Kurios Europos šalys pirmauja saulės energijos srityje?

Vis daugiau saulės kolektorių atsiranda pakelėse, ant vandens telkinių ir nenaudojamose žemėse šalia traukinių bėgių, nes Europos energetikos kraštovaizdis, o kartu ir fizinis kraštovaizdis, keičiasi į gerąją pusę.

Taip ir turi būti: iki 2035 m. saulės energijos kiekis turi išaugti devynis kartus, kad žemynas galėtų prisitaikyti prie 1,5 C atšilimo, teigia švarios energijos tyrimų centras "Ember".

Su ekspertais kalbėjomės apie tai, kurios šalys pirmauja ir ko reikia, kad saulės energija atliktų savo vaidmenį pereinant prie žaliosios energetikos.

Kurios Europos šalys geriausiai išnaudoja saulės energiją?

Yra daugybė skirtingų rodiklių, pagal kuriuos galima spręsti apie šalies sėkmę saulės energijos srityje.

Vertinant saulės energijos pagamintos elektros energijos dalį energijos balanse, pirmauja Nyderlandai, Vokietija ir Ispanija, kuriose 2022 m. vasarą buvo pagaminta atitinkamai 23, 19 ir 17 proc. elektros energijos.

Graikija, neseniai pirmą kartą (nors ir tik penkias valandas) pažymėjusi, kad 100 proc. elektros energijos pagamina iš atsinaujinančiųjų išteklių, taip pat paprastai pirmauja šioje srityje.

Šalys, kuriose sparčiai populiarėja saulės energija, paprastai yra mažesnės ir koncentruojasi Rytų Europoje.

Lenkija nuo 2018 m. saulės energijos gamybą padidino net 26 kartus, o Suomija ir Vengrija taip pat sparčiai diegia atsinaujinančius energijos šaltinius.

Keista, kad lyderių lentelė nesutampa su tuo, kurios šalys yra saulėčiausios.

Politinis palaikymas ir tinkamo ekonominio klimato kūrimas saulės energetikai yra svarbiau nei "apšvitos" lygis.

Vis dėlto sunku lyginti panašius dalykus, nes šalys yra tokios skirtingos formos ir dydžio. Liuksemburge iš tikrųjų yra didžiausias saulės energijos procentas, pastebi Ember analitikė Harieta Fox.

Tačiau mažiau nei 65 000 gyventojų turintis Liuksemburgas yra tam tikra anomalija.

Didžiausia Europos ekonomika - Vokietija - yra užsibrėžusi didžiausią ES saulės energijos pajėgumų tikslą (215 GW) ir siekia, kad iki 2030 m. atsinaujinančiųjų išteklių dalis sudarytų 80 proc.

Kitos šalys, įskaitant Austriją, Daniją ir Nyderlandus, siekia, kad iki dešimtmečio pabaigos atsinaujinančiųjų išteklių energija sudarytų 100 proc. 

Didesnės šalys taip pat pasiekė geriausių rezultatų aukcionuose: Vokietija, Ispanija ir Nyderlandai aukcionuose pardavė didžiausią atsinaujinančiųjų išteklių energijos kiekį.

Žemyno saulės fotovoltinių elektrinių sektoriaus asociacija "SolarPower Europe", kurios nariai yra jos nariai, priduria, kad "gigavatų šalys" yra tikrosios pretendentės.

Tai šalys, kurios yra įrengusios ne mažiau kaip vieną gigavatą saulės energijos - tai prilygsta vienam branduoliniam reaktoriui ir gali aprūpinti energija apie 300 000 namų.

Į šį sąrašą taip pat įtraukta Danija, ir tikimasi, kad netrukus į jį pateks Norvegija, Italija, Švedija ir Belgija.

Kokios JK ir ES taisyklės dėl ant žemės montuojamos saulės energijos?

"Saulės energija yra toks paprastas būdas išspręsti energetikos krizę arba ją sumažinti", - "Euronews Green" sako Foksas.

"Ypač kitai žiemai - žmonės jau dabar sako, kad ji bus dar didesnis išbandymas nei ši, nes tikriausiai būsime išnaudoję savo dujų atsargas.

"Saulės energijos parką nesunkiai galima būtų įrengti ir paleisti per metus, jei tam būtų pritarta politiniu, socialiniu ir aplinkosauginiu požiūriu."

