Nelaimės darbe - griežtėja darbdavių atsakomybė

Nuo šių metų lapkričio 1 dienos šalyje įsigalios naujovė, kuria tikimasi pagerinti nelaimingų atsitikimų darbe, ypač statybų sektoriuje, prevenciją.

Jos esmė - sugriežtinta darbdaviams tenkanti atsakomybė. O vienas svarbiausių pakeitimų - papildoma vienkartinė 3, 6 arba 9 minimalių mėnesinių algų dydį sieksianti įmoka.

Vasaros pradžioje Seimas pritarė, jog pažeidus saugos ir sveikatos darbe reikalavimus, už pažeidimą turės atsakyti ne tik tiesiogiai atsakingi darbuotojai, kaip yra šiuo metu, bet ir juridiniai asmenys - darbdaviai.

Jie privalės sumokėti nuo įmonės dydžio priklausančią papildomą nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo vienkartinę įmoką.

Svarbu, kad ši įmoka yra įmoka į nelaimingų atsitikimų fondą, o ne bauda.

Kitaip tariant, šios papildomos pajamos iš pažeidėjų leis ateityje didinti išmokas nukentėjusiesiems bei kartu mažinti nelaimingų atsitikimų įmokas sąžiningiems darbdaviams.

Daugiau darbuotojų - didesnė įmoka

Papildomos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo vienkartinės įmokos dydis susietas su minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžiu.

Įmonė, kurioje apdraustųjų asmenų skaičius - iki 49, už darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio galėjo atsirasti sunkių padarinių, mokėtų 3 MMA dydžio papildomą vienkartinę įmoką.

Šiuo metu jį siektų 2772 eurus.

Įmonė, kurioje apdraustųjų asmenų skaičius - nuo 50 iki 249, - 6 MMA dydžio papildomą vienkartinę įmoką. Šiuo metu - 5544 eurus.

Įmonė, kurioje apdraustųjų asmenų skaičius - 250 ir daugiau, - 9 MMA dydžio papildomą vienkartinę įmoką. Šiuo metu - 8316 eurų.

Papildomą vienkartinę įmoką bus privalu sumokėti ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo administracinio nusižengimo nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Estijoje už darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimus juridiniams asmenims skiriamos baudos siekia nuo 1 iki 13 tūkstančių eurų, Suomijoje - iki 850 tūkstančių eurų.

Prioritetas - saugumas

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, taip pat svarbu ir tai, kad lapkritį įsigalios ir baudos už darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus statybvietėse asmenims, įskaitant ir statytojus (užsakovus), koordinatorius, kurios bus tokio paties dydžio, kaip ir už kitus darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus - nuo 240 iki 3 tūkstančių eurų.

Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro Vytauto Šilinsko, saugios ir sveikos darbo aplinkos sukūrimas privalo būti prioritetas.

Šiems pakeitimams Trišalėje taryboje pritarė ir darbdavių, ir darbuotojų atstovai.

„Nelaimingi atsitikimai darbe vis dar nėra retenybė. Prevencija privalo būti stiprinama.

Mechanizmas, kai papildomas vienkartines įmokas, pažeidus reikalavimus, į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą turės mokėti darbdaviai, veiks kaip atgrasymo priemonė, didins darbdavių motyvaciją stiprinti prevenciją darbo vietose“, - neabejojo V. Šilinskas.

Priskiriami grupei

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, jog darbdaviai gali būti priskirti aukštesnei nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos tarifų grupei.

Tai gali nulemti įmonėje įvykęs sunkus arba (ir) mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe, kurį lėmė darbdavio neįgyvendinti teisės aktų reikalavimai.

Taip pat ir patikrinimą atlikusio VDI inspektoriaus sprendimas sustabdyti darbus arba (ir) nustatymas, kad darbo vietose neįvertinta darbuotojų kritimo iš aukščio, apsinuodijimo pavojingomis cheminėmis medžiagomis, galimo daiktų, krovinių kritimo, įrenginių virtimo, birių medžiagų ar grunto griūties rizika ir (ar) nenumatytos šios rizikos prevencijos ar mažinimo priemonės.

Tai yra pažeidimai, dažniausiai lemiantys mirtinus ir sunkius nelaimingus atsitikimus darbe.

VDI pateikus informaciją „Sodrai“ apie nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų pažeidimus, darbdaviai priskiriami atitinkamai aukštesnei - antrajai, trečiajai ar ketvirtajai - nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos tarifų grupei.

Pažeidimų daugėja

Per pirmuosius šešis šių metų mėnesius VDI inspektoriai įmonių patikrinimų metu dėl darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimų surašė 92 reikalavimus.

