Pagrįsta baimė, prietarai ar interesai: kodėl priešinamasi vėjo energetikai?

Jo žmona, Nacionalinio vėžio instituto Imunologijos laboratorijos vedėja Vita Pašukonienė, ne tik pritaria vyro pažiūroms, bet ir aktyviai jas skleidžia viešojoje erdvėje.

Kai kurie mokslininkės, kurios specializacija yra vėžio imunologija ir priešvėžinių vakcinų kūrimas, viešai platinami teiginiai apie vėjo energetiką – šokiruojantys.

„Ar kiekvienoje nors kiek gražesnėje teritorijoje matysime vien besisukančias, paukščius traiškančias baidykles, drebinančias ir šešėliuojančias viską aplinkui?

Negi šitaip bukai mes turime kurti sau ir ateinančioms kartoms energetinę nepriklausomybę?“ – valstybės strateginius tikslus apibūdina valstybės tarnautojo žmona, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) profesorė.

Mokslininkės pasisakymai feisbuko paskyroje dar „riebesni“: „Ar Žuvinte kitais metais skaičiuosime parskrendančius paukščius, ar faršą su plunksnomis visos Europos gėdai...? Ar jau plaukia į Klaipėdą šitie monstrai, kokių dar ir Europoje niekas nedrįsta statyti?“

Vėjo energetikos plėtrą, numatytą dabartinės Vyriausybės programoje, valstybės tarnautojo žmona įvardija kaip „agresyvų grobuoniškumą“, „monstrų parkų invaziją į saugomas teritorijas“.

Panašių pažiūrų neslepiantis VSTT valdininkas J. Pašukonis prisipažįsta, kad šeimoje su žmona ir bendraminte V. Pašukoniene kalbasi apie vėjo energetiką, jos daromą žalą Lietuvos gamtai ir kraštovaizdžiui.

V. Pašukonis, kurio tiesioginis darbas yra vertinti planuojamų vėjo jėgainių parkų įtaką bioįvairovei, Alfa.lt prisipažino manantis, kad vėjo bokštai darko Lietuvos kraštovaizdį ir siūlo jėgaines statyti Baltijos jūroje.

Valstybės tarnautojo nuomone, Vyriausybės programoje numatytus strateginius tikslus pavyktų įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu vėjo elektrinės nebūtų statomos sausumos teritorijoje, juolab ten, kur bokštai matomi iš saugomų teritorijų.

Tikina informacijos iš vyro negaunanti

Atvirą laišką apie „vėjo jėgainių vystytojų agresyvų grobuoniškumą – monstrų parkų invaziją į saugomas teritorijas“ premjerei ir aplinkos ministrui parašiusi ir viešojoje erdvėje internete išplatinusi V. Pašukonienė neigia esanti visuomenininkė.

„Kol kas ne visuomenininkė. Kol kas tai tik mano visiškai asmeninės nuomonės. Visiškai nieko neinspiruotos jokių organizacijų. Bet dabar, po mano visų šitų laiškų, į mane jau kreipėsi ir tos bendruomenės“, – Alfa.lt prisipažino profesorė.

V. Pašukonienė pasakojo gyvenanti Vilniuje, kur „virš jos galvos“ niekas „tų elektrinių“ nestato, bet „turėdama informacijos“ apie Žuvinto biosferos draustinį, kuris jai artimas kaip biologei ir kaip „ten augusiai ir taip toliau“, ji buvo „viso šito“ inspiruota kelti vėjo energetikos temas į viešumą.

Į klausimą, ar V. Pašukonienės visuomeninė veikla prieš vėjo elektrines susijusi su tuo, kad jos vyras J. Pašukonis dirba Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje, Vėžio instituto Imunologijos laboratorijos vedėja atsakė:

„Na taip, mano vyras. Aš negaliu išsiginti savo vyro. Kadangi tai, ką jis atlieka, nėra vieša. Ką man jis tik yra nurodęs, tai būtent dv centrą (VšĮ „Darnaus vystymosi centras“ – red.), kuris atlieka (poveikio aplinkai vertinimą (PAV) – red.). Ir aš esu visiškai nusišalinusi nuo to, ką jis daro.

