Kviečia rengti Lietuvos žemės ūkį permainoms – „kad rudenį nereikėtų dalyti maisto kortelių“
Politikas ragina parengti planą Lietuvos žemės ūkiui karo Europoje akivaizdoje.
„Visiškai nenoriu gąsdinti, bet Ukrainos karas yra ir mūsų karas. Maisto rinkoje jau vyksta karas. Kad būtume pavalgę, reikia rengtis iš anksto. Galų gale reikia priimti realybę, kad karas Europoje vyksta“, – Alfa.lt sakė V. Pranckietis.
Seimo komiteto pirmininkas pabrėžė, kad Lietuvoje brangsta ne tik trąšos, bet ir grūdai – per mėnesį jų kaina pakilo 30 proc. ir visa tai yra karo pasekmė.
„Dabar ne laikas kurti žalias spalvas, kai viskas nudažyta geltona ir mėlyna.
Turiu omenyje Žaliojo kurso spalvas. O aš dabar siūlau matyti Ukrainos spalvas. Ukraina tiekdavo iki 30 proc. grūdų į Europos Sąjungą.
Tai to tiekimo nebus. Juodosios jūros rinka visiškai uždaryta. Yra paskandintas vienas didelės tarptautinės kompanijos grūdų pervežimo laivas.
Grūdų iš ten nėra. Baltijos jūroje plaukioja per 200 tūkst. tonų rusiškų grūdų – kukurūzų ir kviečių. Jų niekas neima, nes taip diktuoja politinė situacija. Todėl sakau – visus suvaržymus ir tikslus dėl Žaliojo kurso reikia nukelti į taikos laikotarpį. Kai vyksta karas, reikia aprūpinti žmones maistu ir galvoti, ką ir kiek valgysime po derliaus nuėmimo“, – sakė V. Pranckietis.
Nori konkretaus plano
Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas ragina Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM) skubiai parengti planą Lietuvos žemės ūkiui karo Ukrainoje akivaizdoje.
Tokiame dokumente, pasak jo, turėtų būti aktualizuota informacija apie Lietuvos maisto ir sėklų rezervą. Taip pat plane turėtų atsispindėti siekis plėsti javų auginimą – išartas pievas ne atsėti žole, bet užsėti javais ir skatinti tai daryti, numatytos priemonės užtikrinti pieno, mėsos gamybą ir perdirbimo pramonės veiklą.
V. Pranckiečio nuomone, karo grėsmės akivaizdoje gamybą ribojančių taisyklių veikimas turėtų būti stabdomas, o ribojimų taikymas nukeliamas į taikos metą.
„Turime atsisakyti visų suvaržymų, visų priešinančių įstatymų teikimo bei auginti daugiau javų, skatinti gamybą. Kad neatsitiktų taip, kad rudenį reikės dalyti maisto korteles“, – perspėjo politikas.
V. Pranckietis ragina sudaryti sąlygas ūkininkams savo ūkiuose saugoti grūdus valstybės rezervui ir sėklų rezervą, už šią paslaugą mokant jiems tokią kainą, kad ši veikla būtų finansiškai naudingesnė nei šių produktų pardavimas ar eksportas. Taip pat siekti maisto rezervo paskirstymo po visą Lietuvos teritoriją.
Seimo komiteto pirmininkas kartu ragina pagalvoti, kaip Lietuvoje išaugintus grūdus panaudoti mėsos gamybai.
„Valstybė turėtų įsikišti į žemės ūkio politiką. Pavyzdžiui, sudaro išankstines grūdų pirkimo sutartis su ūkininkais fiksuota aukšta kaina būsimam derliui. Kad grūdų pirmiausia liktų Lietuvoje – ne per prievartą, bet sutartiniu būdu“, – sakė V. Pranckietis.
Tokias sutartis, pasak jo, galėtų sudarinėti Lietuvos strateginė įmonė „Jonavos grūdai“.
Politiko nuomone, visos galimai visuomenę priešinančios iniciatyvos ir institucinės reformos turėtų būti atidėtos taikos metui.
Ragina atidėti reformas
„Visus institucinius pakeitimus, visas tas iniciatyvas keisti, tobulinti institucijas reikia stabdyti. Pavyzdžiui, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir taip turi daug darbo, o svarstome, kam ji turėtų būti pavaldi. Tos iniciatyvos priešina visuomenę, o ją reikia telkti. Reikia užtikrinti institucijų tęstinę veiklą, o ne jas skaidyti, jungti ir pan. Valdžia dabar turi stengtis raminti žmones, o ne audrinti“, – įsitikinęs V. Pranckietis.
Tarp tokių inciatyvų yra žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko siekis pertvarkyti Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT), kuri dabar savo pagrindinę funkciją – valdyti valstybinę žemę – esą vykdo neefektyviai.
„Karo metu didžiausia reforma yra gynyba, papildomo finansavimo skyrimas krašto apsaugai. Viskas turi valstybėje veikti šiuo tikslu, valdžios veiksmai turėtų vienyti žmones. O kiekviena reforma žmones priešina“, – mano V. Pranckietis.
Kaimo reikalų komiteto pirmininkas ragina laikinai atidėti visas „žaliąsias“ iniciatyvas, o Žaliąjį kursą nuspalvinti geltonai mėlyna Ukrainos spalva. „Supraskime, 30 proc. grūdų iš Ukrainos nebus. Daug kiaušinių Lietuvoje buvo iš Ukrainos. Jų nebus. Ar bus aliejaus iš Ukrainos? Dabar jau nėra“, – pastebėjo politikas.
„Galimų grėsmių atveju turėtume orientuotis į tuos subjektus, kurie prireikus galėtų užtikrinti bent 80 proc. valstybės maisto rezervo poreikio. Raginu Žemės ūkio ministeriją jau dabar tartis su didžiaisiais gamintojais – kas, kiek ir kaip galėtų užtikrinti Lietuvos gyventojų aprūpinimą maisto produktais čia ir dabar.
