Lietuva ir Europa pavasarį pasitinka virš 50 proc. pilnomis dujų saugyklomis ir ženkliai nukritusiomis dujų kainomis
ES dujų sektorių stebinčios nevyriausybinės organizacijos „Gas Infrastructure Europe“ skaičiavimu, šį ketvirtadienį visose bloko dujų saugyklose buvo 625 TWh dujų – 55,6 proc. visų pajėgumų.
Palyginimui, analogišku laikotarpiu pernai saugyklos buvo 25,7 proc. pilnos, 2021 m. – 30,1 proc. Tiek pat kiek šiemet gamtinių dujų ES kovo pabaigoje buvo likę prieš trejus metus (55,7 proc.).
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vertinimu, ES pavyko išsaugoti daug dujų dėl palankių žiemos orų bei įgyvendintų tikslų sumažinti suvartojimą.
„Šiemet buvo labai švelni žiema, tokie orai tikrai padėjo. Ir, aišku, buvo visos Europos Komisijos iniciatyvos paklausai mažinti – tiek per buitinius vartotojus, tiek reiktų neužsimerkti ir tam dalykui, kad buvo šiokia tokia paklausos destrukcija – dėl išaugusių dujų kainų buvo priverstos užsidaryti gamyklos, fabrikai ir t. t.“, – Eltai teigė LEA ekspertas Karolis Kelpšas.
ES dar liepą sutarė nuo 2022 m. rugpjūčio iki šio kovo 15 proc. sumažinti dujų suvartojimą. Nuo rugpjūčio iki sausio ES jų vartojo 19,3 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2017–2022 metais.
„Tas sumažino tiesiog bendrą suvartojimą ir leido mums taip išgyventi šią žiemą“, – pažymėjo K. Kelpšas.
Pilniausias saugyklas Europoje išlaikė Portugalija ir Švedija (po 95 proc.), Ispanija (78 proc.), Bulgarija (77 proc.). Aukščiau ES vidurkio saugyklos taip pat užpildytos Kroatijoje, Austrijoje, Čekijoje, Danijoje, Vokietijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje, Slovakijoje.
Tuščiausius dujų rezervuarus kovą turėjo Prancūzija (28,3 proc.), Belgija (31,7 proc.), Latvija (34,2 proc.). Mažesnius nei ES vidurkis rodiklius „Gas Infrastructure Europe“ dar fiksuoja Rumunijoje, Vengrijoje.
Latvijos saugyklos rezervų pakako
Latvijos Inčukalnio saugykla, kurioje dujų rezervą elektros gamybai ir buitinių vartotojų poreikiams laiko Lietuva, visą šildymo sezoną buvo mažiausiai užpildyta saugykla Europoje. Šiuo metu joje likę 8,23 TWh, kai iš viso ji talpina 24 TWh.
Pavyzdžiui, lapkričio pradžioje jos užpildymas siekė 58,3 proc., kai kitų valstybių rezervuarai buvo 86,45–100 proc. pilni. Gruodžio viduryje – kai kitų šalių vidutinis užpildymo lygis siekė apie 87 proc. – Latvijos saugykla taip pat buvo tuščiausia ES (49 proc.)
Pasak K. Kelpšo, nepaisant to, jog istoriškai Latvijos saugykloje dujų būdavo daugiau, šį sezoną Inčukalnio rezervai jau nebetekėdavo į Rusiją. Jis pažymi, kad saugykla aptarnauja tik Baltijos šalių poreikius, todėl jos užpildymas buvo pakankamas.
„Inčukalnio talpa yra labai didelė, viena didžiausių Europoje. Tiesiog, nors toks žemas užpildymas, yra viskas paskaičiuota, kad būtent užtektų Baltijos valstybėms. Istoriškai ta saugykla būdavo daugiau užpildyta, bet aptarnaudavo ir Rusijos vakarinį regioną“, – kalbėjo LEA ekspertas.
Be to, pabrėžė K. Kelpšas, šią žiemą Baltijos šalims pavyko sėkmingai apsirūpinti ir be rusiškų dujų: „Gal 2022 m. kovą latviai buvo neblogai papildę Inčukalnį iš Rusijos, (...) bet iš principo jau visą praeitą sezoną pildėme be rusiškų dujų ir puikiai apsirūpinome.“
Dujų kainos smuko į 2021 m. lygį
Šį pirmadienį gamtinių dujų kaina Europoje pirmadienį pirmą kartą per daugiau nei pusantrų metų nusmuko žemiau 40 eurų ribos – rytinėje prekybos sesijoje Nyderlandų TTF prekybos taške pasiekė 39,65 Eur/MWh.
Toks lygis paskutinį kartą buvo regėtas 2021 m. liepą. Pirmadienį užfiksuota kaina yra beveik devynis kartus mažesnė, palyginti su rekordiniu lygiu, stebėtu po to, kai prieš daugiau nei metus Rusija įsiveržė į Ukrainą.
Manoma, kad prie naujausio kainų nuosmukio prisidėjo šilti orai ir didelis saugyklų pripildymo lygis.
Penktadienį dujų kaina TTF taške siekė 42,4 Eur/MWh.
Dujų kainos Europoje piką pasiekė pernai – rugpjūtį, kuomet apie savaitę viršijo 250 Eur/MWh. Aukščiausias fiksuotas tarifas – 346,02 Eur/MWh.
Anot K. Kelpšo, vargu, ar tokie kainų šuoliai dar įmanomi, tačiau jos, tikėtina, kils. Ekspertas pažymi – pasibaigus šildymo, prasideda dujų saugyklų pildymo sezonas.
„EK nori saugyklas šiemet nori užpildyti apie 90 proc., tokios rekomendacijos yra pasirodžiusios. Šitas faktorius gali šiek tiek sukelti kainas“, – teigė LEA analitikas.
Kainų augimą, pasak K. Kelpšo, taip pat lemtų konkurencija dėl dujų tarp Europos ir ekonomiškai atsigaunančios Kinijos, įtakos turėtų ir karšti orai vasarą.
Ekspertas prognozavo, jog jos galėtų kilti iki 60 eurų už megavatvalandę.
„Jei kainų augimas ir bus, jis neturėtų būti toks drastiškas kaip praeitais metais. Mano įsivaizdavimu, blogiausiu atveju jis siektų 60 Eur/MWh“, – teigė K. Kelpšas.
Rašyti komentarą