Taip, aš susijusi su juo asmeniškai, esu jo žmona. Tačiau informacijos aš iš jo negaunu“, – tikino V. Pašukonienė.

Ar V. Pašukonienės ir jos vyro pažiūros apie vėjo energetiką panašios? „Jo pažiūros, kaip? Jis neturi savo pažiūrų. Jis negali turėti savo pažiūrų dėl to, kad jis...“ – nebaigė sakinio pašnekovė.

Biomedicinos mokslų daktarė dar kartą patikino, kad sąsajų su savo vyru, VSTT tarnautoju, neslepia, tačiau jokios informacijos iš jo negauna.

Balandžio mėn. V. Pašukonienė feisbuke savo paskyroje paskelbė Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos (LAIE) konfederacijos prezidento Martyno Nagevičiaus laiško Seimui, energetikos ir aplinkos ministrams, kuriame valstybės institucijų vadovai kaltinami tikslingai ir kenkėjiškai veikiantys prieš vėjo elektrinių plėtrą Lietuvoje, kopiją.

Valstybės institucijoms skirtą laišką ji tikino gavusi ne iš vyro, VSTT darbuotojo, o iš vieno Seimo nario, kurio įvardyti nesutiko.

Vis dėlto V. Pašukonienė prisipažino: informaciją, kad šiuo metu vyksta planuojamo statyti vėjo jėgainių parko Alytaus r. PAV derinimas, sužinojo iš vyro.

„Taip, nes mano vyras naktimis sėdi ir vertina. Kad vyksta prie Žuvinto derinimas, šitai aš iš jo žinau. Tai nėra slapta informacija.“

V. Pašukonienė teigė, kad jos vyras tik nurodė VšĮ „Darnaus vystymosi centro“, organizavusio nuotolinį aptarimą su visuomene, paskyrą. „Aš įlindau į tą DV centrą, ten visa informacija yra, ten, kas tik nori, gali informaciją susirasti“, – sakė ji.

Gąsdino „vėjo malūnais ant Gedimino kalno“

Šių metų balandžio 19 d. nuotoliniu būdu per „Zoom“ platformą vyko UAB „Alytaus vėjas“ vėjo elektrinių parko įrengimo ir eksploatacijos Alytaus r. savivaldybės Simno seniūnijoje PAV programos aptarimas su visuomene.

Nuorodą į šį aptarimą V. Pašukonienė paskelbė savo feisbuko paskyroje ir ragino sekėjus ją paplatinti. „Vėjininkai specialiai yra nusitaikę pirmiausia į saugomų teritorijų pakraščius ir sunkiąja artilerija bando sistemos „pramušamumą“.

Jei jiems pavyks pramušti ir pirmoje eilėje apstatyti vėjo jėgainėmis rezervatus, kitur projektų derinimas net be realaus poveikio aplinkai ir žmonėms vertinimo bus vienas juokas.

Turėsime vėjo malūnus gal ir ant Gedimino kalno“, – po kvietimu platinti viešo svarstymo prisijungimo nuorodą rašė V. Pašukonienė.

UAB „Alytaus vėjas“ vėjo elektrinių parko įrengimo Alytaus r. savivaldybės Simno seniūnijoje planuojamos ūkinės veiklos PAV programą parengė VšĮ „Darnaus vystymosi centras“ (DVC).

„Šiuo atveju vyko viešas svarstymas prisijungus „Zoom“. Galėjo prisijungti bet kas. Aš išsiuntinėjau nuorodą mesendžeriu visiems draugams ir pažįstamiems.

Prisijungus buvo pateikiama visa informacija, buvo galima klausinėti, kiek tu nori, viską sakyti. Ir šiandien aš ir kiti jau gavome iš Liutauro Stoškaus (DVC direktoriaus – red.) atsakymus į pateiktus klausimus“, – Alfa.lt pasakojo V. Pašukonienė.

