Nenustebkite, jeigu jūsų vaiką išvys iš parduotuvės prekybos centre: jie viską niokoja?

Tokia istorija nutiko dar vienoje parduotuvėje Lietuvoje – dėl išvarytų vaikų pasiskundė moteris, kuri su jais tuo metu nebuvo, o esą tik šnekėjo telefonu.

Parduotuvės atstovė patikino, kad vaikai yra išvaromi ne be reikalo. Pasak jos, Lietuvą pasiekė nekokia mada iš užsienio, skatinanti niokoti kosmetikos ir kvepalų parduotuves išnaudojant produktų mėginukus ar panašiai.

Anot atstovės, jau keletą kartų grupės vaikų gadino prekes, laistė mėginius, buvo pradėtas net ikiteisminis tyrimas. Vis tik net ir tokiu atveju sprendimas neįleisti nepilnamečių gali būti vertinamas kaip diskriminacija, pastebi kai kurie specialistai.

Teigia girdėjusi vaikų diskriminaciją telefonu

Skaitytoja Vitalija (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) tv3.lt portalui papasakojo, kad 14 metų vaikai viename prekybos centre Vilniuje užėjo į parfumerijos parduotuvę „Crème de la Crème“, o pardavėja pasakė, kad įėjimas – tik nuo 18 metų.

„Kadangi vaikai nesuprato, kodėl visada buvo galima, o dabar ne, jie pradėjo ginti savo teises, kas nepatiko pardavėjai ir ji pakvietė apsaugą. Į klausimą, kodėl buvo išprašyti vaikai, „Crème de la Crème“, atsakė, kad jie garsiai kalbėjo, šūkavo.

Bet tas garsus kalbėjimas prasidėjo, kada pardavėja paprašė išeiti ir pakvietė apsaugą. Tada vaikai pradėjo save ginti, o ne įėję į parduotuvę. Man vaikas paskambino ir aš visą pokalbį girdėjau per telefoną“, – rašė moteris.

Prekybos centro administracija jai atsakė taip: „Pardavėjas turi teisę pats nuspręsti, kuriuos klientus aptarnauti, o kurių ne, taip pat ir pagal amžiaus cenzą.

Dėl prekybos centro apsaugos elgesio – norime patikinti, kad prekybos centre dirba adekvatūs ir profesionalūs darbuotojai. Jei kliento elgesys kelia įtarimų, apsauga turi teisę veikti įstatymo nustatytose ribose.“

Vitalija piktinosi, kaip gi tada yra su lygiomis galimybėmis – ar tikrai pardavėjai gali neaptarnauti žmonių, kurie jiems nepatinka dėl amžiaus, lyties ar rasės. Ir remdamasi šalies Konstitucija vadino tai diskriminacija.

Kaip vaikai niokoja parduotuves, galima matyti „TikTok“

„Crème de la Crème“ atstovė Ineta Stravinskaitė pasakojo apie, iš Amerikos ir kitų Europos šalių į Lietuvą atėjusią „mada“, kai vaikai kosmetikos parduotuvėse gadina priemones, mėginius ir pan.

„Mūsų vertinimu, šis įvykis yra susijęs ne su lankytojų amžiumi, o su tam tikru elgesio modeliu, kuris pastaruoju metu nemažai rūpesčių kelia įvairių prekybos vietų atstovams. Kiek mums žinoma, su šia problema susiduria ne tik mūsų įmonė – dėl to kenčia ir kiti kosmetikos bei kvepalų pardavėjai.

Manome, kad skatinti nusižengti visuotinai priimtinai tvarkai prekybos vietose gali socialiniuose tinkluose plintantys vaizdo įrašai, kuriuose itin jauni parduotuvių lankytojai rodo netinkamą elgesį. Tokie įrašai plinta įvairiuose socialiniuose tinkluose, ypač „TikTok“, – pasakojo I. Stravinskaitė.

