Nerijus Mačiulis: dirbtinį intelektą galima panaudoti kasdienėje veikloje, bet tai nepašalins žmogaus įsikišimo poreikio

Pasak jo, nors kai kurie dirbtinio intelekto modeliai gali būti panaudoti kasdieninėje veikloje ir gamyboje, daugelis iš jų vis dar negali atlikti sudėtingų užduočių ir turi būti prižiūrimi žmonių.

Tuo metu Baltijos pažangių technologijų instituto (BPTI) vyriausias mokslininkas Tomas Krilavičius laikosi nuomonės, kad artimuoju metu dirbtinio intelekto naudojimas labiausiai paveiks buitį ir kitas jau automatizuotas sritis.

N. Mačiulis pastebėjo, kad prognozės, jog skaitmeniniai modeliai ir dirbtinis intelektas artimuoju metu galės pakeisti dirbančius žmonės, yra senos, bet vis dar neatitinka realybės.

„Tai leidžia greitai surinkti, susisteminti ir apibendrinti informaciją. Ir tuomet, su nedideliu žmogaus įsikišimu galima labai greitai sukurti susistemintą informaciją. Tik šioje vietoje yra labai daug išpūstų lūkesčių, kad čia viską pakeis, kad nereikės darbuotojų. Tokių lūkesčių ir prognozių matėme ir labai seniai, bet realybė yra tokia, kad tolimesnis progresas nuo dabartinių modelių yra daug sudėtingesnis, reikalautų daug daugiau skaičiavimo galios, didėja paklaidos“, – Eltai aiškino N. Mačiulis.

„Bet manau, kad didžioji dalis yra eksperimentinėje būsenoje ir kaip ir sakiau, tikrai galima panaudoti kasdienėje veikloje, bet tai nepašalina žmogaus įsikišimo poreikio “, – pridūrė jis.

Ekonomisto teigimu, didesnių pokyčių iš DI naudojimo versle ir ekonomikoje turėtume tikėtis dešimties metų perspektyvoje. Taip pat, jo manymu, tai nėra visiškai naujas ir revoliucinis procesas, o tik tolimesnis ir taip vykstančios skaitmenizacijos etapas.

Nerijus Mačiulis

„Tai yra didelis žingsnis didinant efektyvumą daugelyje sričių, kur dabar sprendimus priima ir informacija apdoroja žmonės, ten bus didelė pagalba iš šių dirbtinio intelekto instrumentų. Tai nebus akimirksniu, ne per dieną ir ne per metus. Tai, kas vyksta apskritai, pastaruosius kelis dešimtmečius: skaitmenizacija ir kompiuterių skaičiavimo galios didėjimas daugelyje vietų jau išlaisvina žmogų iš rutininių funkcijų. Ir prie to dar labiau prisidės dirbtinis intelektas. Bet mes čia kalbame apie penkmečio ir dešimtmečio pokyčius, o ne šiais metais“, – tikino jis.

Visgi, jo manymu, netgi pažangūs dirbtiniai intelektai pasižymi labai žemais tikrojo mąstymo gebėjimais – tikrieji užduočių sprendimo gebėjimai yra žemesni nei penktoko. Be to, N. Mačiulis abejoja DI sugebėjimu veikti darbuose, kurie nėra paremti rutina.

„Vis tiek reikia pripažinti, kad nors šie instrumentai atrodo labai įspūdingai ir gali vesti pokalbį, tam tikra prasme su žmogumi, patikslinti savo atsakymą, išplėsti, net parašyti eilėraštį. Bet daugeliu atveju tai yra labai žemų kognityvinių gebėjimų intelektas. Ir jis negali suprasti humoro, kartais negali paprastų loginių užduočių išspręsti su trūkstamais elementais, kurias gali išspręsti ir penktokas“, – tvirtino N. Mačiulis.