Kitų viešo aptarimo dalyvių teigimu, prie nuotolinio svarstymo prisijungusi V. Pašukonienė elgėsi nepagarbiai, pertraukinėjo pristatymą skaičiusį asmenį, menkino PAV atlikusių specialistų atliktą darbą, melavo, grasino skundais. „Ar tai tiesa?“ – Alfa.lt paklausė V. Pašukonienės.

„Šitoje vietoje jau nesąžiningi žaidimai vyksta, – pyktelėjo mokslininkė. – Bet aš galiu pasakyti, kad susitikimo pradžioje L. Stoškus pateikė galimybes, sako, nelaukite pristatymo pabaigos, diskutuokime. Ir tai buvo diskusija.

Tai nebuvo pertraukinėjimas. Tai nebuvo nepagarbus elgesys. Taip, kai kuriose vietose prasiveržė mano emocijos. Taip, buvo. Bet tai buvo emocijos, ne nepagarbus elgesys.“

Ją telefonu kalbinusio žurnalisto mokslininkė pasiteiravo, kieno užsakymu rengiamas Alfa.lt straipsnis, ir perspėjo: „Jeigu jūs rengiate kažkokią šmeižto, nesakau, jūs asmeniškai, bet Alfa.lt, tai dabar, vienu žodžiu, manyčiau, kad advokatus aš gal irgi pasisamdysiu iš anksto, nes, kiek žinau, ana pusė jau su advokatais smarkiai padirbėjusi.

Ką aš mačiau iš skundo, kurį gavau iš Seimo nario. Bet man tai nekvepia skaniai.“

Laiške premjerei – vėjo energetikos plėtros kritika

„Agresyvus grobuoniškumas“, „monstrų parkų invazija į saugomas teritorijas“, – taip atvirame laiške premjerei ir aplinkos ministrui dabartinės Vyriausybės programoje numatytą sparčią vėjo energetikos plėtrą apibūdina V. Pašukonienė.

„Suprantu, kad atsinaujinančių išteklių energetika ateina, be jos neišsiversime, ir jos sėkmingu atėjimu paremta Lietuvos energetinė nepriklausomybė, – teigia laiško autorė. – Atsinaujinantys ištekliai tikrai nėra lygu žaliesiems, gamtą tausojantiems, ištekliams.

Vėjo jėgainės yra vienos iš tų, kurių perdirbimo mokslas dar nesugalvojo, ir ta problema paliekama vaikams ir anūkams. Elektrinių vystytojai pelną susirinks, tačiau utilizavimas, atitarnavus jėgainėms, visu svoriu guls ant valstybės pečių.

Aišku, ne ant Jūsų pečių, bet TAI nuo atsakomybės Jūsų neatleidžia. Be to, vėjo jėgainės yra visiškai naujo kraštovaizdžio formuotojos, sukeliančios ypač didelį poveikį gamtai.“

Vėžio instituto Imunologijos laboratorijos vedėja kritikavo Aplinkos ministerijos specialistų pasiūlytą matematinio modeliavimo metodą.

Šis metodas, pasak jos, „atseit sumažinantis subjektyvumą ir aplinkosaugininkų plėšikiškumą, realiai kai kur jėgaines netgi priartina prie saugomų objektų“.

„Ir praktiškai nebeliks Lietuvoje peizažo, stebimo iš pasigėrėjimui panorama įkurtų apžvalgos bokštų, nesudarkyto didžiuliais besisukančiais monstrais.

Lietuvoje prieš 10 ar daugiau metų patvirtintų vėjo jėgainių galingumų paskirstymo tarp jūros ekvatorijos ir sausumos jau seniai niekas nesilaiko, nes, akivaizdu, kaimyno kieme įrengti daug pigiau negu jūroje“, – piktinasi V. Pašukonienė.