Ji pasidalino vienu minėto soc. tinklo vaizdo įrašu, kuriame pasakojama, kaip 10-mečiai niokoja tarptautinio grožio prekių prekybos tinklo „Sephora“ parduotuves.

„Jūs nejuokavote apie 10-mečius „Sephora“ parduotuvėse. Kur, po velnių, yra jų tėvai?“ – rašoma vaizdo įraše.

Jame nurodoma, kad pastaruoju metu minėto tinklo parduotuvių darbuotojai skundžiasi, jog per kiekvieną pamainą didžioji klientų dalis yra jaunesni nei 13 metų vaikai, neturintys jokių manierų.

„Jie nueina prie mėginių lentynų ir tiesiogine ta žodžio prasme viską naikina darydami betvarkę, kurios net nesivargina sutvarkyti.

Kai kurie darbuotojai sako, kad vaikai atidaro supakuotus produktus iš rinkinio, kad pasiimtų tik vieną ar dvi prekes. Dėl to parduotuvė praranda šimtus, jei ne tūkstančius dolerių“, – pasakojama vaizdo įraše.

Jame priduriama, kad grupės vaikų tiesiog ištuština produktų mėginius, dėl ko dalis parduotuvių tiesiog nusprendė visiškai juos išimti, nes neapsimoka jų laikyti, jei vaikai juos sugadins ir nieko nepirks.

Mėginius bei prekes gadina ir Lietuvoje

Pasak „Crème de la Crème“ atstovės, sekdami šia mada vaikai ir paaugliai Lietuvoje taip pat gadina produktų mėginius, savinasi priemones, triukšmauja, trukdo dirbti parduotuvių darbuotojams.

„Lietuvoje pastaruoju metu taip pat keletą kartų susidūrėme su panašiais viešosios tvarkos ir kitų teisės aktų pažeidimų atvejais – grupės paauglių rinkosi prekybos vietose, triukšmavo, gadino prekes, perpilinėjo kvepalų mėginius į savo atsineštas talpas, trukdė darbuotojams ir kitiems parduotuvės lankytojams.

Pasitaiko pavienių atvejų, kai paaugliai sąmoningai erzina prekybos ir apsaugos darbuotojus, nepaiso jų reikalavimų, gąsdina, užgaulioja aplinkinius. Dar vasario pradžioje dėl vieno itin įžūlaus viešosios tvarkos pažeidimo atvejo esame kreipęsi į prokuratūrą, prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą“, – patirtimi dalinosi I. Stravinskaitė.

Ji nurodė, kad tiksliai nežino, apie kurį būtent atvejį kalba į portalą rašiusi moteris. Anot pašnekovės, tam reikėtų sulyginti tos moters vaiko nuotrauką su vaizdo kamerų įrašais – tuomet būtų galima kalbėti konkrečiau.

Parduotuvės atstovės aiškinimu, bet kokiu atveju – jei yra susiduriama su pasitaikančiais viešosios tvarkos pažeidimais, imamasi visų reikalingų ir teisės aktų reikalavimus atitinkančių priemonių, siekiant užtikrinti darbuotojų saugumą, apsaugoti parduotuvių įrangą ir jose esantį turtą.

„Tais atvejais, kai konkretūs asmenys apsilankymo parduotuvėje metu nesilaiko tvarkos ir tą daro periodiškai, jie apsaugos darbuotojų gali būti neįleidžiami į parduotuvę arba gali būti iš jos išprašyti.

Pasitaiko, kad mūsų darbuotojai, siekdami užtikrinti viešąją tvarką parduotuvėje, paprašo neadekvačiai besielgiančių, triukšmaujančių ir parduotuvės darbą trikdančių jaunesnio amžiaus lankytojų į parduotuvę atvykti kartu su tėvais ar globėjais, kurie užtikrintų viešoje vietoje tinkamą nepilnamečio elgesį“, – komentavo I. Stravinskaitė. 

