Klaipėdos uoste nebus tonažo rinkliavos konteineriams, nuolaidų norima daugiau

„Į Klaipėdos uostą atvykstantiems laivams, gabenantiems paskirstymui skirtus konteinerius, bus taikoma 100 proc. nuolaida tonažo rinkliavai“, – rašoma direkcijos pranešime. 

Anot uosto vadovo, taip siekiama pritraukti naujų krovinių, o pakeitimai duos naudos visiems jūrinės prekybos dalyviams. 

„Nuolat ieškome galimybių, kad pritrauktume krovinių iš jūros pusės – dalis jų skirta visam regionui, dalis Lietuvai. Neabejojame, kad rinkliavų korekcijos bus naudingos pačiam uostui ir visiems, dalyvaujantiems jūrinėje prekyboje“, – direkcijos pranešime teigė jos vadovas Algis Latakas. 

Anot direkcijos komunikacijos atstovės Nijolės Dvarionaitės-Milkintienės, tonažo rinkliava yra viena didžiausių uosto rinkliavų. 

„Tonažo rinkliava visų uosto rinkliavų krepšelyje sudaro 20 proc.“, – BNS sakė ji.

Kelią tokioms nuolaidoms atvėrė šią savaitę Vyriausybės priimtas nutarimas dėl uosto rinkliavų aprašo korekcijų. Pakeitimai įsigalios nuo kovo 1-osios.

Norėtų nuolaidų laivybos linijoms

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika BNS sakė sveikinantis šį žingsnį, bet prireiks laiko norint įvertinti rinkliavos nuolaidos poveikį rezultatams.  

„Tai reikšmingas dydis. Įprastai kompanijos į tokius pakeitimus reaguoja gana greitai, bet ar efektas bus pakankamai greitas, nėra taip paprasta nuspręsti, ar vien tik dėl tonažo rinkliavos galima pakankamai didelį kiekį naujų laivų nukreipti į Klaipėdą. Tam tikros sąlygos turi atsirasti, kad čia augtų šie kroviniai. Aišku, šios nuolaidos yra skatinamosios priemonės, bet nebūčiau tikras, kad jos padės labai greitai. Augimas gali būti matomas palaipsniui“, – kalbėjo Klaipėdos konteinerių terminalo vadovas V. Šileika.

Anot V. Šileikos, praėjusiais metais perskirstymui į Klaipėdą atgabenamų konteinerių daugėjo ir tai darė teigiamos įtakos  bendram uosto rezultatui.

„2020 metais jų nebuvo visai, pernai liepą pradėjo plaukti laivai. Tai davė tam tikrą impulsą, dėl to konteinerių krova pernai augo, be transšipmento (kai kraunama iš laivo į laivą – BNS) ji traukėsi. Šiemet jis gali kompensuoti tam tikras netektis, bet sausio mėnesį rezultatai nėra patys maloniausi, jie rodo, kad konteinerių gali būti mažiau“, – sakė V. Šileika. 

Pernai liepą Klaipėdos uostą į savo maršrutą po dvejų metų pertraukos vėl įtraukė konteinerių laivybos kompanija „Mediterranean Shipping Company“ (MSC), kurios valdoma „Terminal Investment Limited“ kontroliuoja krovos kompaniją „Klaipėdos Smeltė“.

Pasak V. Šileikos, norint pritraukti daugiau šių krovinių į Klaipėdą, reikėtų lankstesnės nuolaidų sistemos, o sprendimai turėtų būti taikomi ne konkretiems laivams, o laivybos linijoms. 

„Reikėtų žiūrėti truputį plačiau į konteinerinių laivų rinkliavų problematiką, galvoti apie tai, kad kitoms linijoms, kurios iki šiol nesinaudojo Klaipėdos uostu, turėtų būti sukurtos konkurencingesnės sąlygos, lyginant su kitais uostais.

Tą problematiką, mano manymu, uostas puikiai žino. Pas mus galioja rinkliavų nuolaidų sistema, pagal kurią konkrečiam laivui taikomi įkainiai, priklausantys nuo apsilankymų uoste skaičiaus: kuo daugiau vizitų – tuo mažesni tarifai.

Tuo tarpu Rygoje panašus principas taikomas visai laivybos linijai, nepriklausomai nuo to, kiek laivų ji naudoja“, – kalbėjo V. Šileika.

„Ši schema, mano manymu, yra patrauklesnė, su direkcija esame apie ją kalbėję, tačiau kompromiso kol kas neradome. Rygoje į nuolaidas žiūrima lanksčiau, ten žiūrima į naujų laivų pritraukimą“, – sakė asociacijos vadovas.

Direkcijos duomenimis, praėjusiais metais uoste perkrauta 4,2 proc. daugiau konteinerių.

Klaipėdos uoste pernai iš viso perkrauta iki 45,6 mln. tonų krovinių – 4,6 proc. mažiau nei 2020 metais. Pagal pesimistiškiausią scenarijų, direkcijos vertinimu, šiemet krova gali sumažėti daugiau nei 30 proc. – iki 31 mln. tonų.