Portalui Alfa.lt VGTU profesorė tvirtino, kad nėra nusistačiusi prieš vėjo energetiką, tačiau bandydama pagrįsti šį savo teiginį nukrypo į vėjo energetikos kritiką.

„Aš žinau, kad tai nėra pati žaliausia (energijos rūšis – red.). Kadangi šiandien žalesnių ir nėra, visgi tai yra senstanti technologija.

Jau senstanti pasaulyje, nes kuriamos įvairios vandenilinės elektrinės, kurios kombinuojamos su vėjo ir saulės energetika.

 Ta prasme, pasaulyje sprendimų ieškoma ir jau randama. Ir tos vėjo jėgainės, kurių visame pasaulyje pastatyta – vienose šalyse jų labai daug, kitose ne taip labai smarkiai, yra jau senstanti technologija.

Į Lietuvą ji dabar ateina neturint paskaičiavimo, kiek reikia mums galingumo. Tai va“, – piktokai mintis dėstė V. Pašukonienė.

Profesorė prisipažino, kad jos laišką premjerei, paskelbtą prieštaringame puslapyje www.gyvasmiskas.lt, inspiravo emocijos. „Tai mano daugiau emocinis kreipimasis, asmeninis žmogaus, įžeisto dėl planų išniekinti ornitologijos šventovę, ir tiek“, – sakė ji.

V. Pašukonienės emocijos laisvai liejasi ir jos feisbuko paskyroje. Šių metų balandžio 1 d. šioje erdvėje tiesiogiai kreipėsi į premjerę: „Ingrida Šimonyte, gal Jūs, kaip tiesus ir garbingas žmogus, paaiškinkite, kaip šimtai vėjo jėgainių, aukštų kaip Elektrėnų kaminai, papuoš Lietuvą net saugomų teritorijų kaimynystėje? Pavyzdžiui, už poros km nuo Žuvinto rezervato? Už kelių km nuo Šatrijos kalno, šalia Tytuvėnų?

Ar Žuvinte kitais metais skaičiuosime parskrendančius paukščius, ar faršą su plunksnomis visos Europos gėdai...?

Ar jau plaukia į Klaipėdą šitie monstrai, kokių dar ir Europoje niekas nedrįsta statyti?

Ar jau kiekvienoje nors kiek gražesnėje teritorijoje matysime vien besisukančias, paukščius traiškančias baidykles, drebinančias ir šešėliuojančias viską aplinkui? Negi šitaip bukai mes turime kurti sau ir ateinančioms kartoms energetinę nepriklausomybę?“

Kodėl Vėžio instituto laboratorijos vedėja susidomėjo vėjo energetika?

Kodėl biomedicinos mokslų daktarė, kurios mokslinių interesų sritys yra vėžio imunologija, priešvėžinių vakcinų kūrimas ir tyrimai, vėžio mikroaplinkos imunogeniškumo tyrimai, susidomėjo vėjo energetika?

V. Pašukonienė paaiškino, kad nuo pat vaikystės domėjosi ornitologija. „Mokykloje lankiausi visuose gamtininkų būreliuose, susijusiuose su ornitologija. Žuvinte buvo mano visos moksleiviškos vaikystės praktikos.

Vėliau, kai studijavau universitete, mūsų viena praktika irgi vyko Žuvinte. Tiesiog yra sentimentai Žuvintui, o ornitologija išlieka hobis iki šiol, nes mūsų visa šeima yra biologai.

Sūnus yra biologas. Jis varliagyvius, ne tik paukščius, tyrinėja. Tad šitos temos yra nuolat mūsų šeimoje“, – sakė V. Pašukonienė. Esą ji „neoficialiai“ priklauso ir Lietuvos ornitologų draugijai, vykdo paukščių perimviečių paieškas.

„Mano sąsajos su Žuvintu yra tiek, kiek tai susiję su ornitologija. Be to, Metelių regioniniame parke yra vyro tėviškė, nors ten niekas dabar nebegyvena.