Būtina plėsti apsirūpinimo maistu galimybes – ariama žemė karo grėsmės atveju turi būti skirta maistui užsiauginti“, – mano komiteto pirmininkas.
Grėsmė nepatręšti pasėlių
Alfa.lt rašė, kad dėl trąšų trūkumo mūsų šalyje gali būti išaugintas mažesnis augalų derlius, pagaminta mažiau mėsos.
Didžiausia dujų vartotoja šalyje Jonavos azotinių trąšų gamintoja „Achema“ pernai sustabdė tris gamybos agregatus, tarp jų amoniako gamybos cechą.
Dujų kaina Europoje pakilo iki raudonos ribos, virš kurios „Achemos“ veikla tapo nuostolinga. Maždaug 80 proc. „Achemos“ produkcijos savikainos sudaro gamtinių dujų kaina.
Kartu trąšų kainos Lietuvoje išaugo kone trigubai. Tačiau dabar, kai netrukus reikės tręšti pasėlius, neįmanoma gauti net šių brangių trąšų.
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius teigė, kad trąšų yra pagaminta mažiau laukiant pigesnių dujų ir tikintis, kad pavasarį atšilus orams atsiras pigesnių dujų. Mat gamintojai bijojo prigaminti trąšų labai aukštomis kainomis, numanydami, kad žemdirbiai paprasčiausiai neįpirks.
O dabar trąšų kaina dar labiau išaugo dėl to, kad susidarė realus trąšų deficitas. „Akivaizdu, kad trąšų gamyba nepinga ir nepigs. Atitinkamai sandėliuose nėra prigamintų trąšų, kurios lauktų pirkėjų pavasarį“, – pasakojo R. Juknevičius.
Jis prognozuoja, kad ne tik Lietuvoje, bet ir daug kur pasaulyje nebus patręšti pasėliai ir atitinkamai tai atsilieps derliui. Mat skaičiuojama, kad 1 kg azotinių trąšų duoda vidutinį 5 kg derliaus priedą.
Azoto trąšų mūsų žemdirbiai daugiausia sunaudoja balandžio antroje pusėje–gegužės mėnesį, paskutinieji tręšimai vykdomi iki Joninių.
„Grubiai skaičiuojant, turime keturis mėnesius. Taigi, valdžia turėtų suprasti, kad apsirūpinimas trąšomis yra strateginis tikslas, nes apsirūpinimas trąšomis yra tolygus apsirūpinimui maistu.
Akivaizdu, kad turėtų būti padaryta viskas, kad Jonavos azoto gamykla dirbtų septynias dienas per savaitę 24 valandas per parą 100 proc. pajėgumu, ko jau seniai nėra“, – mano R. Juknevičius.
Pašnekovo nuomone, kad pagrindinė Lietuvos trąšų gamintoja galėtų dirbti visu pajėgumu, būtina garantuoti dujų tiekimą ir gaminti trąšas, nepriklausomai nuo jų savikainos.
„Jeigu Lietuvoje pritrūksime maisto, už viską sumokėsime nepalyginti daugiau, nes, sumažėjus derliui, sunku prognozuoti, kiek viskas pabrangs. Ar nebus pigesnė investicija pirkti ir gaminti trąšas, negu paskui vėliau, neturint pakankamai derliaus, brangiai mokėti už maistą“, – retoriškai klausė ūkininkų vadas.
R. Juknevičius mano, kad valdžia labiausiai šioje sudėtingoje situacijoje žemdirbiams padėtų, jeigu sudarytų sąlygas pasiskolinti apyvartinėms lėšoms, kad ūkininkai galėtų nusipirkti net ir rekordiškai pabrangusių trąšų.
V. Pranckietis siūlo Rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje siekti Lietuvoje užtikrinti trąšų gamybos nenutrūkstamumą, nes tai skatintų užauginti derlių, reikalingą aprūpinti Lietuvos gyventojus krizės atveju.
Pasak Seimo komiteto pirmininko, „Achema“ galėtų tapti strategiškai svarbiu objektu, o ŽŪM galėtų imtis iniciatyvos kooperuodama ūkininkus, apskaičiuodama reikalingą trąšų kiekį ir jį užsakydama.
„Trąšų gamyba yra sustojusi dėl žaliavų kainų. O kad ūkiai neturi prisipirkę tiek trąšų, kiek reikia, yra problema. Dabar važiuoja iš Lenkijos pirkti. Bet sustos visur po truputį. Kai kurie ūkiai yra prisipirkę trąšų, jie patręš. Bet tie, kurie nėra nusipirkę, gali gauti tik pusę derliaus. Ką reikštų pusę derliaus? Kad pusė ekonomikos žemės ūkyje neveiks“, – sakė V. Pranckietis.
Melioracijos grioviai – gynybai
V. Pranckietis savo pasiūlymuose ŽŪM taip pat atkreipė dėmesį, kad melioracijos įrenginiai, tarp jų ir grioviai, karo grėsmės akivaizdoje neturėtų būti gadinami, o priešingai – turėtų būti valomi, kad prireikus galėtų būti panaudoti gynybos ir saugumo tikslais.
„Žalieji projektai dažnai numato kreivinti upelius, gadinti griovių nutekėjimą. Mano nuomone, melioracijos grioviai – jų yra apie 20 tūkst. kilometrų – gali tapti gynybos objektais.
Geriau, kad jie būtų sausi, o ne užpelkėję. Juolab kad tai yra valstybės turtas. O mes melioracijai skiriame vis mažiau lėšų“, – pastebėjo politikas.
Rašyti komentarą