Jungtinėje Karalystėje torių politikai neseniai svarstė galimybę žengti žingsnį atgal: išplėsti "geriausios ir universaliausios" žemės, skirtos ūkininkavimui, taikymo sritį, įtraukiant žemesnės kategorijos žemę, kurioje statoma ir planuojama statyti daugumą saulės energijos parkų.

Žemyne žemės priskyrimas žemės ūkio ar pramonės paskirties žemei paprastai yra valstybių narių reikalas.

Pagal bloko planą, kuriuo siekiama atsikratyti rusiško iškastinio kuro, - reikalaujama, kad šalys nustatytų "svarbiausias" teritorijas, kuriose atsinaujinančiųjų išteklių projektai gali būti pradėti įgyvendinti greičiau išduodant leidimus.

Kaip Europos žemė ir vandens kraštovaizdis apdorojamas saulės energija?

Svarstymai apie derlingos žemės ir saulės energijos naudojimo vietų kompromisą yra gana neįsivaizduojami, turint omenyje visas naujas ir atsirandančias galimybes.

Ne mažiau svarbi yra ir agrivoltaika - žemės naudojimas žemės ūkio ir saulės energijos gamybai.

Pavyzdžiui, per karščius plokštės gali suteikti šešėlį ir apsaugoti pasėlius.

Vokietijoje ir Prancūzijoje įgyvendinta keletas projektų, kuriuose demonstruojamas toks dvejopas panaudojimas.

Naujoje "SolarPower EU" ataskaitoje išsamiai aprašoma, kaip šiose teritorijose galima padidinti biologinę įvairovę, pradedant rūšių inventorizacija anksčiau intensyviai dirbtuose laukuose.

Kelių pakelėse pradedama diegti saulės energija.

Ant triukšmo užtvarų Nyderlanduose ir Šveicarijoje, kur planuojama įrengti saulės energijos greitkelius, įrengiamos saulės baterijos, kurių galia gali siekti 55 GW.

Geležinkelių keliai taip pat tampa saulės energijos šaltiniais, ir ne tik gretimose dykvietėse.

Vokietijos nacionalinė traukinių bendrovė "Deutsche Bahn" eksperimentuoja su saulės baterijomis ant bėgių pabėgių.

Jei sistema būtų įdiegta visame 60 000 km ilgio DB tinkle, ją įgyvendinanti Didžiosios Britanijos bendrovė apskaičiavo, kad ji pagamintų tiek pat energijos, kiek penkios atominės elektrinės.

Senos anglių kasyklos - dar viena puiki vieta saulės energijos gamybai; joms suteikiamas naujas energetinis gyvenimas nuo Lenkijos, Rumunijos ir Bulgarijos iki Ispanijos.

Taip pat yra "mėlynoji" saulės energija - ant natūralių ir dirbtinių vandens telkinių įrengti skydai.

Portugalijoje dabar yra didžiausias Europoje plūduriuojantis saulės energijos parkas, kurio ilgis - keturios futbolo aikštės Alqueva rezervuare.

Šių metų pradžioje jis nukonkuravo "Lightsource BP" Karalienės Elžbietos II rezervuaro projektą.

Net ir vandens paviršiuje esančios saulės baterijos gali teigiamai veikti ekosistemą.

Turime labai gerų pavyzdžių, kai saulės fotovoltiniai elementai gali būti naudojami kaip rifas endeminėms rūšims vystytis.

Pirmieji tyrimai jau rodo, kad po plūduriuojančia jėgaine esančioje teritorijoje padaugėjo rūšių ir padidėjo jų įvairovė.

Aptikta įvairių rūšių žuvų, midijų ir kempinių, o tarp plėšrūnų ir grobuonių rūšių yra gera pusiausvyra.

Kas stabdo Europos saulės energijos potencialą?

Didžiausias iššūkis didinant Europos saulės energijos pajėgumus yra laikas, o ne erdvė.

Nuo 2017 m. sumažėjus sąnaudoms, prasidėjo "nauja era" saulės fotovoltiniams įrenginiams.

Pagal Komisijos iniciatyvą turime įrengti tiek saulės energijos, kiek jos buvo įrengta per pastaruosius 20 metų.

Vadinasi, reikia pagreitinti leidimų išdavimo procesą, kuris, nors ir yra greitesnis nei vėjo jėgainių atveju, daugelyje šalių vis dar viršija ES nustatytą dvejų metų ribą.

Nors Europos Parlamentas ir Komisija yra užsibrėžę iki 2050 m. pasiekti 45 proc. atsinaujinančiųjų energijos išteklių, kai kurios valstybės narės siekia mažesnio 40 proc. tikslo.