Jei nelydi suaugusieji – atsako vaiko teisės

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovas Marius Morkevičius įvardijo, kad visiems vartotojams, nepriklausomai nuo rasės, lyties, amžiaus ir t.t., turi būti sudarytos vienodos sąlygos gauti tokius pačius gaminius, prekes ir paslaugas.

Vis tik jis atkreipė dėmesį, kad diskriminacija nustatoma individualiais atvejais.

Pašnekovas nurodė, kad už vaikų elgesį yra atsakingi jų įstatyminiai globėjai. Prekių ir paslaugų teikėjai privalo pasitvirtinti vidaus taisykles, kuriomis privalo remtis tam tikrose situacijose.

O, jei tvirtinant vidines tvarkas ar paslaugų teikimo sąlygas kyla abejonių, ar nėra daromi lygių galimybių pažeidimai, atstovas siūlo pasikonsultuoti su tarnyba.

Pasak M. Morkevičiaus, nagrinėjamu atveju kalbama apie vaiko teises: „Ar prekių pardavėjai ir paslaugų tiekėjai gali savo nuožiūra neįleisti nepilnamečių, kurių nelydi suaugusieji, kompetentingai atsakyti gali tik Vaikų teisių apsaugos kontrolierius.

Esame tyrę skundą dėl nepilnamečių neįleidimo į restoraną ir tuomet buvo nustatytas diskriminacijos faktas. Tačiau, reikia pabrėžti, kad buvo kalbama apie tėvus su mažamečiais vaikais. Šis atvejis yra susijęs su nepilnamečiais, kurių nelydi suaugusieji, tad tai jau nėra tarnybos kompetencija.“

Vaikų teisės ir diskriminacija

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus vyresnysis patarėjas Egidijus Meilus įvardijo, kad kiekvienas vaikas turi lygias su kitais vaikais teises ir negali būti diskriminuojamas dėl savo (ar savo globėjų) lyties, rasės, kalbos, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, sveikatos būklės, religijos, turto, sveikatos ir kt.

Taigi vaikai be jokios diskriminacijos turi teisę naudotis įvairiomis paslaugomis, o diskriminacija dėl nurodytų priežasčių (pvz., amžiaus) gali pažeisti ne tik vaiko orumą, bet ir jo teises.

Anot pašnekovo, teisės aktuose nėra įtvirtintas draudimas nepilnamečiams lankytis parduotuvėse. Teisės aktuose nustatyti tik tokie apribojimai, kaip, pvz., kazino, filmai suaugusiems ir pan.

Atstovo teigimu, mažmeninės prekybos taisyklėse taip pat nėra kokių nors specialių teisės normų, ribojančių nepilnamečių patekimą į tam tikras parduotuves, išskyrus apribojimą erotinių prekių pardavimui.

E. Meilus paminėjo, kad prekių ar paslaugų teikėjai gali nustatyti ribojimus, kad, pvz., el. parduotuvėje užsisakyti ir pirkti prekes gali tik veiksnūs fiziniai pilnamečiai asmenys, o nepilnamečiai nuo 14 iki 18 metų amžiaus – tik turėdami globėjų sutikimą.

„Turint omenyje minėtą atvejį, parduotuvė gali nusistatyti taisykles, ribojimus ir pan., tačiau, manytina, ribojimai turi būti objektyviai pagrįsti. Jūsų nurodyta situacija gali būti nagrinėtina ir kitu aspektu – ar nepilnamečiai savo elgesiu pažeidė parduotuvės, prekybos centro taisykles, viešąją tvarką.

Turint omenyje nurodytas aplinkybes, galima daryti prielaidą, kad parduotuvė ribojimų nustatymą argumentuoja galimai netinkamu paauglių elgesiu. Tačiau galima abejoti, ar šiuo atveju taikomos priemonės – nustatyti ribojimai nepilnamečių atžvilgiu – yra proporcingos siekiamam tikslui“, – komentavo Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus atstovas.

E. Meilus pažymėjo, kad konstatuoti galimą vaiko teisių pažeidimą ir įvertinti parduotuvės veiksmus galima tik įvertinus visas faktines aplinkybes.