Ir mano vaikai yra užauginti prie Dusios ežero. Mes puikiai žinome tą Dusios ežerą, esame apvažiavę visus piliakalnius aplinkui. Ir kadangi šitoje vietoje – tarp Žuvinto, Simno ir Dusios ežerų – tas vėjo jėgainių parkas dygsta, aš konkrečiai esu prieš šitą parką“, – paaiškino V. Pašukonienė.

Šeimoje – visiškas sutarimas dėl vėjo jėgainių

VSTT Biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialistas J. Pašukonis nusišypsojo, išgirdęs Alfa.lt žurnalisto pastabą, kad jis – VSTT tarnautojas, vertinantis vėjo parkų projektus, o jo žmona kovoja prieš vėjo energetiką.

„Ką reiškia kovoja? Nekovoja ji niekur. Ji dirba savo darbą. Tiesiog kaip žmogus savo nuomone gal kažkur pasidalija“, – tarė jis.

Į Alfa.lt klausimą, ar J. Pašukonio pažiūros sutampa su jo žmonos – Nacionalinio vėžio instituto laboratorijos vedėjos – V. Pašukonienės pažiūromis, ar panašiai vertina vėjo energetiką, VSTT tarnautojas atsakė:

„Aš dirbu savo darbą taip, kaip reglamentuoja teisės aktai. Kiek galiu apie juos (vėjo jėgainių projektus – red.) pasisakyti, tiek pasisakau: arba už, arba prieš.

Žiūrint, kokia situacija ir kokioje vietoje, kokio jautrumo gamtiniu požiūriu teritorijoje tos vėjo jėgainės eksploatuojamos. Nuo to ir priklauso požiūris“, – paaiškino J. Pašukonis.

VSTT tarnautojas pripažino manantis, kad Lietuvoje tikrai yra vietų, kuriose galima statyti vėjo jėgaines be jokios žalos tiek gamtai, tiek kraštovaizdžiui.

„Bet kažkodėl dabar eina bumas, į vienas jautriausių vietų lendama, stengiamasi statyti kuo arčiau saugomų teritorijų, tokių kaip Žuvinto biosferos rezervato, Kamanų valstybinio gamtinio rezervato. Kaip aš sakau, „pramušt“ tuos parkus.

Nors Alfa.lt redakcijai keista girdėti iš J. Pašukonio tokius pasisakymus, kadangi VSTT nemato problemos statyti vėjo elektrines, pavyzdžiui, vos keli šimtai metrų nuo Rambyno kalno, o nuo minimo Žuvinto pagal VšĮ „Darnaus vystymosi centras“ pateiktą informaciją artimiausia planuojama vėjo elektrinė yra už 5 kilometrų.

„Jeigu galėsime, prie gamtinio rezervato, kur tarptautinės reikšmės paukščių sankaupos saugomos Europos mastu, pastatyti vėjo elektrines, 250 metrų vėjo bokštus su 160 metrų ilgio mentėmis, tai apie kokią mes gamtos apsaugą kalbame. Ir apie kokį biologinės įvairovės strategijos įgyvendinimą.

Tai čia, mano galva, yra nesuderinami dalykai. Tai aš dirbu toje srityje ir tai sakau visiems“, – susijaudinęs kalbėjo J. Pašukonis.

Nors Alfa.lt Lietuvos ornitologų draugijos vadovas Liutauras Raudonikis pasisakė priešingai:

„Po aukštomis vėjo elektrinėmis žuvusių žvirblinių paukščių nerandama visai, jie skraido 40–50 m aukštyje.

Tokios vėjo elektrinės nepavojingos ir tranzitu praskrendantiems paukščiams, jie dieną skrenda 300–500 metrų, o naktį – maždaug 500 metrų aukštyje.

Pavojingesnės kaip tik mažosios vėjo elektrinės, ypač vyturiams, kurių žuvusių prie didžiųjų jėgainių nerandama. Vakarų Europoje matyti aiški tendencija žemesnes vėjo elektrines keisti aukštesnėmis. Jos ir galingesnės, gamina daugiau elektros energijos, ir tikrai ne tokios pavojingos paukščiams.

