Pinigų plovimas ir mokesčių vengimas: tarpusavio sąsajos ir skirtumai.

Pinigų plovimas – tai menas slėpti pinigų kilmę. Jis yra subtilus, dažnai profesionalus procesas, kuriuo siekiama maskuoti nelegalias pajamas ir suteikti joms legalų atspalvį.

Tai vyksta per įvairias sudėtingas finansines operacijas, kurios turi vieną tikslą - atrodyti kaip teisėtos. Pinigų plovimo procese naudojamos įvairios taktikos: tai apima kriptovaliutas, nekilnojamąjį turtą ir net finansų institucijų išnaudojimą.

Tačiau, pagal teisinius padarinius, pinigų plovimas nėra vien tik finansinis nusikaltimas - jis kelia pavojų ekonomikai, valstybei ir visuomenei. Todėl šiuo atžvilgiu teisiniai įpareigojimai ir baudžiamosios nuobaudos yra griežti.

Gi mokesčių vengimas kartais vyksta pagal įstatymų numatytas galimybes, pagal tokią praktiką, kuri leidžia asmenims ir organizacijoms išvengti didelių mokesčių, naudojant įvairias teisėtas finansines strategijas, numatytas galiojančiais įstatymais. Svarbu pabrėžti, kad mokesčių vengimas yra teisėtas tik tada, kai vykdomas pagal galiojančias teisės normas.

Bet kokios neteisėtos praktikos, siekiant išvengti mokesčių, gali būti laikomos mokestiniu sukčiavimu, būti baudžiamos, ir padaryti žalą individui ar organizacijai.

Finansinių institucijų ir visuomenės bendradarbiavimas prisideda prie pinigų plovimo ir mokesčių vengimo atpažįstamumo.

Jei pastebite kokių nors įspėjamųjų ženklų, ar turite įtarimų dėl galimo pinigų plovimo, svarbu pranešti apie tai vietinėms teisėsaugos institucijoms ar finansinių institucijų atstovams.

Tik bendradarbiaujant galima užkirsti kelią pinigų plovimo schemoms ir ginti teisėtą ekonomiką.

Ką rodo naujausi Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos surinkti duomenys?

Per 2022 metus pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius skaičius padidėjo daugiau nei du kartus, jei palygintume su 2021 metais. Toks augimas jau stebimas keletą metų iš eilės.

Bendras pranešimų skaičius 2022 metais siekė 99911 pranešimų, 2021 metais šis skaičius buvo 45709. Augantis pranešimų skaičius rodo, kad įsipareigojantieji subjektai vis geriau atpažįsta įtartiną veiklą ir apie tai informuoja FNTT.

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, trečiąjį šių metų ketvirtį finansų įstaigose sustabdytų ir sėkmingai iš sukčių atgautų lėšų suma siekė apie 2,8 mln. eurų.  2022 metais daugiau nei dvigubai išaugo iš finansų sektoriaus gautų pranešimų skaičius - 95500 (2021 metais - 45408). Iš jų daugiausia pranešimų buvo gauta iš elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų - 93387 pranešimai (2021 metais – 43 710), taip pat beveik dvigubai padaugėjo pranešimų iš bankų sektoriaus (komercinių bankų, specializuotų bankų) – 1633 (2021 metais – 935).  

Gerokai padidėjo virtualių valiutų operatorių aktyvumas teikiant sandorius – 4094 (2021 metais – 49).  Taip pat dvigubai daugiau pranešimų 2022 metais pateikė kredito unijos – 31 (2021 metais – 15), tačiau pranešimų iš viso nepateikė sutelktinio finansavimo ir tarpusavio skolinimo platformos (2021 metais – 0), o taip pat - ir vartojimo kreditų bei lizingo platformos (2021 metais – 8).

Kitų subjektų 2022 metų rodikliai nepakito: valiutos keityklų operatorių – 5 pranešimai (2021 metais – irgi 5), finansų maklerio ir valdymo įmonių – 6 pranešimai (2021 metais – irgi 6).

Remiantis naujausiais duomenimis iš FNTT, aktyvus bendradarbiavimas su visuomene jau duoda teigiamų rezultatų finansinio skaidrumo ir teisinio sąžiningumo požiūriu. Dėl to mūsų ekonomika bus tik sveikesnė, o moralinė aplinka – švaresnė ir palankesnė sąžiningam elgesiui.