Opozicijai sunkiai sekasi rinkti parašus dėl siūlymo taikyti lengvatas už būsto paskolas

Parlamento Darbo partijos frakcijos atstovas ir vienas iš pagrindinių idėjos iniciatorių Vytautas Gapšys tvirtina, kad birželio pradžioje bus žiūrima, kiek yra surinkta parašų ir galvojama kaip elgtis toliau, tačiau jam nuostabą kelia gyventojų pasyvumas šiuo klausimu.

„Susėsime birželio pradžioje, kadangi mes dar turime iki to laiko, tai persiskaičiuosime. Aišku yra iššūkių. Apklausos, rodo, kad visi nori tokios iniciatyvos.

Turime „Baltijos tyrimų“ nesenai darytą apklausą, kuri rodo, kad apie 60 proc. apklaustųjų iniciatyvą, kad iš bankų solidarumo įnašo, dalis būtų palūkanoms kompensuoti.

Bandome ieškoti paaiškinimo, kodėl žmonės to nori, bet nežengia žingsnio (nepasirašo už iniciatyvą – ELTA)“, – Eltai teigė V. Gapšys.

Seimo narys tikino, kad tuo atveju, jeigu parašų iki numatytos birželio 13 d. nepavyks surinkti, bus svarstoma, ar visuomenei pristatyta iniciatyva bus teikiama parlamente.

Anot jo, projektą galima užregistruoti, tačiau visuomenė taip pat turi parodyti savo poziciją, o ne „sėdėti ant sofos“.

„Parašų bus ar keli, ar keliolika tūkstančių, tai yra ženklas valdantiesiems, kad gali nepaisyti dalies visuomenės nuomonės. Jeigu tai būtų 50 tūkst. tai to nepaisymo jau galėtų būti ribotai.

Man pateikti (įstatymo projektą – ELTA) nėra sunku, galiu užregistruoti, surinkti parašus, įtraukti į darbotvarkę ir visą kitą.

Bet principas yra, ar visuomenė kartu prisideda prie projekto, ar tiesiog sėdi ant sofos ir net sėdėdami ant sofos nesugeba pasirašyti, nors apklausos rodo, kad nori“, – aiškino „darbietis“.

„Tada jau klausimas yra, galbūt ne to reikia? Galbūt, jeigu patys jie nenori, galbūt iš tikrųjų to nereikia daryti.

Tai šioje vietoje yra toks moralinis klausimas ar mes jį galime teikti, ar turime apsitvarstyti opozicijos viduje, kaip mes elgiamės. Bet neatmetu galimybės, kad mes jį registruosime“, – pažymėjo jis.

Parašų trūksta, nors idėją palaiko net ir valdančiųjų partijų rinkėjai

V. Gapšys taip pat stebėjosi, kad už iniciatyvą yra vangiai pasirašinėjama, nors jai pritaria didelė dalis ne tik Darbo partijos rinkėjų – užsakytoje Baltijos tyrimų apklausoje matoma, kad idėjai solidarumo mokesčio dalį skirti daliniam palūkanų kompensavimui pritartų 75 proc.

Liberalų sąjūdžio rinkėjų, taip pat 58 proc. Laisvės partiją palaikančių asmenų, o skeptiškiausiai į šią idėją žiūri Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkėjai – palaikymas siekia vos 42 proc.

„Kai buvome susitikime prezidentas pasakė tą, ką mes ne kartą esame sakę, kad kai gauname bankų solidarumo įnašą, jame aiškiai numatyta, kad jis skirtas karinio mobilumo ir kitiems projektams, tad tuo pačiu galime atlaisvinti ir tam tikras biudžetines lėšas ir nuveikti kitus projektus.

Jeigu tu kelią remontuoji iš bankų solidarumo įnašo, tai tam keliui antrą kartą pinigų iš biudžeto nebereikia ir atsiranda tam tikro laisvumo lėšomis disponuoti“, – sakė politikas.

„Tai tiesiog viskas sudėliota, bet visuomenė turėtų būti aktyvesnė. Mes savo darbą galime padaryti, bet jeigu pati visuomenė nebus aktyvesnė, tai dalykas bus atmestas ir viskas“, – akcentavo jis.

ELTA primena, kad balandžio pradžioje Seimo opozicinės frakcijos parengė GPM įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo gyventojai, mokantys išaugusias palūkanas už būsto paskolas, galėtų atgauti dalį pinigų, sumokėję gyventojų pajamų mokestį.

Pasak Seimo „darbiečių“, tam, kad šio siūlymo valdantieji neignoruotų, bus siekiama surinkti daugiau kaip 50 tūkst. gyventojų parašų, kas lems projekto patekimą į Seimo darbotvarkę. Surinkus tiek parašų įstatymo projektas į Seimą atkeliautų kaip visuomenės iniciatyva.

Pagal siūlomą projektą, nuolatiniai Lietuvos gyventojai, apskaičiuodami ir deklaruodami pajamas už 2023 metus, galėtų iš jų atimti palūkanas už vieną paimtą kreditą, taip sumažindami išaugusių paskolų palūkanų poveikį namų ūkiams.