Apgailestauju, bet šiuos mūsų tyrimus sprendimų priėmėjai šiandien naudoja kaip įrankį vertindami planuojamus vėjo elektrinių parkus, tačiau kai kada tie vertinimai būna ne visai teisingi.“

„Man dar nėra uždrausta kalbėtis su žmona“

Ar pritaria savo žmonos V. Pašukonienės viešiems pareiškimams apie vėjo vystytojų „agresyvų grobuoniškumą“, „monstrų parkų invaziją į saugomas teritorijas“?

„Nežinau, aš nenaudoju tokių terminų darbe. Ji kaip žmogus gali sakyti, ką nori. Ji yra irgi biologė. Su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu. Mokslų daktarė. Ir turi savo matymą. Turi savo žinias. Aš negaliu jai uždrausti sakyti tai, ką ji galvoja“, – sakė VSTT tarnautojas.

Į žurnalisto klausimą, ar šeimoje su žmona pasišneka apie vėjo energetiką, V. Pašukonis nusišypsojęs tarė: „Na tai kaip – be abejo, šeimoje šnekama tai, kas skauda.“

Ar J. Pašukonis perdavė savo žmonai V. Pašukonienei LAIE konfederacijos prezidento M. Nagevičiaus laiško Seimui ir ministrams, kuriame VSTT vadovas A. Stanislovaitis kaltinamas tikslingai ir kenkėjiškai veikiantis prieš vėjo elektrinių plėtrą Lietuvoje, kopiją?

„Vaikšto čia laiškai per visą spaudą, per visą Lietuvą. Aš nieko niekam nedaviau, bet tie, – sukrizeno pašnekovas, – tie laiškai migruoja. Juos mes svarstome, ir ministerijose svarstoma, tai kokia čia paslaptis. Čia nėra jokia paslaptis, juk visi žino.“

„Tai jūs nedavėte to laiško kopijos žmonai, taip?“

„Aš neturiu jokio laiško. Man nerašė jokio laiško. Rašė ministerijai turbūt laišką, kiek žinau. Ten mūsų juristai nagrinėjo tarnyboje, rašė pasiaiškinimus ministerijai. Tiek aš žinau. Žinau, kad direkcijos darbuotojai rašė, nes buvo apskųsti“, – atsakė J. Pašukonis.

Sausumoje negražu, tegul stato Baltijos jūroje

J. Pašukonis sakė, kad VSTT jis yra atsakingas už biologinės įvairovės apsaugą saugomose teritorijose. „Tai mano tiesioginis darbas“, – paaiškino jis.

Ar J. Pašukonis mano, kad vėjo energetika kelia pavojų biologinei įvairovei?

„Aš dirbu su poveikio aplinkai vertinimu, su poveikiu saugomoms teritorijoms, „Natura 2000“ teritorijoms. Žinau pasaulinę patirtį, Europos patirtį, ES rekomendacijas toje srityje. Lietuvoje mes neturime to normalaus reglamentavimo. Kaip visą laiką pas mus, kai kelininkai pradeda žiemą ruoštis, kai yra metras sniego.

Taip ir valstybės institucijos, – nusijuokė VSTT tarnautojas, – pradeda problemas spręsti, kai jos jau visu aštrumu iškyla. Niekas, matyt, ir nesitikėjo, neplanavo tokio bumo, kad ateis tokie modeliai 250 metrų aukščio.

Dabartinės Vyriausybė programoje numatyta per penkerius metus padvigubinti vėjo jėgainių įrengtąją galią. Ar tai įmanoma, kai vėjo parkų projektus vertinančių saugomų teritorijų tarnautojų, įnirtingai ginančių aplinkosaugą, bioįvairovę ir kraštovaizdį, požiūris į vėjo energetiką yra toks priešiškas?“

V. Pašukonis atsakė tik vienu atveju matantis galimybę pasiekti Vyriausybės nustatytus vėjo energetikos plėtros tikslus. „Taip, matau.

