„Lean Startup“ metodika ir HADI ciklai

Bet kas būtų, jei jums būtų pasakyta, kad iš anksto planuoti sėkmę ir tapti klestinčiu verslininku galima tik išmokus teisingus metodus, laikantis tinkamų procesų ir užduodant tinkamus klausimus?

Kas yra „Lean Startup“ metodika?

Lean Startup – tai efektyvus požiūris ir pagrindiniai verslo pradžios ir veiklos principai. Ericas Riesas, minėtos metodikos įkūrėjas, „Lean Startup“ apibrėžė kaip „metodą, kuris moko vairuoti startuolį – kaip valdyti, kada sukti ir kada susilaikyti – ir plėsti verslą maksimaliu greičiu“. Vienas iš pagrindinių metodo komponentų yra ciklas „Sukurk-Išmatuok-Mokykis“, kuris buvo sukurtas siekiant sutrumpinti laiką, užtrunkamą gaminiui gaminti, stebėti konkretaus produkto pažangą ir surasti išmintingą ir taktinį sprendimą, kuris padėtų išlikti versle ilgą laiką. Trumpai sakant – jei sukuriate (kuriate, gaminate) (potencialų) produktą, turėtumėte išmatuoti (apskaičiuoti, įvertinti) metrikas ir pasimokyti iš klaidų, kurias padarėte, kad geriau atitiktumėte savo (potencialių) klientų poreikius ir sugebėtumėte tobulėti.

O kas gi tuomet HADI ciklai?

Kita metodika, panaši savo tikslu, bet šiek tiek kitokia savo forma, yra HADI ciklai. HADI sudaromas iš pagrindinių žingsnių, kuriuos reikia atlikti, pavadinimų: Hypothesis — Action — Data — Insight (Hipotezė – Veiksmas – Duomenys – Įžvalga). Pirma, reikia sukurti hipotezę, idėją, kurią reikia iškelti ir patikrinti. Antra, turi būti atliktas veiksmas, o tai reiškia, kad asmeniui ar komandos nariams reikia atlikti eksperimentą duomenims rinkti. Trečia, gautos išvados turi būti nuodugniai ištirtos ir išanalizuotas, kad būtų galima padaryti išvadą. Ir galiausiai, jei norite pasiekti geriausių įmanomų rezultatų, būtina atlikti reikiamus pakeitimus ar patobulinimus. Ir tada viską pakartoti iš naujo. Vėl ir vėl. Vėl ir vėl. 

Šios metodikos privalumas yra tas, kad ją galima naudoti ne tik kuriant produktą, bet ir rinkodaroje, pardavimuose, reklamoje. HADI ciklų struktūra ir principai gali būti taikomi visiems procesams. Pagrindinė mintis yra ta, kad reikia daug ir labai kruopščiai testuoti, ir testuoti reikia viską. Jūsų organizmui, t. y. jūsų įmonei, reikia mutacijos. Gamtoje esantiems organizmams reikia mutacijos arba jie mirs, todėl jūsų įmonei taip pat reikia mutacijų – pakeitimų ir koregavimų – norint rasti geresnę padėtį.

Konkretumas pirmoje vietoje!

Kai norite išbandyti idėją ar hipotezę, būtinai teisingai ją suformuluokite. Nepūskite miglos ir nebūkite pernelyg abstraktūs – tiksliai nurodykite, ką turite padaryti ir ko norite pasiekti. Atitinkamai, vietoj „sukurkime gerą produktą ir visi mus pirks“ pasirinkite „turime pateikti skirtingus priėmimo būdus ir pasirinkti, kuris iš jų geresnis“ arba, pavyzdžiui, „turime rasti visas klaidas, nes tai pagerins mūsų perėjimą prie klientų registracijos prie sistemos“. Būkite konkretesni ir nesiūlykite to, kas akivaizdu.

Hipotezė, metrika ir planavimas

Kas yra hipotezė? Tai tikrai ne faktas. Tai tikrai ne klaida. Hipotezė yra tik idėja, prielaida, patikrinamas teiginys, kuris siūlomas siekiant suprasti, ar kažkas yra tiesa, pamatyti galimos situacijos baigtį ir padaryti teisingus pasirinkimus. Metrika yra skaičiai, teikiantys svarbios informacijos apie nagrinėjamą dalyką. Kodėl jie svarbūs? Kadangi metrika parodo situaciją objektyviu požiūriu, padeda priimti sprendimus, o prireikus ir tobulinti. Jei planuojate ką nors padaryti, būtinai tai išmatuokite. Planavimas yra dar vienas svarbus veiksnys, kurio nereikėtų daryti tik vieną kartą. Suplanavus tik vienos hipotezės rinkimą ir analizę iš esmės nieko nepakeis ir nepagerins. Į darbą neini tik vieną kartą – tai darai diena iš dienos ir mėnesio pabaigoje gauni ilgai lauktą atlyginimą. Tas pats ir su hipotezėmis. Sukūrę vieną, turite padaryti daugiau, atlikti periodinius patikrinimus, gauti ir analizuoti rezultatus ir pradėti nuo pat pradžių!

Aš (ne)galiu visko padaryti pats!

Verslo pradžia ar jo valdymas nėra lengva užduotis, todėl reikia atlikti daugybę dalykų. Verslininkams kartais sunku perduoti reikalus kitiems žmonėms, nes jie savo įmonę suvokia kaip kūdikį, už kurį yra atsakingi. Nepaisant to, „viską darau pats“ sindromas nėra išeitis. Vienas žmogus negali atlikti visų įmanomų ir neįmanomų užduočių. Dėl šių dalykų gali kilti ne tik didelis stresas, nerimas, perdegimas ir kitos įvairios fizinės sveikatos problemos, bet ir bus praleista galimybė bendrauti ir pasidalinti idėjomis, kodėl konkretus veiksmas/sprendimas yra geras/blogas pasirinkimas. Paskirstykite užduotis! Jei reikia, pasamdykite dizainerį, kūrėją, rinkodaros komandą, produkto savininką, augimo įsilaužėlį ar net konsultantus – su ta pačia ar panašia hipoteze gali dirbti daug žmonių ir kartu pasiekti dar geresnį rezultatą!

Apibendrinant

Nepaisant to, kad abi metodikos yra pagrįstos panašiu pagrindu, turi tą patį tikslą ir yra pripažintos vienodai svarbiomis ir veiksmingomis, geriausias pasirinkimas yra naudoti tą pačią metodiką visoje įmonėje, t. y. visi komandos nariai turėtų pasikliauti tais pačiais principais ir metodais. Tai padės žmonėms greitai mokytis, priimti teisingus sprendimus ir kontroliuoti procesus, taip išvengiant visiško chaoso valdymo srityje.