Paradoksas darbo rinkoje: kol vieni atleidžia, kiti susiduria su darbuotojų trūkumu

Ypač su darbuotojų trūkumu susiduria gamybos įmonės, nė nesiruošiančios artimiausiu metu mažinti ar stabdyti veiklos – siekiant išlaikyti suplanuotus pajėgumus ar net juos didinti, gamybininkai yra pasiruošę atsivežti reikiamų darbuotojų ir iš aplinkinių miestelių.

Užimtumo tarnybos (UT) duomenimis, rugsėjo pradžioje šalyje buvo registruota apie 150 tūkst. darbo neturinčių asmenų – beveik 10 kartų daugiau nei laisvų darbo vietų (15,3 tūkst.). Pastarųjų per 2 tūkst. buvo apdirbamosios gamybos įmonėse – daugiausia darbuotojų ieškojo baldų, čiužinių, viršutinių drabužių siuvimo, žuvų, vėžiagyvių ir moliuskų perdirbimo ir konservavimo, šviežių konditerijos kepinių ir pyragaičių bei duonos gamybos veiklas vykdančios įmonės.

Pasak apie 1,5 tūkst. darbuotojų, iš kurių apie 1,2 tūkst. dirba gamyboje, turinčios didžiausios duonos, užkandžių ir šaldytos produkcijos gamintojos Baltijos šalyse „Mantinga“ personalo direktorės Nijolės Daukšienės, šiuo metu darbo rinkoje, ypač regionuose, trūksta ne tik aukštos kvalifikacijos specialistų, bet ir gamybininkų.

„Labiausiai gamyboje trūksta operatorių, fasuotojų, formuotojų, krovėjų ir sandėlininkų. Vien šiuo metu ieškome darbuotojų į maždaug 100 pozicijų. Tam įtakos turi ir vykdoma įmonės plėtra – dairomės papildomų darbuotojų jau veikiančioms ir dar tik planuojamoms naujoms gamybos linijoms“, – teigia N. Daukšienė.

Į darbą – 100 km

Besižvalgant naujų darbuotojų tenka susitaikyti ir su tuo, kad dalis jų kasdien atvyks iš tolimesnių vietovių, jiems bus reikalingas pavėžėjimas. Marijampolėje įsikūrusioje „Mantinga“ šiuo metu dirba apie 500 darbuotojų, atvykstančių į darbą iš Alytaus, Šakių, Kybartų ir kitų aplinkinių miestelių. Kasdien į vieną pusę įveikiama ir po 60 km.

„Per mėnesį darbuotojus vežantys autobusai nuvažiuoja apie 50 tūkst. km. Žinoma, būtų gerai, jei visus darbuotojus rastume Marijampolėje, tačiau neturime kitos išeities – atsivežame apie 43 proc. gamybos darbuotojų. Jie atvyksta ne tik iš aplinkinių miestelių, bet turime atvykusių ir iš kitų šalių – Kazachstano, Ukrainos“, – sako N. Daukšienė.

Tolimo atstumo nesibaido ir administracijos darbuotojai – keletas jų atvyksta iš Vilniaus, beveik 20 iš Kauno.

„Esame didžiausias darbdavys regione, tad dalis darbuotojų renkasi galimybę dirbti pas mus, nepaisant tolimos kelionės kiekvieną dieną. Juo labiau, kad sėkmingai įsitvirtinę darbuotojai turi galimybes kilti karjeros laiptais. Turime ne vieną pavyzdį, kai pradėję nuo darbo prie gamybos linijų darbuotojai užauga iki vadovų pozicijos ir tampa atsakingi už itin svarbius ir sudėtingus sprendimus“, – komentuoja N. Daukšienė.

Darbo nepritrūks norintiems dirbti

UT duomenimis, darbo neturintys šalies gyventojai pagal apdirbamosios pramonės ieškomas profesijas labiausiai pageidauja dirbti krovikais, biurų, viešbučių ir kitų įstaigų valytojais, kambarinėmis ir pagalbininkais. Itin populiarūs darbo pasiūlymai kepėjams ir konditeriams – vien rugsėjo pradžioje į 79 laisvas darbo vietas galėjo kreiptis 742 tokio darbo pageidaujantys asmenys.

Tuo tarpu laisvų darbo vietų maisto produktų gamybos mašinų operatoriams registruojama panašiai tiek, kiek yra tokį darbą pageidaujančių dirbti bedarbių.

„Darbas maisto pramonėje visais laikais buvo patrauklus. Čia dirbantys žmonės ne tik jaučia emocinį pasitenkinimą prisidėdami prie jiems gerai žinomų, kasdien vartojamų maisto produktų gamybos, bet ir gali būti vieni pirmųjų naujų gamyboje diegiamų technologijų liudininkų, nes ši sritis yra tarp labiausiai inovuojančių apdirbamosios gamybos įmonėse“, – sako N. Daukšienė.

Dėl darbuotojų trūkumo nevengiama rinktis ir patirties gamybos srityje neturinčiųjų – jiems skiriami specialūs apmokymai, įmonėje veikia naujokų įvedimo į darbą sistema.

„Neretai pasitaiko, kad darbuotojus turime užsiauginti – pradedant dirbti jie neturi patirties, todėl apmokome. Vieni ilgai neužsibūna, kiti radę sau tinkamą darbą dirba ir 5-10 metų. Norėtųsi, kad darbuotojų kaita būtų mažesnė, todėl itin vertiname ilgamečius darbuotojus: apie 100 jų dirba įmonėje nuo pat jos įkūrimo, o daugiau nei 300 skaičiuoja 10 metų ir daugiau darbo sukaktį“, – sako įmonės personalo direktorė.

Pasak jos, siekiant pritraukti naujų ir išlaikyti esamus darbuotojus, darbuotojams privalu pasiūlyti ne tik finansinių, bet ir nefinansinių naudų. Tradiciniu laikomas gyvybės ir nelaimingų atsitikimų draudimas, įvairūs priedai asmeninių švenčių ar nelaimės atveju bei papildomas dėmesys darbuotojų vaikams – šiems rengiamos vasaros stovyklos, gerai besimokantiems skiriamos vienkartinės stipendijos ir t.t.

„Ieškant naujų darbuotojų susiduriame su skirtingais iššūkiais – vieniems trūksta motyvacijos, kiti nenori darbo pamainomis ar turi didesnius lūkesčius siūlomam užmokesčiui. Vis dėlto tikimės, kad dirbti norinčių nepritrūksime – o darbo jiems visada turėsime“, – sako N. Daukšienė.