Yra Lietuvos bendrajame plane išskirta vėjo elektrinėms statyti prioritetiniai plotai Baltijos jūroje. Ten atlikti poveikio aplinkai vertinimai, atliktas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas.

Nurodyti plotai Baltijos jūroje, kur be jokių kliūčių galima statyti vėjo elektrines. Kliūtys – infrastruktūros, ten reikia papildomų kabelių prisijungimui. Aišku, investicijos didesnės jūroje“, – svarstė jis.

Sausumoje, pasak jo, irgi yra galimybių, tačiau jas reikia susiplanuoti. „Pasižiūrime, kiek Lietuvos mastu mes sausumoje ir kiek jūroje galime pasistatyti tos galios.

Kiek Lietuvai reikia tos galios? Koks tada poreikis sausumoje statyti?

Ir įsivertiname tada, kiek reikia tų bokštų. Tada atsirenkame tuos mažiausiai jautrius plotus.

Visas pasaulis aiškina, kad ne per stichišką plėtrą, o per normalų planavimą su poveikiu aplinkai vertinimu galima su mažiausia žala tas vėjo elektrines pastatyti.

Tuo keliu ir reikia eiti. O mes puolame šen ten be jokios teritorinės strategijos, dėl to kyla tokie konfliktai. Suprantu, kodėl niekas nenori eiti į jūrą, nes ten du tris kartus brangiau statyti negu sausumoje. Bet yra europinė parama.

Galime remti tokius parkus jūroje. Dabar ateina dideli pinigai žaliajai energijai. Galima naudoti, infrastruktūrą įrengti.

Padvigubinti galime jūroje. Pasistatome vieną tokį parkelį jūroje ir padvigubiname (įrengtąją galią – red.) – įvykdome Vyriausybės programą.

Labai nesudėtingas kelias“, – savą vėjo energetikos Lietuvoje plėtros viziją atskleidė valstybės tarnautojas.

Jis teigė nesuprantantis, kodėl vėjo bokštus siekiama statyti sausumoje. „Vien dėl sąnaudų. Bet valstybė turi reguliuoti tokius dalykus. Verslas visada nori te, kur pigiau ir kur greitesnis atsiperkamumas“, – paaiškino jis.

V. Pašukonio teigimu, „vokiečiai jau irgi gailisi, kad prisistatė vėjo parkų“. Alfa.lt žurnalisto klausimą, ar vėjo parkai darkytų Lietuvos kraštovaizdį, VSTT tarnautojas atsakė klausimu: „O kaip jums atrodo?“

„Gal kažkam gražu? Moderni valstybė.“

„Gražu!? – nusikvatojo J. Pašukonis. – Jeigu mes įsteigėme saugomas teritorijas, kad apsaugotume tradicinius kraštovaizdžius ir apstatome 250–300 m bokštais.

Tai ką mes ten saugome, ką mes ten žiūrime saugomose teritorijose? Į bokštus aplinkui? Yra vizualinės taršos apibrėžimas Saugomų teritorijų įstatyme. Ne aš jį sugalvojau.“

Redakcijos žiniomis, toje pačioje Vokietijoje atstumai nuo saugomų teritorijų yra kelis kartus mažesni nei Lietuvoje. Šiek tiek faktų: Vokietijoje saugomos teritorijos sudaro 37,8 proc. visos šalies teritorijos, Vokietijos gyventojų tankis yra 234,4 žmogaus kvadratiniame kilometre.

Tame skaičiuje 67,3 žmogaus kvadratiniame kilometre Vokietijoje gyvena kaimo vietovėse (ne miestuose). Lietuvoje saugomos teritorijos sudaro 17,05 proc. visos šalies teritorijos.

Lietuvos gyventojų tankis yra 41,7 žmogaus kvadratiniame kilometre.

