Lietuvos bankas: metinio maisto kainų augimo pikas pasiektas

Lietuvos bankas: metinio maisto kainų augimo pikas pasiektas

Sausį antrą mėnesį iš eilės metinis maisto kainų augimas slopo, komentuoja Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė Laura Mociūnaitė.

Kaip skelbiama centrinio banko pranešime, sausio mėn. metinė infliacija Lietuvoje ir toliau mažėjo ir sudarė 18,5 proc. (gruodžio mėn. – 20 proc.). Infliacijos sumažėjimui didžiausią įtaką turėjo mažėjęs metinis energijos kainų augimas.

Jį lėmė tiek sausio mėn., palyginti su gruodžio mėn., kritusios energijos kainos, tiek aukštesnės palyginamosios bazės efektas, kai kainos lyginamos su padidėjusiomis kainomis prieš metus. Grynoji infliacija sausio mėn. sumažėjo, tačiau reikšmingai nepasikeitė ir sudarė 12,3 proc. (gruodžio mėn. – 12,6 proc.).

„Sausio mėn. energijos kainos augo 29 proc. metiniu tempu, t. y. 8 proc. punktais lėčiau nei gruodžio mėn. bei 44 proc. punktais lėčiau nei per rugsėjo mėn. piką, ir daugiausia prisidėjo prie metinės infliacijos sumažėjimo.

Pagrindinis energijos kainas mažinantis veiksnys – toliau pinganti šilumos energija. Optimizuojama šilumos energijai gaminti naudojamo kuro struktūra ir vis, tikėtina, didėjantis rinkoje kritusių dujų (vienos iš šilumos energijai gaminti naudojamų žaliavų) kainų poveikis lėmė, kad šilumos energija sausio mėn., palyginti su piku rugsėjo mėn., atpigo 18 proc.

Veikiant bazės efektams, metiniai pokyčiai yra dar didesni. Sausio mėn. šilumos energijos kainos kilo 15 proc. metiniu tempu, o rugsėjo mėn. jos buvo 131 proc. didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Sausio mėn., palyginti su rugsėjo mėn., šilumos energijos kainų įtaka bendrajai metinei infliacijai sumenko 2,2 proc. punkto.

Sausio mėn., palyginti su gruodžio mėn., toliau mažėjo ir degalų kainos – iki 7,4 proc. krito ir metinis degalų kainų augimas. Elektros ir dujų kainos vartotojams, priešingai, per sausio mėn. pakilo atitinkamai 4,4 ir 13,1 proc., tai lėmė peržiūrėtos reguliuojamos kainos buitiniams vartotojams ir besikeitusi kompensacijų tvarka“, – dėstė L. Maciūnaitė.

Ji pastebėjo, kad metinio maisto kainų augimo pikas pasiektas.

„Sausio mėn. antrą mėnesį iš eilės metinis maisto kainų augimas slopo. Tiesa, pokyčiai nėra dideli – sausio mėn. maisto kainos kilo 32 proc. metiniu tempu (gruodžio mėn. – 33,5 proc.).

Sausio mėn. maisto kainos didėjo 1,5 proc. mėnesiniu tempu, tad metinio maisto kainų augimo sumažėjimą lėmė aukštesnės palyginamosios bazės efektas. Itin dideliu metiniu augimu toliau sausio mėn. išsiskyrė pieno produktų (41 proc.), duonos ir grūdinių produktų (39 proc.) bei aliejų ir kitų riebalų (34 proc.) kainos.

Kalbant apie alkoholinius gėrimus ir tabaką, pažymėtina, kad jų kainos per sausio mėn. padidėjo šiek tiek reikšmingiau – atitinkamai 4,6 ir 1 proc. Tam įtaką padarė nuo sausio mėn. padidinti akcizai alkoholiniams gėrimams ir tabakui.

Maisto, įskaitant alkoholinius gėrimus ir tabaką, kainos lėmė 7,4 proc. punkto bendrosios infliacijos ir toliau buvo pagrindinis ją lemiantis veiksnys. Konkrečiai maisto kainų įtaką bendrajai metinei infliacijai stiprino ir 1,1 proc. punkto išaugusi maisto prekių dalis vartojimo krepšelyje. Nuo 2023 m. sausio mėn. maisto prekių dalis vartojimo krepšelyje sudaro 20,3 proc.“ – teigė ekonomistė.

L. Maciūnaitė pridūrė, kad grynoji infliacija, kuri neapima labiausiai kintančių – energijos ir maisto prekių – sausio mėn. sumažėjo iki 12,3 proc. (gruodžio mėn. sudarė 12,6 proc.).

„Grynosios infliacijos sumažėjimui didžiausią įtaką turėjo lėčiau didėjusios paslaugų kainos – sausio mėn. paslaugos brango 13, o gruodžio mėn. – 14,1 proc. metiniu tempu. Dėl bazės efekto smuktelėjo įvairių paslaugų metinis kainų augimas.

Išskiriant didesnius pokyčius, paminėtinos kelionių ir būsto priežiūros paslaugos, jų metinis kainų augimas sumažėjo atitinkamai iki 20,7 ir 20,1 proc. Kitos grynosios infliacijos komponentės – pramonės prekių – kainų augimas reikšmingai nepasikeitė ir, kaip ir gruodžio mėn., lėmė 4 proc. punkto bendrosios infliacijos.

Metinė infliacija euro zonoje, remiantis išankstiniais duomenimis, sausio mėn. sumažėjo ir sudarė 8,5 proc. (gruodžio mėn. – 9,2 proc.). Euro zonoje infliacijos sumažėjimą daugiausia lėmė lėčiau augusios energijos kainos. Sausio mėn. energijos kainos euro zonoje kilo 17,2 proc. metiniu tempu (gruodžio mėn. – 25,5 proc.).

Sausio mėn. taip pat lėčiau didėjo ir paslaugų kainos, o maisto, įskaitant alkoholinius gėrimus ir tabaką, bei pramonės prekių metinis kainų augimas, priešingai, padidėjo. Iš visų euro zonos šalių kainos sparčiausiai kilo Latvijoje – sausio mėn. jos buvo 21,6 proc. didesnės nei prieš metus“, – komentavo Lietuvos banko ekonomistė.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder