Krovininiai traukiniai iš Kinijos į Lietuvą važiuoja kaip važiavę – srautas kelis kartus didesnis nei pernai

15min.lt nuotr.

Kaip portalą Alfa.lt informavo valstybinė bendrovė, iki rugpjūčio pabaigos tiesioginių traukinių srautas iš Kinijos iki Lietuvos (pervežimai, kurių galutinis taškas – Lietuva) sudarė labai mažą dalį visų iš Kinijos važiuojančių traukinių dalį.

„Per mėnesį būdavo iki 4 tokių traukinių. Palyginimui – šiuo metu maždaug tiek traukinių iš Kinijos pravažiuoja tranzitu per Lietuvą per dieną“ , – Alfa.lt sakė AB „Lietuvos geležinkeliai“ komunikacijos direktorius Mantas Dubauskas.

Maža to, šiemet tranzitu iš Kinijos per Lietuvą važiuojančių traukinių srautas yra 2-3 kartus didesnis, nei prieš metus. „Jokių neigiamų pokyčių šioje srityje pastaruoju metu nebuvo“, – tikino M. Dubauskas.

Anksčiau skelbta, jog dėl temptos politinės situacijos rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjį buvo atšaukiami tiesioginiai krovininiai traukiniai iš Kinijos į Lietuvą vadinamuoju „Naujojo Šilko kelio į Europą“ keliu.

Esą apie tai Kinijos geležinkelių bendrovės „China Railway Container Transport Corp“ pranešė klientams Lietuvoje.

Tuo metu „Lietuvos geležinkelių“ apie kokį nors laikiną krovinių sustabdymą Kinijos valstybinės geležinkelių bendrovės oficialiai neinformavo.

„Bendrovė nėra gavusi oficialaus pranešimo apie sprendimo priežastis ar motyvus“, – teigė M. Dubauskas.

Krizę išprovokavo politikai

Mūsų šalies santykiai su Kinija paaštrėjo po to, kai Lietuvai pasitraukė iš Kinijos ekonominio bendradarbiavimo su Vidurio ir Rytų valstybėmis forumo 17+1 ir nusprendė stiprinti ekonominius ir kultūrinius ryšius su Taivanu.

Lietuvos santykiai su Kinija ypač pašlijo Vilniui nusprendus atidaryti Taivano, kurį Kinija laiko savo provincija, atstovybę.

Dėl to Kinija rugpjūčio mėn. atšaukė savo ambasadorių iš Lietuvos. Be ambasadoriaus Kinijoje liko ir Lietuva.

Kai kurios su Kinija dirbančios Lietuvos įmonės pranešė, kad pašlijus politiniams santykiams esami partneriai Kinijoje nepratęsia ar nesudaro naujų sutarčių.

Užsienio reikalų ministerija (URM) jau yra gavusi 8 Lietuvos įmonių prašymus padėti joms dėl pablogėjusių verslo santykių su Kinija.

URM atlikta Lietuvos įmonių apklausa parodė, kad ryšių su Kinija turi aukštųjų technologijų, žemės ūkio ir maisto perdirbimo, medienos, tekstilės ir logistikos bendrovės.

Žaliavų tiekimo iš Kinijos problemų patiria grūdų perdirbimo įmonės – 90 proc. jų perkamos produkcijos iš Kinijos sudaro žaliavos pašarų gamybai.

Kinai jau atsisako pirkti Lietuvos medienos produkciją.

Grėsmių dėl prekių pardavimo Kinijoje įžvelgia Lietuvos pieno ir mėsos pramonė. Į Kiniją iki krizės buvo eksportuojama daugiau kaip 60 proc. Lietuvos aukštųjų technologijų produkcijos.

Be to, Kinija yra daugelio žaliavų bei aukštųjų technologijų komponentų gamintoja.

Šių produktų transportavimas į Lietuvą jau pailgėjo dvigubai, o konteinerių kaina išaugo 6 kartus. Tokių Kinijos sankcijų šiuo metu nepatiria nei Latvija, nei Estija.

Dėl ateities nesibaimina

Kokių nuostolių patirtų „Lietuvos geležinkeliai“, jeigu krovinių srautas iš Kinijos visiškai sustotų ar kažkiek sumažėtų?

„Lietuvos geležinkelių“ atstovo M. Dubausko teigimu, iš Kinijos gabenamų krovinių dalis sudaro nedidelę viso „Lietuvos geležinkelių krovinių bendrovės „LTG Cargo“ portfelio dalį.

Tačiau, nepriklausomai nuo krovinių kiekio, bendrovė siekia pasiūlyti konkurencingas paslaugas klientams.

„Šiuo metu krovinių kiekis yra išaugęs. Neturime informacijos, kad artimiausiu metu kas nors keistųsi į neigiamą pusę“, – tikino M. Dubauskas.

Jis mano, jog geležinkelius klientai atranda kaip tvarų ir efektyvų gabenimo sprendimą.

„Šiam (krovinių iš Kinijos geležinkeliais, red.) augimui daro įtaką krovinių vežimo jūrų ir oru transporto sutrikimai bei krovinių vežimo sezoniškumas.

Be to, vis daugiau logistikos kompanijų iš naujo atranda geležinkelius kaip tvarų, efektyvų ir saugų krovinių gabenimo sprendimą“, – sakė M. Dubauskas.

Pasak jo, iš Kinijos į Europą gabenami įvairūs kroviniai: automobilių dalys, pramonės prekės, buitinės prekės, žaislai, medicininės apsaugos priemonės ir kt.

Perėmė dalį jūrų konteinerių

Krovinių iš Kinijos geležinkeliais augimas daugiausia siejamas su pasaulio laivininkystę ištikusias krize.

Iš Kinijos per Lietuvą krovinių srautas geležinkeliais 2020 m. išaugo beveik 5 kartus, kai Klaipėdos jūrų uoste konteinerių pernai krauta beveik dešimtadaliu mažiau nei 2019 m.

Dėl pandemijos sukeltų pokyčių pradėjo trūkti jūrinių konteinerių, jų transportavimo kainos šoktelėjo 5 ir daugiau kartų.

Prie krizės prisidėjo ir tai, kad dauguma pasaulio uostų persipildė dėl netolygios apkrovos, darbuotojų izoliacijos ir ribojimų.

Ypač Amerikos uostuose katastrofiškai trūko darbo jėgos, strigo muitinės darbas.

JAV, Kanadoje, Brazilijoje, kur daug konteinerių suvežama į sausumos terminalus, susidarė jų sangrūdos.

Tiek Europos, tiek Lietuvos importuotojams vis dar sudėtinga gauti vietą konteineriams. Laivybos kompanijos rezervuoja vietas prieš 1–2 mėnesius, kai anksčiau tam užtekdavo poros savaičių.

Rinkos dalyviai prognozavo, kad krovinių gabenimo jūromis kainų šuolis skatins prekybininkus ieškoti alternatyvų, pavyzdžiui, geležinkelio.

Vis dėlto su tokiomis prognozėmis sutinka ne visi.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas mano, jog ryškesnio krovinių persiskirstymo neįvyks, nes kainos auga ir geležinkeliuose.

Be to, geležinkelio magistralių tarp Kinijos ir ES pajėgumai yra nepalyginamai mažesni nei jūrų transporto.

Antai, pernai geležinkelio transportu buvo pasiektos rekordinės konteinerių pervežimo tarp Kinijos ir ES apimtys – 1,14 mln. 20 pėdų jūrinių konteinerių (TEU), kai jūra per metus yra pervežama apie 23 mln. TEU.

Vienas laivas šiuo metu gali pervežti 24 000, o vienas geležinkelio sąstatas – 130 TEU. Vieno laivo konteinerių kiekiui pervežti reikia 185 traukinių.

„Jūroje pajėgumai yra neriboti, o geležinkelio transporte juos riboja infrastruktūros (bėgių) pralaidumas“, – pastebi A. Latakas.