Tame skaičiuje 12,9 žmogaus kvadratiniame kilometre Lietuvoje gyvena kaimo vietovėse (ne miestuose). Vokietijoje 2020 m. vėjo elektrinių sausumoje galia siekė 54 938 MW, Lietuvoje – 548 MW.

Vokietija savo atsinaujinančios energetikos įstatymo papildyme, priimtame 2020 m. pabaigoje, numatė, kad iki 2030 m. vėjo elektrinių galia sausumoje turėtų padidėti iki 71 000 MW.

Taigi Vokietijoje sugeba „įtilpti“ ir gyventojų, ir saugomų teritorijų, ir atsinaujinančios energetikos interesai.

V. Landsbergis: agitacija prieš žaliąją energetiką gerai apmokama

Pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas, profesorius Vytautas Landsbergis neseniai pareiškė, kad žaliosios energetikos plėtrai besipriešinančios bendruomenės gali būti paveiktos pinigais aprūpintų agitatorių.

„Puikiai suprantame, kad žalioji energetika Lietuvai būtina. Tai – nepriklausomybės atrama“, – portalui Lrytas.lt teigė profesorius.

V. Landsbergio nuomone, bendruomenių pasipriešinimą vėjo jėgainių parkams kurti, nors žadamos milijoninės investicijos, gali lemti išorinės jėgos.

„Mes ne vieną kartą matėme tokius pasipriešinimus – buvo ištirta, kas juos finansavo ir inicijavo. Tai – energetikos ir politikos konkurentai iš Rytų.

Juk jeigu mes, atsiremdami į tarptautines ir vakarietiškas galimybes, išsikovojame nepriklausomybę, Rytų viršininkams taptų labai skaudu, kad nebeturi Lietuvos. Jie nori išmušti vienintelę galimybę. Tuomet liktų tik tokia išeitis – prašyti malonės iš Rytų ir mokėti tiek, kiek bus pareikalauta.

Vietos bendruomenės nėra vadovaujamos patyrusių politikų arba valstybiškai galvojančių mąstytojų, todėl gudrūs, išmokslinti, pinigais aprūpinti agitatoriai jas gali paveikti, kaip buvo Visagino branduolinės jėgainės atveju.

Tąsyk buvo organizuotas didelis pasipriešinimas, kad tokios jėgainės Lietuvai nereikia, nes ji pavojinga

O stovinti už sienos – jau nepavojinga.

Tai – nuoga veidmainystė, bet paprasti žmonės bendruomenėse ant to kabliuko pakimba“, – svarstė profesorius.

V. Landsbergis mano, kad Lietuvai visada tenka susidurti su mėginimais sulėtinti, įklampinti pastangas, kad nejudėtume į priekį taip sparčiai, kaip galėtume.

Tačiau pasipriešinti siūlomai pigiai elektrai esą visada įmanoma, tik reikia kelių dalykų: sveiko proto, valios ir atsparumo demagogijai bei papirkimams.

Vietos valdžia, pasak jo, taip pat galėtų aiškiau apsispręsti, kad ji – už žaliąją energetiką. Tuomet netrukdyti jos plėtotei, neprisidėti prie tokių gandų, kad, pavyzdžiui, vėjo jėgainės išbaidys paukščius.

V. Landsbergio nuomone, valstybės gynimo įstaigos turėtų tikrinti visus agitatorius prieš žaliąją energetiką.

„Visi agitatoriai turėtų būti tikrinami. O jie – įtakingi ir paveikia, kad jų niekas netikrintų, – pastebėjo jis. – Vis dėlto kartais tikrina – yra pažymų, kurias paskelbia Valstybės saugumo departamentas, apie įvairias politines grupuotes, kurios propaguoja tam tikras idėjas, tarp jų – ir energetines, nustatyta, ir kas jas išlaiko.

Tada ne taip sunku suprasti, kieno balsu jos kalba, ar jos tikrai kilo iš liaudies valios.

Agitacija prieš žaliąją energetiką ir prieš energetinę nepriklausomybę yra labai gerai apmokama – neribotais pinigais iki lemtingo balsavimo.“