Dėl jų įmonės gali būti perkeltos į aukštesnę nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos tarifų grupę.

Palyginti su 2023 metų tuo pačiu laikotarpiu, surašyta 32 procentais daugiau reikalavimų.

„Apie nustatytus įmonės tikrinimo pažeidimus darbdaviai informuojami VDI inspektorių atliekamo inspektavimo metu bei išsiunčiant jiems įmonių tikrinimo klausimynus ir reikalavimus pašalinti pažeidimus“, - akcentuoja VDI Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas-vyriausiasis darbo inspektorius Saulius Balčiūnas.

Daugiausia reikalavimų surašė VDI Kauno teritorinio skyriaus inspektoriai - 58. Vilniaus teritoriniame skyriuje buvo surašyta 13 tokių reikalavimų, Šiaulių - 12, Klaipėdos - 6, Panevėžio - 3.

Anot S. Balčiūno, nelaimingų atsitikimų darbe statistiniai duomenys rodo, jog reiklumo didėjimui erdvės dar yra.

„Labai svarbu laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos, nes taip galima išsaugoti dirbančiųjų gyvybę ir sveikatą, todėl dar kartą raginu darbdavius atkreipti dėmesį į mūsų skelbiamus klausimynus ir pasitikrinti, ar jų įmonėje įgyvendinami visi teisės aktų reikalavimai“, - priminė S. Balčiūnas.

Nelaimių sumažėjo

VDI inspekcija per 2024 metų I pusmetį, neįskaičiuojant eismo įvykių, gavo 54 pranešimus apie įvykius darbe, kurių metu sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai, ir 8 pranešimus apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė.

Eismo įvykių darbe metu žuvo 4 ir sunkiai pakenkta 5 darbuotojų sveikatai.

Per 2023 m. I pusmetį gauti 58 pranešimai apie sunkiai sužalotus ir 9 apie mirusius darbuotojus.

Nors, palyginti su praėjusiais metais, nelaimių darbe įvyko mažiau, prasidėjus šiltajam sezonui ir suintensyvėjus darbams kai kuriuose sektoriuose, mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe skaičius staigiai šoktelėjo.

Vien per birželio ir liepos mėnesius įvyko net 4 mirtini ir 18 sunkių nelaimingų atsitikimų darbe.

Lietuvoje 2022 m., neįskaičiuojant nelaimingų atsitikimų darbe dėl eismo įvykių, įvyko 21 mirtinas ir 129 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe, 2023 m. duomenimis - 18 mirtinų ir 106 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe.

VDI duomenimis, pavojingiausi šiemet buvo sandėliavimo, transportavimo, pakrovimo, iškrovimo darbai. Juos atliekant įvyko 2 mirtini ir 14 sunkių nelaimingų atsitikimų darbe.

Taip pat ir statybos darbai (2 mirtini ir 10 sunkių nelaimingų atsitikimų), medienos apdorojimo ir susiję darbai (1 mirtinas ir 5 sunkūs), miško kirtimo darbai (1 mirtinas ir 1 sunkus), techninių priemonių aptarnavimo darbai (1 mirtinas ir 1 sunkus) bei žemės ūkio darbai (4 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe).

Nelaimes darbe sąlygojantys veiksniai kasmet išlieka praktiškai tie patys. Du mirtini ir 17 sunkių nelaimingų atsitikimų darbe įvyko darbuotojui nukritus iš aukščio, 3 darbuotojai žuvo ir 7 sunkiai sužeisti krentančių daiktų ar virstančių medžių, net 16 sunkių nelaimingų atsitikimų darbe įvyko darbuotojams paslydus ar užkliuvus ir nugriuvus, 6 darbuotojai patyrė sunkius sužalojimus dėl veikiančių mechanizmų, 1 darbuotojas mirtinai užduso įkritęs į pjuvenų bokštą, du darbuotojai patyrė sunkias traumas dirbdami su galvijais, dar vienas patyrė sunkius nudegimus.

Daugiausia sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe šiemet įvyko, nes buvo nepakankama darbuotojų saugos ir sveikatos vidinė kontrolė, netinkamas profesinės rizikos vertinimas ir netinkamas darbų organizavimas ar darbo vietų įrengimas.

Dažnu atveju ir patys darbuotojai nesilaikė darbuotojų saugos ir sveikatos taisyklių, nes jie buvo nepakankamai instruktuoti ir mokyti.

Per pirmą šių metų pusmetį darbe sunkiai nukentėjo 2 neblaivūs asmenys.

Nepilnamečiams darbuotojams neįvyko nei vieno sunkaus ar mirtino nelaimingo atsitikimo darbe.