigus plačiam gyventojų ratui. Pernai valdžia išdalijo po 200 eurų pensininkams. Tačiau tokios iniciatyvos brangiai atsieina šalių biudžetams.

O JAV spendimas dalinti pinigus skirtas ne tik jų pačių ekonomikai atgaivinti, kuri šiuo metu itin sparčiai atsigauna, bet ir gelbėti Europą. Ši eksportuodama prekes į JAV irgi gauna naudos. O ES neturi tikslo dar kažko gelbėti, tad rūpinasi tik savo kailiu“, – komentavo Ž. Mauricas.

Auga ES šalių ekonominis atotrūkis

Ekonomisto teigimu atotrūkis tarp ES šalių didėja. „O užsitęsus neapibrėžtumui dėl karantino priemonių taikymo, jis tik didės. Pietų Europos šalims, kuriose pagrindinis ekonomikos variklis turizmas, šie metai bus sunkūs. Tuo metu Skandinavijoje, ypač Švedijoje, kuri karantino beveik netaikė, situacija yra kitokia.

ES šalys dėl pinigų skirstymo turi susitarti tarpusavyje. Tad jei Pietų šalims kiltų noras pinigus laisvai dalinti, kitos šalys tam priešintųsi. Be to, gali kilti grėsmė, kad vėliau ES sudarys šalys paramos gavėjos ir šalys paramos teikėjos.

O tai prieštarauja ES koncepcijai, kuria buvo siekiama, kad skurdesnės šalys pasivytų turtingesnes. Jeigu anksčiau buvo didelis atotrūkis tarp rytų ir vakarų Europos šalių, dabar jis didėja tarp šiaurės ir pietų valstybių“, – komentavo Ž. Mauricas.

Dalijami pinigai skatina vartojimą

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigė, kad JAV dalija pinigus gyventojams, nes tai yra labai greitas būdas įlieti pinigus į ekonomiką ir taip skatinti vartojimą. „Tačiau kyla klausimas, ar tikrai visiems, kam pinigai yra skiriami, jų reikia.

JAV šiam klausimui spręsti turi nusistačiusi lubas, t. y. nustatyta kokias pajamas uždirbantys žmonės gaus tuos pinigus. Toliau svarbu tai, kad JAV nekyla problemų dėl pasiskolinimo, nes ji turi savo centrinį banką ir nuosavą valiutą. O ES šalys negali skolintis tiek, kiek nori. Pinigų dalijimas Europos šalyse didintų skolą, todėl šiose šalyse siekiama, kad pinigai būtų naudojami tikslingiau“, – komentavo ekonomistas.

Pasak jo, ES stengiasi kurti efektyvias ir tikslingas pagalbos priemones, kuriomis būtų remiami tam tikri gyventojai. Tačiau T. Povilausko teigimu, kai kurios ekonomikos skatinimo priemonės Lietuvoje priminė JAV pasirinktus būdus.

„Pernai buvo skiriami vienkartiniai vaiko pinigai ir pensijos. Gyventojai pinigus išleido vartodami prekes ar paslaugas, tad Lietuvos ekonomikai jie turėjo teigiamą įtaką. Tačiau daugiausiai priekaištų toks pinigų dalijimas sulaukė, nes pinigai nebuvo skirti tiems, kas labiausiai nukentėjo pandemijos metu.

Šiuo metu Latvijoje priimami tokie patys sprendimai, skiriami vienkartiniai vaiko pinigai ir pensijos. Latvijos valdžia tai mato, kaip greitą būdą įlieti pinigus į ekonomiką.

Nors supranta, kad ši priemonė nėra efektyviausi, bet su subsidijomis viskas užtrunka. Tad tokiu būdu siekiama greitai atgaivinti ekonomiką. Nors pinigai ir nėra skiriami tiems, kam jų reikia. Be to, dažniausiai tokie pinigai paprasčiausiai pravalgomi“, – aiškino T. Povilauskas.

Išdalinti pinigai nekuria pridėtinės vertės

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pastebėjo, kad pernai išdalinti vaiko pinigai ir pensijos lėmė, kad Lietuvos BVP susitraukimas buvo vienas mažiausių Europoje. „Tokiu būdu buvo skatinama ekonomika.

Be to, ir gyventojai džiaugiasi, kai pinigai yra laisvai dalinami. Tačiau tikslingiausia lėšas nukreipti ne į trumpalaikį paklausos skatinimą, bet į sritis, kurios kurtų pridėtinę vertę ir ateityje.

Tokiu būdu ES stengiasi nušauti du zuikius – ne tik greičiau padėti atsigauti ekonomikai po pandemijos krizės, bet ir ją transformuoti. Todėl siekiama lėšas nukreipti į investicijas, skaitmenizaciją, iškastinio kuro atsisakymą. Tai padėtų didinti valstybių konkurencingumą“, – aiškino ekonomistas.

Pasak N. Mačiulio, politikai visada susiduria su dilema skirstydami pinigus. „Kyla klausimas, ar pinigus išdalinti čia ir dabar, kad rinkėjai būtų laiminti ir pinigus tiesiog pravalgytų, ar pinigus skirti ilgalaikiams tikslams? JAV nuėjo populistiniu keliu, o Europoje siekiama kurti naudingas investicijas, kurios liktų ir ateities kartoms“, – teigė ekonomistas.