„Tai taip, manau, kad daugelis įmonių ieško galimybių kaip palengvinti kai kurias rutinines funkcijas savo darbuotojams, bet mes esame labai toli nuo to, kad dirbtinis intelektas priimtų sprendimus ir atimtų darbą iš daugelio žmonių“, – pridūrė jis.

T. Krilavičius: kur prigis šiandien aptariami intelekto modeliai yra neaišku, bet DI naudojimas plėsis

Tuo metu Baltijos pažangių technologijų instituto (BPTI) IT skyriaus vadovas Tomas Krilavičius teigia, kad dabar visuomenėje populiarių AI modelių, tokių kaip „ChatGPT“ prigijimo ir plataus naudojimo potencialas nėra aiškus. Bet, anot jo, tokie modeliai turi potencialo padėti teksto rašyme ir galimai įmonių komunikacijoje su klientais, pakeičiant dabartinius pokalbių robotus.

„Šiandien labiausiai linksniuojamas yra „ChatGPT“ ar kokie nors vaizdo generavimo DI. Tai kiek ir kur jos prigis ir bus naudojamos, šiandien yra neaišku. Akivaizdu, kad tikrai bus gana geros pagalbinės priemonės, kaip kad mes naudojame rašybos tikrintuvus arba mašininį vertimą“, – Eltai teigė T. Krilavičius.

„Gana patogus dalykas galėtų būti jį sėkmingai pritaikius komunikacijai su klientais, kaip šiandien naudojami įvairūs pokalbių robotai, nes dauguma klausimų būna gana standartiniai ir tipiniai“, – teigė jis.

Taip pat, jo nuomone, egzistuoja ir galimi teisiniai apribojimai dirbtinio intelekto taikymui. Pavyzdžiui, jo teigimu, DI turbūt nebus leidžiama dirbti su pinigais ir išdavinėti kreditus.

„Bet kredito automatiškai neišdavinės, bent jau „ChatGPT“, ten truputį kiti dirbtinio intelekto modeliai naudojami. Bet šiandien iš tikro, tam tikrus modelius būtų galima ir sukurti ir labiau klausimas būtų teisinio ribojimo ir bankų reguliavimo“, – teigė T. Krilavičius.

Pasak BPTI skyriaus vadovo, dirbtinis intelektas ir toliau ateityje bus taikomas efektyvesniam jau dabar automatizuotų darbų vykdymui. Jo tikinimu, tiesiogiai nepastebimi procesų tobulinimo būdai ir bus sritys, kur DI bus naudojamas daugiausiai.

„Greičiausiai jo panaudojimo bus daugiau tiesiog buities sistemose, kaip kad indaplovėse, skalbyklose, džiovyklose, televizoriuose, automobiliuose. Visur atsiras tam tikri elementai patobulinti šiek tiek procesą. Bet tiesiogiai to turbūt nematysime“, – paminėjo jis.

„Kur versle taikoma įvairiems planavimo uždaviniams, kokybės sistemų, pavyzdžiui stebi kokį nors konvejerį, tikrina ar gaminys kokybiškas ar ne. Tai to naudojimo yra daug“, – aiškino jis.

Galiausiai T. Krilavičius paminėjo, kad Lietuvos demografinė padėtis rodo, jog visada egzistuos darbuotojų trukumas, tad nereikėtų baimintis, kad dėl DI bus prarastos darbo vietos. Visgi, pasak jo, DI atėjus į tam tikras sritis, naujų kvalifikacijų įgavimas turėtų būti skatinamas.

„Turbūt tas atėmimas bus, kaip ir atsirandant visoms technologijoms. Aišku reikia vis tiek rūpintis kvalifikacijos keitimu ir per kvalifikavimu, bet žiūrint į Lietuvos demografinę situaciją, mums darbuotojų visada truks. Ir visoje Europoje panašios bėdos, tai nemanau, kad bus tiesioginis darbų atėmimas “, – tikino jis.