„Pieno kategorija yra viena populiariausių tarp pirkėjų". Vartotojai vis dažniau ieško, kuo jį pakeisti

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, litras pasterizuoto 2,5 proc. riebumo pieno per metus pabrango nuo 0,93 iki 1,31 euro, t. y. 41 proc.

Kalbant apie trumpesnį periodą, Lietuvoje esančių prekybos centrų atstovai tvirtina, kad vasario mėnesį išskirtinai didesnės paklausos augaliniam pienui pastebėta nebuvo.

„Kokių nors ryškesnių pokyčių dėl šio dalyko nepastebėjome“, – Eltai tvirtino „Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis.

„Kaip rodo mūsų duomenys, minėtų pieno alternatyvų pardavimai neturėjo tendencijos augti - jie išliko tokie patys, kaip ir anksčiau“, – tikino „Rimi“ atstovė Gabrielė Šerėnienė.

Tuo metu prekybos tinklo „IKI“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė pažymėjo, kad augalinio pieno vartojimas auga kasmet, tačiau pardavimų augimas nesusijęs su kokiomis nors rinkos turbulencijomis.

„Šie produktai tikrai turi savo vartotoją, tačiau pardavimų augimas nesusijęs su kokiomis nors rinkos turbulencijomis. Augalinį pieną žmonės perka dėl tvarumo, sveikos gyvensenos puoselėjimo, įdomesnio skonio ar paprasčiausiai netoleravimo vienų ar kitų produktų“, – sakė V. Budrienė.

Kalbėdama apie pieno produkciją ji akcentavo, kad lentynos kainos priklauso nuo tiekimo kainų ir „IKI“ perka ne iš žaliavų tiekėjų, o iš pieno produktų gamintojų. Taip pat V. Budrienė aiškino, kad šiuo metu prekybos tinklas sumažino daugiau nei 100 pieno produktų reguliaras kainas.

„Per pastarąsias savaites sumažinome ne tik UAB „Pieno žvaigždės“ pieno gaminių kainas, bet ir tam tikrų mūsų tinklo privačių prekių ženklų „Iki“ ir „Clever“ pieno produktų – sviesto, pieno bei kefyro, kurie rikiuojasi perkamiausiųjų sąraše“, – tikino „IKI“ komunikacijos vadovė.

„Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė pažymėjo, kad alternatyvos turi savo pirkėją ir augalinį pieną renkasi žmonės, besidomintys augaline mityba, netoleruojantys laktozės ar norintys paįvairinti mitybos racioną.

„Pieno kategorija yra viena populiariausių tarp mūsų pirkėjų, todėl mes visada siekiame, kad šių produktų kainos mūsų parduotuvėse būtų mažiausios.

Mūsų asortimentą pagrinde sudaro privataus prekės ženklo produktai – jų asortimente beveik 90 proc., tarp jų yra ir pieno produktai.

Nuolatiniame asortimente siūlome ir įvairių alternatyvų pienui – ekologiškų ryžių, migdolų, kokosų-ryžių, sojų ir avižų gėrimų“, – tvirtino L. Skersytė.

Galiausiai prekybos tinklo „Maxima“ Pirkimų departamento direktorius Marius Tilmantas Eltai tvirtino, kad augaliniai gėrimai kasmet tampa vis populiaresni dėl įvairių maistingų medžiagų ir vitaminų gausos, tačiau vasario mėnesį didelių pokyčių nefiksuojama.

„Įsiklausydami į pirkėjų poreikius, nuolatos pildome asortimentą naujovėmis – šiuo metu klientams siūlome net 56 skirtingus augalinio pieno produktus.

Analizuodami pardavimų duomenis matome kasmet augantį pirkėjų susidomėjimą augalinėmis pieno produktų alternatyvomis, tačiau vasario mėnesį didelių pokyčių nefiksuojame“, – teigė M. Tilmantas.

ELTA primena, kad pieno gamintojai jau keletą savaičių protestuoja pildami pieną į laukus arba dalindami jį nemokamai gyventojams. Taip ūkininkai reaguoja į ženkliai nukritusias žaliavinio pieno supirkimo kainas.

Protesto akcija penktadienį surengta prie ŽŪM, mitingas buvo organizuojamas ir antradienį.

Pieno gamintojai argumentuoja, kad perdirbėjų mokama kaina už žaliavinį pieną nuo metų pradžios itin sumažėjo bei yra mažesnė nei savikaina.

Prašoma teisingesnio kainos paskirstymo tarp ūkininkų, pieno perdirbėjų ir pardavėjų, kadangi galutinė pieno kaina išlieka aukšta, nors ūkininkų gaunama dalis smarkiai sumenkusi. Be to, norima, jog į derybas įsitrauktų ir premjerė Ingrida Šimonytė.

Kaip anksčiau yra teigęs žemės ūkio ministras, galutinės pieno produktų kainos išlieka aukštos, nes apie 70 proc. lietuviškų pieno gaminių parduodami tarptautinėse rinkose, tad, jei kaina krenta ten, siekdami suvaldyti rizikas perdirbėjai laiko jas aukštesnes Lietuvoje. Dėl to K. Navickas tikina pasigendąs perdirbėjų solidarumo su ūkininkais.

Ministras sako, jog daliai ūkininkų argumentų ministerija pritaria bei yra parengusi planą, kaip jų naudai koreguoti įstatymus.

ŽŪM inicijuos teisės aktų keitimus, kuriais žaliavinio pieno kainos būtų indeksuojamos pagal produkcijos pardavimų kainas, pieno aukcionuose būtų prekiaujama kainas stebint realiu laiku, o ne po mėnesio, kaip dabar.

Dar ministerija ketina peržiūrėti ir pieno ūkių investicinius projektus, yra parengusi teisės aktų pataisas, pagal kurias jau įgyvendinantys investicinius projektus ir su finansinėmis problemomis susiduriantys ūkiai galės kreiptis lengvatinės paskolos apyvartinėms lėšoms.

ŽŪM taip pat kreipėsi ir į už žemės ūkį atsakingą eurokomisarą Janusz Wojciechowski.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas penktadienį sakė, kad ministerija derina pagalbos pieno gamintojams priemones. Jo teigimu, jas reikia suderinti su Europos Komisija (EK), o tai gali trukti bent mėnesį.